2014 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2014 (sutarčių teisė)


Byloje sprendžiamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinių įsipareigojimų vykdymą, sutarties sąlygų pakeitimą pasikeitus aplinkybėms, aiškinimo ir taikymo.

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį ir perėmė reikalavimo teisę į atsakovą pagal rangos darbų sutartį, kurioje buvo numatyta, kad atsiskaitymo būdas tarp sutarties šalių vykdomas užskaitymų būdu ir mokėjimai nėra atliekami. Ieškovas, perėmęs reikalavimo teisę, pateikė atsakovui reikalavimą atsiskaityti pagal rangos sutartį vykdant mokėjimus į ieškovo sąskaitą. Atsakovas nurodė, kad sutartyje toks atsiskaitymo būdas nėra numatytas. Ieškovas pasiūlė atsakovui pakeisti atitinkamą sutarties straipsnį dėl mokėjimų, numatant, kad mokėjimai turi būti atliekami sumokant kainą į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovas sutarties keisti nesutiko, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu pakeisti sutarties punktą dėl atsiskaitymų, savo reikalavimą grįsdamas iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, kadangi ieškovui buvo iškelta bankroto byla.

Teismo išaiškinimas

Teismas nurodė, kad bendrosios taisyklės reikalauja, jog sutartis būtų keičiama tik sutarties šalių bendru sutarimu, tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šioje normoje nurodytos aplinkybės, kurioms esant konkrečiu atveju pripažįstama, kad sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad įprasti sunkumai vykdant sutartį negali šalies atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Bylos kontekste teismas pažymėjo, kad šalis, kuri kreipiasi į teismą reikalaudama pakeisti sutarties sąlygas, turi pagrįsti, kodėl dėl pasikeitusių aplinkybių (nagrinėjamu atveju – dėl šiai šaliai iškeltos bankroto bylos) jai įvykdyti sutartį tapo esmingai sudėtingiau negu kitai šaliai. Šalis neturi teisės pasinaudoti sutarties vykdymo suvaržymo institutu tik dėl to, kad sudaryta sutartis pasirodė esanti nepelninga arba generuoja mažesnį pelną nei buvo manyta sutarties sudarymo metu.

Teismas konstatavo, kad, nenustačius anksčiau minėtų aplinkybių viseto, nėra teisinio pagrindo bankrotą per se vertinti kaip aplinkybę, esmingai pakeitusią sutartinių prievolių pusiausvyrą ir sukeliančią aptariamame straipsnyje įtvirtintus padarinius. Įstatymas reikalauja įrodyti CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių visetą. Tai reiškia, kad, neįrodžius nors vienos iš šių aplinkybių, teismas negali spręsti, jog yra teisinis pagrindas silpnesniosios šalies prašymu keisti sutarties sąlygas arba ją nutraukti. Teismas šią išvadą grindė nurodydamas, kad ieškovas, perimdamas reikalavimo teisę į atsakovą pagal rangos sutartį, turėjo galimybę susipažinti su sutarties nuostatomis ir joje įtvirtintu atsiskaitymo būdu. Greitai po reikalavimo perėmimo ieškovui buvo pradėta restruktūrizavimo procedūra, todėl ieškovas, reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įgijęs teisę į skolą, jau tokios sutarties sudarymo metu žinojo apie savo finansinę padėtį ir privalėjo, būdamas verslininkas, apsvarstyti tokios sutarties (kurios pagrindu įgijo teisę į skolą) galimą įvykdymo pasunkėjimo riziką ir atitinkamai apsispręsti, ar toks sutartyje numatytas įvykdymo būdas jam yra priimtinas.

Taigi, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad bankroto bylos iškėlimas ieškovui iš esmės nepakeitė sutartinių prievolių pusiausvyros.

Daugiau apie sutarčių teisės problemas ir galimus jų sprendimo būdus ir naujausią teismų praktiką kviečiame susipažinti COUNT LINE seminare „Aktualios sutarčių teisės problemos: teismų praktikos aktualijos Europos Sąjungos kontekste (UNIDROIT ir DCFR principai)“ kartu su lektore advokate Solveiga Palevičiene.

Seminaras vyks 2016-10-14 Vilnije, viešbutyje „Artis“

Registruotis