Civilinio proceso ypatumai


Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-1-381/2018

Dėl bylos nagrinėjimo ribų po proceso byloje atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą

Teismas nurodė, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu.

Dėl sprendimų įvykdymo atgręžimo

CPK 373 straipsnyje nustatyta, kad panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas taikomas ne tik įvykdytų teismo sprendimų, tačiau ir arbitražo teismo sprendimų atgręžimui, nes arbitražo teismo sprendimų vykdymui ir įvykdymo atgręžimui taikomos CPK nustatytos teismų sprendimų vykdymo taisyklės.

Pagal KAĮ 48 straipsnio 3 dalį, jeigu šalys nesusitarė kitaip, arbitražo išlaidas šalims, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, šalių elgesį, sprendime turi paskirstyti arbitražo teismas. Lietuvos apeliacinis teismas, vykdydamas arbitražo teismo sprendimų teisminę priežiūrą jų anuliavimo forma, gali tik panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad egzistuoja bent viena iš KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, nesprendžia šalių arbitražo teisme turėtų išlaidų paskirstymo pakeitimo klausimo, kurį kompetentingas spręsti pats arbitražo teismas, t. y. panaikindamas arbitražo teismo sprendimą, atitinkamai nekeičia arbitražo teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kaip tai daroma tuo atveju, kai byla nagrinėjama teismuose įprasta instancine tvarka, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą.