Dėl receptinių vaistų reklamos


2017 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-543-417/2017

Faktinės bylos aplinkybės

Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu vaistinių tinklo direktorė buvo nubausta už tai, kad tinklo vaistinėse buvo skleidžiama receptinio vaistinio preparato reklama gyventojams. Vaistinėse buvo pakabinti plakatai, kuriuose buvo pateikta gyventojams skirta informacija apie receptinį vaistinį preparatą. Plakatuose buvo nurodomas receptinio vaistinio preparato pavadinimas, jo veiklioji medžiaga kartu su teiginiu: „Per tris 2017 m. mėnesius vaistą įsigijo 14 473 pacientai.“ Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nuomone, šis teiginys yra laikytinas kryptingo pobūdžio informacija apie receptinį vaistinį preparatą ir atitinka Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 70 dalyje įtvirtintą vaistinių preparatų reklamos apibrėžimą. Minėta norma nustato, kad vaistinių preparatų reklama – gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą. Taigi buvo skleidžiama gyventojams skirta kryptinga informacija apie receptinį vaistinį preparatą, kuria buvo skatinamas jo vartojimas ir pardavimas.

Teismo išaiškinimai

Farmacijos įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad gyventojams skirtoje reklamoje draudžiama reklamuoti receptinius vaistinius preparatus, išskyrus atvejus, kai vaistinių preparatų gamintojai, gavę sveikatos apsaugos ministro leidimą, vykdo gyventojų skiepijimo programą. To paties įstatymo 2 straipsnio 70 punkte numatyta, kad vaistinių preparatų reklama – gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą. Taigi, nors Farmacijos įstatymas draudžia reklamuoti receptinius vaistinius preparatus, tačiau toks draudimas nėra ir negali būti suprantamas kaip absoliutus draudimas skleisti bet kokią informaciją apie receptinį vaistinį preparatą, kuri yra skirta visuomenei informuoti ir šviesti, kitu atveju susiklostytų nelogiška situacija, jog bet koks receptinio vaisto pavadinimo paminėjimas (net ir neigiamame kontekste, pavyzdžiui, kritikuojant vaistą ir siekiant mažinti vaistinio preparato skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą) būtų laikomas neleistina reklama ir užtrauktų administracinę atsakomybę. Teismas atkreipė dėmesį, kad vaistų reklama yra tik ta informacija, kuria siekiama tam tikrų aiškiai apibrėžtų tikslų – skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą. Vertinant, ar informacija gali būti priskiriama prie vaistinių preparatų reklamos, svarbu ne tik tai, jog paskleistoje informacijoje nurodomas vaistinio preparato pavadinimas, tačiau ir tai, ar tokiu nurodymu, taip pat kartu pateikiamais duomenimis yra siekiama ir gali būti pasiektas didesnis vaistinio preparato vartojimas.

Teismas, išanalizavęs plakato turinį, padarė išvadą, jog juo siekiama informuoti vaistinės klientus apie tai, jog brangs apie 150 vaistų, nes jų nebekompensuos valstybė. Tai, jog ši informacija yra esminė plakatu perduodama žinia, matyti ir vizualiai iš to, jog ji parašyta didesniu šriftu kitos spalvos fone. Tai rodo, kad plakatu siekiama supažindinti pirkėjus su tuo, jog pasikeitusios kompensuojamųjų vaistų kainos yra nulemtos ne neskaidrios vaistinės kainų politikos, o objektyvaus veiksnio – valstybės sprendimo nekompensuoti tam tikros dalies vaistų. Būtent siekiant pagrįsti šį teiginį ir nurodomas pavyzdys su nebekompensuojamu vaistu, kurio nebekompensuojant po liepos 3 dienos, jo kaina pakilo 135 procentais. Be to, aplinkybė, kad visa informacija apie pasikeitusią vaistų kainą teikiama Sveikatos apsaugos ministerijos telefonu, taip pat rodo, kad minimu plakatu vaistinės siekia išvengti klientų klausimų ir priekaištų dėl pakilusios vaistų kainos ir skatina vaistinės klientus kreiptis ne į vaistininką, o į tokius pokyčius lėmusią valstybinę instituciją.

Aptarti duomenys neleidžia daryti išvados, jog plakatas skirtas reklamuoti, t. y. skatinti pirkti ar vartoti, konkretų receptinį vaistinį preparatą. Plakate nenurodomos jokios šio vaisto gydomosios savybės, skyrimo indikacijos, todėl plakato skaitytojui nėra jokios galimybės nuspręsti, jog šis vaistas gali būti jam reikalingas, jog jis gali išgydyti jo ligas geriau nei kiti vaistai ir todėl reikia šį vaistą įsigyti. Nepateikiant papildomos informacijos apie tai, kokias ligas gydo ir kokiomis išskirtinėmis savybėmis pasižymi vaistas, už kokius kitus vaistus jis yra geriau perkamas ir pan., vien dėl plakate esančio teiginio, kad per tris 2017 m. mėnesius vaistą įsigijo 14 473 pacientai, nėra pagrindo sutikti su Tarnybos argumentais, kad šis teiginys yra skatinantis šį vaistą pirkti.