Dėl nelaimingo atsitikimo darbe


Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eI-4875-281/2017 dėl nelaimingo atsitikimo darbe

Faktinės bylos aplinkybės

Pareiškėjas kreipėsi į teismą teigdamas, kad buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą, reikalavimai, todėl nebuvo ištirtos svarbios įmonės darbuotojo mirties darbo vietoje aplinkybės. Pareiškėjos teigimu, tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu mirė įmonės darbuotojas, VDI įgalioti asmenys atliko netinkamai. Atlikdamas tyrimą VDI inspektorius nesigilino į tyrimo metu surinktus duomenis, neanalizavo duomenų apie darbuotojo dirbtas valandas. Tyrime nedalyvavo įmonės darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, nebuvo išreikalauta įmonės nustatyta darbo tvarka bei kiti darbuotojų darbinę veiklą reglamentuojantys dokumentai. Tyrimą atlikęs pareigūnas nesiaiškino, kodėl darbuotojas komandiruotės metu buvo priverstas nakvoti automobilio kabinoje, t. y. jam nebuvo užtikrintos normalios poilsio sąlygos. Tyrimo išvados grindžiamos iš esmės tik vieno įmonės darbuotojo parodymais, o nei įmonės direktoriaus, nei transporto vadybininko, kurie tiesiogiai kontaktavo su darbuotoju, paaiškinimai nebuvo gauti. Atliekant tyrimą nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad darbuotojo vairuotojo kortelės galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Net ir papildomą tyrimą atlikusi darbo inspektorė nesiaiškino visų faktinių duomenų, įskaitant ir darbo bei poilsio režimą, darbo sąlygas, lauko temperatūrą, priežastis, kodėl darbuotojas dirbo neturėdamas nei galiojančio sveikatos patikrinimo pažymos, nei leidimo, suteikiančio teisę vairuoti pavojingus krovinius. Papildomą tyrimą atlikusi pareigūnė nesikreipė dėl medicininės ekspertizės, kuri būtų nustačiusi, ar R. Č. iš viso būtų pajėgus vairuoti bet kokią transporto priemonę. Dėl šių priežasčių tyrimas atliktas neišsamiai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Teismo išaiškinimas

Nustatant, ar darbuotojo mirtis įvyko darbuotojui atliekant darbo funkcijas, atsakovo tyrimo metu pateikti duomenys patvirtina, jog darbuotojas mirė tuo metu, kai nevairavo. Išsami vairuotojų veiksmų ataskaita patvirtina, kad darbuotojas nevairavo (duomenys neskelbtini) dienomis, tai buvo jo poilsio laikas. Teismas pastebi, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas dieną prieš įvykį ir mirties dieną vairuoti neturėjo, tačiau, pareiškėjos teigimu, nepaisant to, jog darbuotojas nurodytomis dienomis nevairavo, jis vis dėlto atliko darbo funkcijas, darbuotojas buvo darbiniame automobilyje. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nelaimingiems atsitikimams darbe išimtinai priskiriami nelaimingi atsitikimai, įvykę darbo metu, t. y. vykdant konkrečias darbo funkcijas, nustatytas darbo sutartyje, arba fiziškai būnant darbe. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju VDI pagrįstai nustatė, kad darbuotojo mirtis įvyko ne darbo funkcijų atlikimo metu.

Teismas pažymėjo, kad pagrindinė darbuotojo darbo funkcija, vertinant jo su įmone sudarytą darbo sutartį, yra vairuoti transporto priemonę vežant tarptautinį krovinį. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad darbuotojas mirė poilsio dienų metu. Taigi tiesioginių darbinių funkcijų jis tuo metu neatliko. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo išdėstyta pozicija, kad darbuotojas savo valia pasirinko jam skirtą poilsio laiką išnaudoti būnant tarnybiniame automobilyje, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad būtent tuo metu jis atliko darbines funkcijas. Vien naudojimasis tarnybinėms funkcijoms atlikti paskirta transporto priemone poilsio metu nereiškia, kad visa atsakomybė už darbuotojo sužalojimą ar mirtį jo poilsio metu automobilyje tenka darbdaviui. Pažymėtina, kad darbuotojas turėjo galimybę poilsio dienas praleisti ne automobilyje, tačiau pasirinktame viešbutyje ar bet kokioje kitoje poilsio vietoje, todėl vien tas faktas, kad darbuotojas ilsėjosi jo funkcijoms atlikti skirtame automobilyje nesuponuoja išvados, kad jis tuo metu realiai vykdė savo darbo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad VDI surinko visus reikiamus ir nevienareikšmiškus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo darbo ir poilsio laiko režimą, vairavimo grafiką bei visus komandiruotėje atliktus veiksmus, laikytina, kad tyrimas šiuo aspektu taip pat atliktas tinkamai ir išsamiai.