Įsigaliojo Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas


2018 m. birželio 1 d. įsigaliojo Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas. Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme numatyti teisėto ir neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo ir atskleidimo atvejai. Įstatyme reglamentuoti konkretūs komercinių paslapčių turėtojų teisių gynimo būdai ir atvejai, kada jie netaikomi (taikymo išimtys). Svarbu pažymėti, kad, įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/943 nuostatas, komercinių paslapčių turėtojų teisių gynimo būdai netaikomi, jeigu komercinė paslaptis gauta, naudota arba atskleista, įgyvendinant teisę į saviraiškos laisvę ir informacijos laisvę, įskaitant pagarbą žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui; atskleidžiant teisės pažeidimą ar neteisėtą veiką; įgyvendinant darbuotojų arba jų atstovų teisę į informavimą ir konsultavimą; siekiant apsaugoti įstatymų nustatytą teisėtą interesą. Įstatymo projekte taip pat numatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumai.

Komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo atveju komercinės paslapties turėtojas turi teisę kreiptis į teismą dėl teisių gynimo ir reikalauti nutraukti arba uždrausti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą; uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti arba saugoti šiais tikslais; atšaukti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes iš rinkos; pašalinti su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių savybę, dėl kurios yra pažeidžiama komercinė paslaptis; sunaikinti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas pašalinti iš rinkos, jeigu pašalinimu nepažeidžiama komercinės paslapties apsauga; sunaikinti visus arba dalį dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuose yra arba kurie patys yra komercinė paslaptis, arba pateikti komercinės paslapties turėtojui visus arba dalį tų dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų; atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Jeigu atsakovas komercinę paslaptį gavo sąžiningai ir tik vėliau sužino, kad komercinė paslaptis yra gauta iš šaltinių, kurie paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai, teismas atsakovo prašymu, siekiant išvengti neproporcingai didelės žalos atsakovui, vietoj komercinės paslapties turėtojo prašomo teisių gynimo būdo taikymo gali įpareigoti atsakovą sumokėti komercinės paslapties turėtojui piniginę kompensaciją.

Visą teisės akto tekstą galite rasti čia.