Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-925-302/2015 (viešieji pirkimai)


Faktinės bylos aplinkybės

Perkančioji organizacija (PO) atviro konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą įsigyti pastatų ūkio priežiūros, universiteto bendrabučio administravimo ir apgyvendinimo bei energetinių resursų valdymo paslaugas. Viešojo pirkimo potencialus dalyvis (Potencialus tiekėjas) su pretenzija kreipėsi į PO reikalaudamas panaikinti reikalavimą tiekėjams būti įsidiegusiems energijos efektyvumo vadybos sistemą, kadangi toks reikalavimas yra perteklinis ir nepagrįstas. PO atmetė Potencialaus tiekėjo pretenziją nurodydama, kad Potencialus tiekėjas praleido terminą pretenzijai pateikti, taip pat nurodė, kad minėtas reikalavimas tiekėjams nėra perteklinis ir gali būti nurodytas pirkimo dokumentuose.

Potencialus tiekėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti PO sprendimą, kuriuo PO atmetė pretenziją dėl konkurso sąlygos pripažinimo neteisėta ir jos panaikinimo taip pat pripažinti neteisėtu ir panaikinti konkurso sąlygose įtvirtintą reikalavimą tiekėjui būti įsidiegusiam energijos efektyvumo vadybos sistemą, kadangi šis reikalavimas yra perteklinis, nepagrįstai riboja konkurenciją ir prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintiems principams.

Teismo išaiškinimai

Byloje, be kitų klausimų, taip pat kilo ginčas dėl Potencialaus tiekėjo suinteresuotumo byla, kadangi jis nebuvo pateikęs pasiūlymo minėtam pirkimui. Šiuo klausimu teismas nurodė, kad Kasacinio teismo yra nuosekliai suformuota tiekėjų teisinio suinteresuotumo viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose praktika. Dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad spręsdami asmenų procesinio subjektiškumo klausimą teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar tokie subjektai yra suinteresuoti skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jie pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jiems konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo; teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį; tiekėjo teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi būti nukreiptas į ginčo pirkimo laimėjimą, bet ir siekį atnaujinti tiekėjų varžymąsi dėl to paties pirkimo objekto. Remiantis minėtais argumentais, teismas priėjo išvadą, kad Potencialus tiekėjas turi suinteresuotumą šia byla, kadangi, teismui pripažinus ginčijamą konkurso sąlygą negaliojančia, Potencialus tiekėjas, kuris buvo priėmęs PO kvietimą dalyvauti ginčo viešajame pirkime, pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

PO taip pat teigė, kad Potencialus tiekėjas pretenziją pateikė praleidęs terminą, todėl jo ieškinys negali būti tenkinamas. Teismas su šiais PO argumentais nesutiko ir nurodė, kad PO turi būti laikoma profesionaliu viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektu, kuris turėjo žinoti, kad tokiu atveju, jeigu, PO manymu, Potencialus tiekėjas pretenziją pateikė pavėluotai, tokios pretenzijos PO turėjo nenagrinėti, o ne išnagrinėti ir pretenziją atmesti. Kadangi PO Potencialaus tiekėjo pretenziją išnagrinėjo ir atsakė į pretenzijoje išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad PO davė eigą pretenzijai, todėl Potencialus tiekėjas teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl pažeistos subjektinės teisės gynimo.

Dėl reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai

Nagrinėjamoje byloje taip pat keliamas klausimas, ar kvalifikaciniu reikalavimu tiekėjui turėti įsidiegus energijos naudojimo efektyvumo vadybos sistemą, kurią būtina pagrįsti ISO 50001:2011 arba lygiaverčiu sertifikatu arba lygiaverčiu dokumentu, nebuvo dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija. PO pateikė teismui sąrašą, kuriame matyti, kad tokį reikalavimą atitinka tik viena įmonė, kuri teikia tokias paslaugas, kurios yra perkamos viešuoju pirkimu. Kiti potencialūs tiekėjai, kurie buvo priėmę PO kvietimą dalyvauti pirkime, šio reikalavimo neatitiko.

Teismas taip pat nurodė, kad PO formaliai sudarė galimybę tiekėjams atitikti minėtą reikalavimą leisdama sudaryti jungtinės veiklos sutartį su kitais subjektais, kurie yra įsidiegę reikalaujamą energijos naudojimo efektyvumo vadybos sistemą, ar remtis jų pajėgumais, tačiau pastebėtina, jog tų kitų subjektų, kurie turi minėtą sistemą, veiklos sritis yra nutolusi nuo srities, kurioje vykdomas viešasis pirkimas, arba tie subjektai savo veiklą vykdo užsienyje, todėl tikėtina, kad tokie subjektai nebus suinteresuoti dalyvauti ginčo viešajame pirkime. Taip pat manytina, jog turima energijos naudojimo efektyvumo vadybos sistema, įdiegta veikloje, stipriai nutolusioje nuo vykdomo viešojo pirkimo veiklos, arba įdiegta įmonėje, kuri veikia užsienyje, negalėtų užtikrinti ir šios PO iškeltų tikslų įgyvendinimo.

Taip pat teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į pirkimo objekto pobūdį, minėtas kvalifikacinis reikalavimas vertintinas kaip itin specifinis bei neadekvatus pirkimo pobūdžiui, todėl, PO nepateikus pakankamo tokių reikalavimų nustatymo pagrindimo, darytina išvada, jog faktinės bylos aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindimo tokio reikalavimo būtinumui. Pastebėtina, kad ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo būtinumą PO iš esmės grindžia tik deklaratyviais teiginiais apie energetinį efektyvumą, tačiau nei procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde konkrečiai nepaaiškina, kodėl šiam konkrečiam pirkimui būtina turėti įsidiegus energijos naudojimo efektyvumo vadybos sistemą, bei kaip šis kvalifikacinis reikalavimas yra susijęs su siekiamomis įsigyti paslaugomis.

Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad aptartas kvalifikacinis reikalavimas nepagrįstai riboja konkurenciją ir pažeidžia viešųjų pirkimų principus, taigi yra neteisėtas ir naikintinas.