Civilinio proceso naujovės nuo liepos 1 d.


Šių metų liepos 1 d. įsigalioja esminiai Civilinio proceso kodekso pakeitimai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines ir pačias svarbiausias civilinio proceso naujoves, įsigaliosiančias nuo 2017 m. liepos 1 d.

Pakeitimai, susiję su atstovavimu civiliniame procese

Nuo liepos 1 d. keičiasi atstovavimo civiliniame procese teisinis reguliavimas. Keičiasi CPK 51 straipsnis, susijęs su valstybės atstovavimu civiliniame procese, taip pat CPK 56, 88 straipsniai, susiję su atstovavimu pagal pavedimą. Civilinio proceso kodekso 51 straipsnio 4 dalis patikslinta numatant, kad valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų numatytais atvejais – kita institucija, Vyriausybei civiliniame procese atstovauja jos įgaliota valstybės institucija.

Civilinio proceso kodekso 56 straipsnis yra papildytas naujomis nuostatomis numatant susijusių juridinių asmenų atstovavimo civiliniame procese galimybę.

Taip pat Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose, kylančiose iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Kartu taip pat patikslinta Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 3 dalis taip, kad atstovauti pagal pavedimą paprastai galėtų ir neteisinių sričių specialistai (auditoriai, buhalteriai, mokesčių konsultantai, patentiniai patikėtiniai ir kt.), kurie dėl turimų specialių žinių padėtų tinkamai ginti byloje dalyvaujančio asmens teises ir įstatymo saugomus interesus.

Naujos nuostatos žyminio mokesčio ir kitų mokėjimų klausimais

Nuo liepos 1 d. Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame yra nustatytas atskiras žyminio mokesčio dydis ginčams, kurie kyla iš nuomos teisinių santykių, yra panaikinamas. Taip pat, siekiant užkirsti kelią nesąžiningam kreditorių naudojimuisi teise pareikšti ieškinį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nuo liepos 1 d. yra nustatomas žyminis mokestis už kreditoriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (500 Eur dydžio žyminis mokestis). Žyminiu mokesčiu kaip silpnesnė teisinių santykių šalis nebūtų apmokestinami buvę ar esami darbuotojai, taip pat įmonės likvidatorius, savininkas ir vadovai, kuriuos kreiptis dėl bankroto bylos įpareigoja įstatymas, valstybės institucijos, kurios kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės gina viešąjį interesą, taip pat kai ieškinys būtų grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Nuo liepos 1 d. taip pat bus apmokestinti žyminiu mokesčiu prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių; padidintas žyminis mokestis viešųjų pirkimų bylose; bylose dėl įvaikinimo atleisti asmenys nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kt.

Siekiant sumažinti didelį apylinkių teismų darbo krūvį, teismingumo riba, nustatyta CPK 27 straipsnio 1 punkte, nuo liepos 1 d. mažinama iki 40 000 Eur.

Naujovės procesinių dokumentų įteikimo klausimais

Nuo liepos 1 d. gerokai palengvės procesinių dokumentų įteikimo tvarka. CPK 123 straipsnis papildytas numatant galimybę procesinius dokumentus įteikti paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, jį pristatantis asmuo vykdo procesinio dokumento įteikimą fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesinių dokumentų įteikimas bus vykdomas vieną kartą. Taip pat aptariamame straipsnyje nustatyta, kad, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir pažymi apie tai teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju bus laikomas įteiktu praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Naujovės sprendimų už akių klausimais

Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, jei teismui kyla pagrįstų abejonių, ar remiantis aktyviosios šalies pateiktais įrodymais priimtas teismo sprendimas būtų teisingas, taip pat jei teismas pagal byloje esančią medžiagą mato, kad aktyviosios šalies pateikti įrodymai kelia pagrįstų abejonių, teismas turi teisę nepriimti sprendimo už akių. Taip pat Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Siekiant užkirsti kelią nesąžiningos šalies piktnaudžiavimui, Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 3 dalis papildoma nuostata, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Civilinio proceso kodekso 289 straipsnyje nustatoma, kad, jeigu teismas atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, tačiau šalis, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, neatvyksta į teismo posėdį be svarbių priežasčių, jeigu jai yra tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, teismas aktyviosios šalies prašymu išnagrinėja ieškinį pagal byloje esančią medžiagą ir priima sprendimą. Jei aktyvioji šalis nepateikia prašymo išnagrinėti ieškinį pagal byloje esančią medžiagą, tokiu atveju teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, arba, jei prašymo išnagrinėti ieškinį pagal byloje esančią medžiagą nepateikia atsakovas, teismas turi teisę palikti ieškinį nenagrinėtą. Civilinio proceso kodekso 162straipsnyje įtvirtinama nuostata, kad neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Analogiški teisinio reguliavimo pakeitimai yra įtvirtinami ir CPK 246, 247 straipsniuose.

Naujovės teismo įsakymo išdavimo ir dokumentinio proceso klausimais

Nuo liepos 1 d. įsigalios taip pat ir CPK 433 straipsnio pakeitimas, pagal kurį pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo reikės papildomai nurodyti, ar reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, ir jei taip – nurodyti bendros vartojimo kredito kainos metinę normą. Taip pat CPK 435 straipsnyje atsisakoma 4 dalies nuostatos dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo, kai paduodamas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Tokiu atveju, jei pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo turės formos ar turinio trūkumų, teismas atsisakys priimti pareiškimą, tačiau tai neužkirs kelio, pašalinus formos ar turinio trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Taip pat yra koreguojama 439 straipsnio 5 dalies nuostata, aiškiai numatant, kad tais atvejais, kai skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo ir kreditorius pareiškia ieškinį, ieškinio priėmimo klausimą sprendžia ir išduotą teismo įsakymą panaikina teismo įsakymą išdavęs teismas. Kreditorius tokiais atvejais ieškinį visada turės pateikti teismo įsakymą išdavusiam teismui. Teismo įsakymą išdavęs teismas, jeigu ieškinio suma keistų teismingumą, perduoda bylą pagal teismingumą, o ieškinio priėmimo ir teismo įsakymo panaikinimo klausimą tokiu atveju išspręs teismas, kuriam perduota byla pagal teismingumo taisykles.

Nuo liepos 1 d. keičiasi Civilinio proceso kodekso 429 straipsnio 2 dalis, numatant, kad tais atvejais, kai nepavyksta įteikti procesinių dokumentų atsakovui ir ieškovas neįvykdo nustatytų reikalavimų (nesumoka reikiamo žyminio mokesčio), ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, teismo nutartis, kuria panaikinamas preliminarus sprendimas ir ieškinys paliekamas nenagrinėtas, neskundžiama atskiruoju skundu. Pastebėtina, kad tokia nutartis neužkirstų kelio ieškovui, įvykdžius visas teisės aktuose nustatytas sąlygas, pareikšti ieškinį bendra tvarka, siekiant bylos nagrinėjimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.