Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-955-273/2015 (rangos teisiniai santykiai)


Faktinės aplinkybės

Ieškovas su atsakovu sudarė statybos darbų rangos sutartį. Ieškovas įsipareigojo pagaminti sutartyje numatytus gaminius, atgabenti ir sumontuoti atsakovo nurodytame objekte, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti. Atlikus darbus, šalys pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą ir patvirtino, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Atsakovas su ieškovu iš dalies atsiskaitė ir skolų suderinimo aktu suderino likusią skolą už atliktus darbus. Vėliau atsakovas ieškovui pateikė pretenziją dėl atvirkščiai nei nurodyta sutartyje sumontuotų vitrininių langų ir atsisakė mokėti likusią kainą už atliktus darbus. Ieškovas atsakydamas į pretenziją nurodė, kad toks vitrininių langų sumontavimo būdas (atvirkščiai nei buvo nurodyta sutartyje) vėliau buvo suderintas su atsakovo atstovu ir langų montavimo darbų projektas buvo pakeistas. Byloje kilo ginčas, ar ieškovo atlikti darbai buvo tinkami ir tinkamai suderinti su atsakovu.

Teismo išaiškinimai

Pagal CK 6.662 straipsnyje nustatytą reglamentavimą darbų priėmimo ir perdavimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Nagrinėjamu atveju atsakovės reikalavimas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu buvo grindžiamas sutarties sąlygų neatitikimu išimtinai dėl vitrininių langų sumontavimo būdo nesilaikymo – langai turėjo būti sumontuoti ne iš patalpos išorės, o iš vidaus. Šalys ir trečiasis asmuo (užsakovo pasitelktas specialistas, kuris sutarties vykdymo metu bendravo su rangovu ir derino sutarties įgyvendinimą) neginčijo, kad po sutarties pasirašymo buvo tariamasi dėl sutarties įgyvendinimo, kadangi iškilo klausimų dėl vitrininių langų išdėstymo pakeitimo, dėl jų matmenų pasikeitimo, vitrinų sujungimo vietų su patalpoje esančiomis pertvaromis. Aplinkybę, kad šalių sutarties pakeitimai buvo įforminti, patvirtina byloje pateikti ieškovės atstovo ir trečiojo asmens parašais patvirtinti brėžiniai. Atsakovė ir trečiasis asmuo pripažino, kad faktiškai darbai ir buvo atliekami pagal aptartas sąlygas. Susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo egzistavimą netiesiogiai patvirtino ir atsakovės elgesys priimant darbus. Jeigu atsakovė būtų laikiusis pozicijos, kad langai turi būti sumontuoti iš vidaus, darbų priėmimo metu, nurodyti langų montavimo neatitikimai galėjo būti nesunkiai pastebėti. Pažymėtina, kad pretenziją ieškovei atsakovė pareiškė tik praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po darbų priėmimo. Atsakovė, gavusi ieškovės atsakymą į pretenziją, nereiškė reikalavimo ieškovei dėl trūkumų pašalinimo, vengdama atsiskaityti už atliktus darbus, ėmėsi veiksmų tik ieškovei pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, trečiajam asmeniui pasirašius brėžinius,, iš esmės pritarė sutarties sąlygų pakeitimui, o per protingą terminą nereikšdama pretenzijų, pripažino darbų atlikimo tinkamumą dėl vitrininių langų montavimo, todėl sprendžia, kad ieškovės atlikti darbai atitiko sutarties sąlygas ir nebuvo jokio pagrindo pripažinti darbų priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu.