Dėl vadovo atsakomybės už bendrovei padarytą žalą


2017 m. balandžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017

Faktinės bylos aplinkybės

Bendrovės sudarė nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, jos pagrindu atsakovo vadovaujama bendrovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad patalpos kitai bendrovei perduotos už 724 050,07 Eur, sandoriui taikant 0 proc. PVM tarifą. VMI pranešime konstatavo, kad sudarytas sandoris turėjo būti apmokestintas 19 proc. pridėtinės vertės mokesčiu, nustatė bendrovei 10 dienų terminą pranešime nurodytiems trūkumams pašalinti. VMI patikrinimo akte nurodė, kad buhalterinė apskaita bendrovėje tvarkoma pažeidžiant įstatymo nuostatas, bendrovė nepašalino nustatytų trūkumų, todėl buvo apskaičiuotas 53 732,91 Eur PVM, 28 210,53 Eur delspinigių ir skirta 5 373,32 Eur bauda. Pasak ieškovo, žala dėl paskirtos baudos ir delspinigių atsirado būtent dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, t. y. teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ir VMI sprendimų nevykdymo.

Teismo išaiškinimas

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad bendrovės vadovo teisinis statusas turi ypatumų. Vadovas veikia ir kaip darbo teisinių santykių subjektas, kadangi su juo gali būti sudaroma darbo sutartis, ir kaip civilinių teisinių santykių subjektas, kadangi didelė dalis jo vykdomų pareigų įtvirtinta įstatymuose. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl konkrečiu atveju taikytinos bendrovės vadovo atsakomybės rūšies, teisinę reikšmę turi veiksmų, kuriais padaroma žala, pobūdis. Tuo atveju, jei vadovas pažeidžia jam, kaip valdymo organui, nustatytą pareigą, jam kyla civilinė atsakomybė. Pripažinus, kad vadovas įmonei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Sprendžiant dėl bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšies, būtina identifikuoti, kokias pareigas vadovas pažeidė – jam kaip valdymo organui ar darbuotojui nustatytas pareigas. Kai vadovas pažeidžia fiduciarines CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas arba specialiuosiuose įstatymuose jam kaip vadovui nustatytas pareigas, jam taikoma civilinė atsakomybė.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad už šios pareigos nevykdymą vadovui taikoma ne materialinė, o civilinė atsakomybė, kadangi tai išimtinai valdymo organui įstatymu nustatyta pareiga. Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintos šios mokesčių mokėtojo pareigos: laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais. Tinkamas mokesčių apskaičiavimas ir jų mokėjimas siejamas su platesne vadovo pareiga tinkamai organizuoti finansinę apskaitą. Pagal kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai vadovas nevykdo pareigos teisingai ir laiku apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, taikoma civilinė, o ne materialinė atsakomybė.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinė atsakomybė kildinama ne iš fiduciarinių pareigų pažeidimo ar netinkamo verslo sprendimo priėmimo, o dėl imperatyviųjų įstatymo nuostatų netinkamo vykdymo, t. y. MAĮ 40 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio.