Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018

Faktinės bylos aplinkybės

Pareiškėja (bankroto administratorė) pateikė teismui prašymą pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad atsakovei esant nemokiai jos buvę valdymo organai laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Valdymo organai sąmoningai nevykdė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto eiliškumo pirmiausia atsiskaityti su buvusiais antros eilės kreditoriais (Valstybine mokesčių inspekcija (toliau – VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriumi), o tik vėliau – su penktos eilės kreditoriais, t. y. darbuotojais ir kitais kreditoriais. Iki bankroto bylos iškėlimo įmonės valdymo organai sistemingai per bendrovės grynųjų pinigų kasą atgaudavo iš susijusios įmonės skolas ir grynaisiais pinigais sumokėdavo dirbantiems darbuotojams darbo užmokestį, padengdavo automobilių nuomos išlaidas, kompensuodavo patirtas išlaidas darbuotojams kaip atskaitingiems asmenims. Bendrovėje nebuvo naujai sudarytų sutarčių, o tolesnė veikla buvo vykdoma tik per bendrovės kasą, todėl vienintelės įmonės pajamos buvo gaunamos iš su akcininkais susijusios debitorės, iš kurios gautos lėšos lygiaverte pinigų suma buvo išmokamos bendrovės darbuotojams, eliminuojant kitus kreditorius.

Teismo išaiškinimai

ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų, įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad, nesant nemokios įmonės skolų darbuotojams, vien faktinių aplinkybių, kad įmonės vadovas nedelsdamas nesikreipė dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir kad įmonei atsiskaitant su kreditoriais buvo pažeista įstatymu nustatyta atsiskaitymo tvarka, nustatymas tyčinio bankroto nepreziumuoja.

Teismas akcentavo, kad teismas, nustatęs, kad įmonės vadovas, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, taip pat kad pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, turėtų atsižvelgti ir vertinti įmonės nemokumo mastą ir trukmę iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, taip pat atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo mastą, vadovo veiksmus įmonei tapus nemokiai, atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo priežastis ir vadovo, kuris veikė pažeisdamas įstatymų reikalavimus, siekius.