Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 (civilinis procesas)


Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti, kad 2007 m. sausio 7 d. paskolos sutarties pagrindu atsakovas jam neperdavė 350 000 Lt ir kad 2007 m. sausio 7 d. ginčo šalys nesudarė paskolos sutarties, be to, pripažinti negaliojančiu sandoriu ginčo šalių 2007 m. sausio 7 d. surašytą paskolos sutartį.

Teismo išaiškinimai

Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko

Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą, tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai.

Ieškinyje gali būti daugiau negu vienas susijusių savarankiškų reikalavimų (ieškinio dalykų); juolab kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus, tačiau tais atvejais, kai materialiosios teisės normose nenumatyta vieno iš ieškinyje kaip alternatyvaus nurodyto gynybos būdo taikymo galimybės, tokia aplinkybė eliminuoja atitinkamo gynybos būdo pritaikymą teismo sprendimu.

Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nurodęs ieškinyje faktines aplinkybes, pagrindžiančias jo reiškiamą reikalavimą (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, vėliau, teisminio nagrinėjimo metu, pateikė ieškinio papildymą ir suformulavo papildomą reikalavimą – ginčo sutartį pripažinti ne tik nesudaryta, bet ir negaliojančia. Teisėjų kolegija tai vertino kaip ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimą, t. y. remiantis iš esmės panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir jo pateiktu jų vertinimu, buvo suformuluoti du savarankiški reikalavimai – pripažinti paskolos sutartį nesudaryta ir pripažinti paskolos sutartį negaliojančia: tokius civilinių teisių gynimo būdus pasirinko ieškovas. Pagal kasacinio teismo praktiką paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad paskolai, kaip realinei sutarčiai, pinigų arba daiktų perdavimas reikšmingas sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento, o nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų arba daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Kasatorius, teigdamas, kad šioje byloje ieškovas yra pareiškęs alternatyvius reikalavimus, neatsižvelgė į nurodytą materialinį teisinį reguliavimą bei į tai, jog alternatyvaus reikalavimo pareiškimas reiškia tai, kad vienos alternatyvos pritaikymas teismo sprendimu pašalina kitos alternatyvos taikymą, o, esant savarankiškiems reikalavimams, ieškovas turi galimybę pasinaudoti kiekvienu jo prašomu teisminės gynybos būdu ir dėl kiekvieno iš jų taikymo turi pasisakyti ginčą nagrinėjantis teismas. Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad tai, jog ieškovas pareiškė du savarankiškus reikalavimus, sudaro galimybę manyti, jog jis pripažįsta, kad paskolos sutartis buvo sudaryta. Tai yra ieškovo teisė pasirinkti civilinės teisės gynimo būdus.