Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas


Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-838-856/2017

Faktinės bylos aplinkybės

Perkančioji organizacija vykdė supaprastintą atvirą konkursą, kuriuo siekė pirkti nuotekų valymo įrenginių projektavimo ir statybos darbus, planuojamas įrenginių našumas po rekonstrukcijos – 4000 m3/d. Ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, be kita ko, prašydama: 1) panaikinti Pirkimo sąlygų 5.1.3 p. reikalavimą ir nustatyti naują kvalifikacinį reikalavimą, kuriuo būtų vertinama tiekėjų atliktų nuotekų valymo įrenginių statybos darbų vidutinė metinė apimtis; 2) panaikinti Pirkimo sąlygų 27.4 p. antrą (T1), trečią (T2) ir ketvirtą (T3) reikalavimus.

Teismo išaiškinimas

VPĮ 47 straipsnyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Taigi, perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Taip pat jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausios kainos, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudedamųjų dalių) lyginamojo svorio koeficientus. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų aiškumo ir paskelbimo iš anksto reikalavimai taip pat reiškia perkančiosios organizacijos pareigą, pirkimo sąlygose nurodžius tam tikrus kokybės ženklus, įtvirtinti tikslius (aprašomuosius) kriterijus, kuriais šie grindžiami, taip pat nustatyti leidimą, tinkamai tai įrodžius, siūlyti lygiaverčius produktus.

VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas, pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas, sąnaudas, kainą. Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje.

Atsakovė pirkimo sąlygose nustatė, kad minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal „ekonomiškai naudingiausio“ pasiūlymo vertinimo kriterijų, kurį sudaro šios dalys: pasiūlymo kaina, rizikos valdymas (T1), darbų organizavimas ir komunikacija (T2), aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas (T3) ir eksploatacinės sąnaudos (T4). Ieškovė ginčija tris iš atsakovės numatytų kriterijų – rizikos valdymą (T1), darbų organizavimą ir komunikaciją (T2) bei aplinkosaugos priemones ir vadybos sistemų taikymą (T3). Ieškovė teigia, kad šie kriterijai yra nepagrįsti, neobjektyvūs, dviprasmiški bei pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus ir neleidžiantys pasiekti pirkimo tikslo, todėl turi būti panaikinti, be to, atsakovės nustatyti kriterijai yra neaiškūs, neužtikrinantys objektyvumo ir procedūrų skaidrumo.

Pirkimo sąlygų 27.4 punkte numatyta, kokiais atvejais tiekėjai bus įvertinti, atsižvelgiant į paminėtus kriterijus, „labai gerai“, už ką pagal Pirkimo sąlygas bus skiriama nuo 9 iki 10 balų. Kriterijus T1 (rizikos valdymas) vertinamas „labai gerai“, kai išsamiai aprašyta Projekto specifika, susijusi su rangos sutarties vykdymu, įsigilinta į tokių projektų vykdymo specifiką, identifikuotos Projekto rizikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, jos pagrįstos ir aiškiai aprašytos, identifikuotos visos rangos sutarties vykdymo rizikos, numatyti rizikos veiksniai, jie pagrįsti, detalizuoti ir praktiniu aspektu, numatyta jų tikimybė, numatytos efektyvios ir pagrįstos, praktiškai reikšmingos, lengvai įgyvendinamos rizikos valdymo priemonės, būdai, jie turi būti pagrįsti, pateiktas įgyvendinimo ir taikymo planas, praktiniai aspektai. Kriterijus T2 (darbų organizavimas ir komunikacija) vertinamas „labai gerai“, kai numatyti užsakovo reikalavimuose nedetalizuoti efektyvūs, pagrįsti bei nesunkiai įgyvendinami darbo organizavimo aspektai, jie visiškai atitinka perkamų darbų specifiką, pateikta aiški, informatyvi, atitinkanti aprašymą statybos darbų organizavimo schema, pateiktas realus ir racionalus resursų valdymo planas, pateiktas pagrįstas, aiškus, detalus ir logiškas organizavimo tvarkos darbų atlikimui laiku ir kokybiškai pagrindimas ir t. t. Tokias formuluotes kaip „logiškai pagrįstas“, „išsamumas“, „detalumas“, „aiškumas“ ir pan. tiekėjai ir perkančioji organizacija gali suprasti ir vertinti nevienodai, nes šios formuluotės suformuluotos ne konkrečiai, o abstrakčiai, detaliau nepaaiškinant jų turinio, nenurodant jų reikšmės bei įtakos balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui.

