CMR konvencijos praktinis taikymas


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-378/2017

Faktinės bylos aplinkybės

Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ekspeditoriaus atsakomybę, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti žalos atlyginimo ir metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, gavusi duomenų, kad atsakovės atgabentos prekės yra pažeistos, su pretenzija kreipėsi į atsakovę. Atsakovė nurodė, kad ieškovė turi kreiptis į siuntėją. Ieškovės tvirtinimu, atsakovei atsakomybė turi būti taikoma ir dėl jos pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmų, nes už prekių gabenimą buvo sumokėta būtent atsakovei. Konosamente atsakovė nurodyta kaip vežėja. Ekspeditoriaus civilinė atsakomybė yra platesnė nei vežėjo, ekspeditorius užsakovui atsako ir už trečiuosius asmenis. Atsakovė nesutinka, kad vežimui nagrinėjamoje byloje taikytinos CMR konvencijos nuostatos, nes vyko ne tarptautinis vežimas keliais, o krovinio vežimas jūra, be to, atsakovė nesutinka atlyginti žalos, nes pagal ekspedicijos sutarties nuostatas nėra atsakinga už vežėjo padarytą žalą, jei vežimo dokumentuose nėra įvardijama kaip vežėja.

Teismo išaiškinimas

Pažymėtina, kad, Jungtinių Tautų interneto tinklalapyje pateikiamais duomenimis, Kinija nėra prisijungusi prie CMR konvencijos, tačiau Lietuva yra šios konvencijos dalyvė. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ši konvencija yra taikoma transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijoje ir kai bent viena iš šalių yra konvencijos narė. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šį teisės aktą pažymima, kad CMR konvencija yra tarptautinė sutartis, kuri reglamentuoja klausimus, susijusius su kelių transporto priemonėmis už užmokestį vežamo krovinio sutartimis, kai bent viena iš krovinio siuntėjų ir gavėjų yra skirtingų šalių teritorijose ir bent viena iš jų yra CMR konvencijos narė. Taigi, lingvistiškai aiškinant nutarties 22 punkte nurodytą nuostatą, būtinosios CMR konvencijos taikymo sąlygos yra: a) krovinio vežimas kelių transporto priemonėmis; b) tokio vežimo vykdymas, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingose valstybėse. CMR konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje papildomai nurodyta, kad ši konvencija taikoma visam vežimui tais atvejais, kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, išskyrus konvencijos 14 straipsnyje nustatytus atvejus, ir krovinys neperkraunamas iš transporto priemonės. CMR komentare pažymėta, kad, išskyrus CMR konvencijos 2 straipsnyje nurodytą galimybę, konvencijos taikymui yra svarbu, kad visas vežimas būtų vykdomas keliais. Jei vežimo metu vėliau yra naudojamos kitos transporto priemonės, tai CMR konvencija taikoma iki momento, kai krovinys perkeliamas iš kelių transporto priemonės į kitą transporto priemonę ir taip baigiamas krovinio gabenimas keliais. Jei vėliau krovinys vėl perkeliamas į kelių transporto priemonę, tai CMR konvencija vėl taikoma šiai (tolesnei) vežimo atkarpai, jei vežimas yra tarptautinis, kaip suprantama pagal šią konvenciją. Komentare taip pat nurodoma, kad tokiu atveju kita transporto priemone krovinį gabenantis vežėjas bus atsakingas pagal šiai vežimo rūšiai taikytinas taisykles. Pateikiant aiškinimą dėl CMR konvencijos 2 straipsnio, komentare aiškiai nurodoma, kad konvencija nėra taikoma tiems atvejams, kai konteineris pirmiausia vežamas kelių transporto priemone, po to perkraunamas į kitą transporto priemonę, o vežimo pabaigoje – vėl į kelių transporto priemonę, nes pats konteineris nėra kelių transporto priemonė. Kad CMR konvencija būtų taikoma, vežimo kelių transporto priemone objektu turėtų būti krovinys, o vežimo kitomis transporto priemonėmis objektu turėtų būti vežimo keliais transporto priemonė su joje ar „ant jos“ pakrautu kroviniu. CMR konvencija taikoma, kai kita transporto priemone (keltu, geležinkeliu) siunčiama visa kelių transporto priemonė su kroviniu (pvz., visas vilkikas su prekėmis arba vilkiko priekaba su prekėmis (be paties vilkiko), tačiau netaikoma tais atvejais, kai krovinys iš vienos transporto priemonės perkeliamas į kitą. Viename iš doktrinos šaltinių pateikiamas paaiškinimas, kad krovinio perkėlimas iš vienos transporto priemonės į kitą yra būtent ta stadija, kur dažniausiai padaroma žala kroviniui, todėl atsakomybės režimas pagal CMR konvenciją turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai toks perkrovimas nevyksta.