Dėl nesąžiningos konkurencijos viešajame pirkime


2018 m. kovo 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija įgaliojo atsakovę įgaliotąją organizaciją organizuoti Pirkimą. Ieškovė nesutiko su įgaliotosios organizacijos sprendimu pasiūlymų eilėje pirmoje vietoje įrašyti trečiųjų asmenų pasiūlymą ir prašė teismo šį sprendimą panaikinti. Nurodė, kad Pirkime dalyvavę tretieji asmenys yra tarpusavyje susijusios bendrovės, todėl pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 18 dalį yra laikomos vienu ūkio subjektu. Minėtų bendrovių sąsaja yra per tą patį fizinį asmenį, galintį tiesiogiai arba netiesiogiai daryti jiems visiems lemiamą įtaką. Tretieji asmenys akivaizdžiai derino savo veiksmus Pirkime, nes trečiasis asmuo ir jo jungtinės veiklos partnerio pasiūlymas nepaisant to, kad Pirkime užėmė pirmąją vietą, netapo laimėtoju, nes tiekėjai nepateikė įgaliotajai organizacijai pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir taip perleido pirmosios vietos laimėjimą kito trečiojo asmens pasiūlymui. Antroje vietoje eilėje likęs pasiūlymas yra daugiau nei 800 000 Eur brangesnis už pirmoje vietoje esantį pasiūlymą, todėl tokie veiksmai susijusioms bendrovėms buvo naudingi. Be to, aptariami pasiūlymai laikytini alternatyviais, todėl įgaliotoji organizacija juos abu turėjo atmesti, o to neatlikusi pažeidė Pirkimo sąlygas ir viešųjų pirkimų principus.

Teismo išaiškinimas

Teisės aktuose perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų, įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių aptariamų ūkio subjektų susitarimą derinti tarpusavio veiksmus Pirkime, t. y. Pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija sudaryti brangesnį pasiūlymą pateikusiam tiekėjui, nėra. Vis dėlto su sąžininga ir realia konkurencija viešuosiuose pirkimuose nesuderinamas tarpusavyje susijusių ūkio subjektų elgesys galėtų būti konstatuotas remiantis ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu.

Teismas sprendė, kad niekaip kitaip nei suderintu veikimu negali būti paaiškinamas trečiojo asmens sprendimas nepateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumento kartu su pasiūlymu tuomet, kai įgaliotoji organizacija išviešino tiekėjams protokole nustatytas pasiūlymų kainas ir tapo žinoma, kad jos pasiūlymas užėmė pirmąją vietą, o antroje vietoje liko susijusių ūkio subjektų brangesnis pasiūlymas. Akivaizdu, jog tokio sprendimo trečiasis asmuo nebūtų priėmęs, jei antroje vietoje būtų įrašytas ne minėtas susijusio asmens pasiūlymas, bet, pavyzdžiui, šiuo atveju trečioje vietoje likęs ieškovės pasiūlymas. Jei trečiojo asmens tikrasis siekis būtų buvęs laimėti pirkimą, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas įgaliotajai organizacijai tokioje situacijoje akivaizdžiai būtų pateiktas. Dabartinį trečiojo asmens elgesį teismas vertino kaip nelogišką ir įprastai veikiančioje rinkoje nepasitaikantį. Šios išvados nepaneigia trečiojo asmens teismui pateiktos pozicijos, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimo raštas nebuvo pateiktas dėl jungtinės veiklos partnerio atsisakymo toliau dalyvauti Pirkime. Teismui pateiktas minėto jungtinės veiklos partnerio raštas, kuriuo siekiama patvirtinti tokią poziciją, laikytinas subjektyviu ir jo įrodomoji vertė byloje vertintina kaip mažareikšmė. Jokių kitų pagrįstų ir logiškų įrodymų, kurie patvirtintų tokius trečiojo asmens veiksmus byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime padarytai išvadai apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą šiame Pirkime pritarė.

Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atskirus pasiūlymus pirkime pateikė ne tik tarpusavyje susiję, bet ir sudarę draudžiamą nekonkuravimo susitarimą ūkio subjektai. Ir būtent tai byloje lemia, kad jų pasiūlymai įgaliotosios organizacijos turėjo būti vertinami kaip alternatyvūs ir lemti sprendimą juos atmesti.