Kriterijus T1 (rizikos valdymas) vertinamas „gerai“, už ką bus skiriama nuo 6 iki 8 balų, kai išsamiai aprašyta Projekto specifika, tačiau trūksta įsigilinimo į tokių projektų vykdymo praktiką, iš ko visiškai neaišku, pagal kokį kriterijų bus nustatomas tas „įsigilinimo trūkumas“ ir pagal kokius kriterijus bus vertinamas Projekto specifikos aprašymo išsamumas. Toliau – analogiškai – nurodyta, jog turi būti identifikuotos visos Projekto rizikos, tačiau trūksta pagrįstumo; identifikuotos visos rangos sutarties vykdymo rizikos, tačiau trūksta pagrįstumo, ir t. t. Taigi, spręstina, jog tokių rizikų identifikavimas yra tik teorinis, todėl abejotina, ar toks kriterijus padėtų įvertinti pasiūlymą ekonominio naudingumo aspektu. Įvertinus kriterijaus T2 (darbų organizavimas bei komunikacija) parametrus (vertinimas nuo 6 iki 8 balų) matyti, kad tiekėjas privalo numatyti užsakovo reikalavimuose nedetalizuotus darbo organizavimo aspektus, tačiau jiems trūksta pagrįstumo, jie nevisiškai atitinka perkamų darbų specifiką, turi būti pateikta statybos darbų organizavimo schema, tačiau ji yra neinformatyvi ar tik iš dalies atitinkanti darbų organizavimo aprašymą ir t. t. Kadangi projektavimo darbai bus atlikti ateityje, jie sudaro pirkimo objektą, teismas daro išvadą, kad, nesant atliktų projektavimo darbų, tokios tiekėjo pasiūlyme nurodytos darbų organizavimo priemonės būtų tik teorinės, neturinčios reikšmės vertinant pasiūlymą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo aspektu.

Atsakovė numatė, kad, siekiant įvertinti kriterijų T2 „labai gerai“, turi būti pateiktas darbų tvarkaraštis, jame detalizuotas projektavimo ir statybos darbų vykdymo etapiškumas pagal objektus, išskirti užsakovų atliekami darbai, tvarkaraštis realus, atitinkantis resursų valdymo planą. Pagal numatytus reikalavimus tiekėjui nurodžius atskirų veiksmų atlikimo terminus, tarp kurių yra reikalavimas pateikti inžinerinių tyrinėjimų projektavimo ekspertizės, statybos leidimo gavimo, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo, bandymų, perdavimo užsakovui ir defektų ištaisymo terminus, jų nurodymas tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadijoje būtų netikslus ir galimai neatitiktų faktiškai planuojamos sudaryti pirkimo sutarties sąlygų, kadangi vienų ar kitų terminų nustatymas priklauso nuo pirkimo sutarties pasirašymo bei atitinkamų kompetentingų institucijų sprendimų (ekspertizės atlikimo, statybos leidimo gavimo ir pan.) priėmimo momento. Pasiūlymų pateikimo metu tiekėjams nedisponuojant nurodyta informacija, turinčia tiesioginės reikšmės darbų atlikimo terminų planavimui, nurodytų terminų nustatymas yra betikslis, be to, nesant pirkimo sąlygose informacijos, kaip nurodyti terminai būtų patikrinami, būtų sudarytos prielaidos perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai, remiantis vien prielaidomis apie planuojamus atlikti darbus ir jų atlikimo terminus bei šių darbų planavimo reikšmę pasiūlymo ekonominiam naudingumui.

Atsakovė Pirkimo sąlygose nustatė, jog, siekiant įvertinti pasiūlymą pagal kriterijų T2 „labai gerai“, yra vertinama, ar pateiktas bendravimo ir bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija, vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka) ir išorinis (bendravimas su subtiekėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas, kuris atitinka paslaugų specifiką, yra efektyvus, paprastai įgyvendinamas. Iš tokios Pirkimo sąlygose nustatytos formuluotės visiškai neaišku, kaip atsakovė vertins tokio plano efektyvumą bei įgyvendinimo „paprastumą“, kaip kontroliuos, ar tiekėjas laikosi išorinio komunikacijos plano, nors tiekėjo pasiūlymas bus laikomas pirkimo dokumentų sudedamąja dalimi. Taigi, teismas sprendžia, jog šis pirkimo reikalavimas neaiškus ir neapibrėžtas, o tai gali sudaryti sąlygas tiekėjo pasiūlymą vertinti subjektyviai.

Kriterijus T3 (aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas) yra numatytas VPĮ. Tam, kad tiekėjas būtų įvertintas „labai gerai“, turi būti pateiktas detalus visų projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių aprašymas, atitinkantis objekto specifiką, jo turinys pagrįstas. Taip pat turi būti nurodytos taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, pateiktas aiškus ir pagrįstas poveikio planas. Ir šioje dalyje iš perkančiosios organizacijos vartojamų formuluočių visiškai neaišku, kaip ji įvertins pateikto poveikio plano „aiškumą“. Ir vėlgi, tik rengiant projektą paaiškėtų teritorijos, kurioje yra pirkimo objektas, savybės ir kita svarbi informacija, todėl aprašyti statybos metu neigiamai veikiamus aplinkos komponentus ir būsimus taršos šaltinius būtų galima tik disponuojant tam tikra informacija – atliekant projektavimo darbus, kuriuos atliks pirkimo laimėtojas.

Pagal Teisingumo Teismo praktiką, reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais, dėl to už kvalifikacijos reikalavimus negali būti skiriami balai ir jų pagrindu išrenkamas laimėtojas. Reikalavimai tiekėjams, Teisingumo Teismo vertinimu, nepriskirtini sutarties objektui ir pripažįstami neužtikrinančiais sutarties įvykdymo. Todėl negalima laikyti „sutarties sudarymo kriterijais“ kriterijų, kuriuos taikant ne siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o iš esmės norima tik įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti nagrinėjamą sutartį Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nurodė, kad atsakovės pirkimo sąlygose nustatyti ginčijami kriterijai T1, T2 ir T3 iš esmės yra susiję su tiekėjo kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą būsimos sutarties įvykdymą, kas pažeidžia VPĮ numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl šie kriterijai pripažintini neteisėtais ir yra naikintini.