Teisės naujienų apžvalga Nr.1


„Galiojančio Darbo kodekso ir DK projekto analizė. Naujausių teismų
sprendimų ir reguliavimo taikymas 2015-2016.“
Lektorius
T. Bagdanskis.
2015-12-01, Vilnius.

2015-12-02, Panevėžys.

„Viešųjų pirkimų
įstatymo pakeitimai nuo 2016 m.: naujovių taikymas, praktinės rekomendacijos ir
naujausia teismų praktika.“

Lektorius
D. Soloveičik.
2015-12-03, Vilnius.

„Viešasis sektorius ir
korupcija: kontrolė, prevencija, tyrimai.“

2015-12-10, Vilnius„Darbo teisė 2016: ekspertų rekomendacijos, svarbiausi teismų sprendimai ir
naujasis Darbo kodeksas.“

Lektoriai
T. Bagdanskis, D. Petrylaitė, R.
Stanevičius, M. Bartnininkas, N. Kasiliauskas, M. Mikalopas, S. Naumčik.

2015-12-16, Vilnius.

2015-12-17, Kaunas.

„Darbo teisė 2016: ekspertų rekomendacijos,
svarbiausi teismų sprendimai ir naujasis Darbo kodeksas.“

Lektoriai
T. Bagdanskis, M. Mikalopas, S.
Naumčik.
2015-12-18, Klaipėda.

„Įvairūs administracinių ginčų klausimai“

Lektorius
R. Paukštė.
2015-12-18, Vilnius.

„Civilinio proceso reglamentavimo naujovės ir tendencijos. Aktuali Lietuvos
Aukščiausio Teismo praktika civilinio proceso teisės srityje.“

Lektorius
A. Driukas.
2015-12-18, Vilnius.

Pristatome COUNT LINE teisės naujienų apžvalgą,
kurioje reguliariai apžvelgsime naujausius teisės aktų pakeitimus ir teisės
aktų projektus, kurie yra ypatingai aktualūs kasdieniame teisininko darbe. Taip
pat  apžvelgsime Lietuvos teismų praktiką aktualiausiose teisininko darbo
srityse, tokiose kaip darbo teisė, viešieji pirkimai, sutarčių teisė ir kt.
Kurdami šią darbo priemonę teisininkams, atsižvelgėme į tai, kad teisininko
darbas yra itin dinamiškas, reikalaujantis operatyviai susipažinti su
naujausiais teisės aktų pakeitimais bei teisės taikymo aktualijomis teismų
praktikoje, kas atima nemažai darbo laiko. Todėl su aktualia teismų praktika
bei svarbiausiais teisės aktų pakeitimais kviečiame susipažinti patogiai ir
greitai šioje COUNT LINE teisės naujienų apžvalgoje.

 

 


Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo
įstatymo projekto apžvalga.

Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50
straipsnių pakeitimo įstatymo projekto apžvalga.

2015 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-584-378/2015 (viešieji pirkimai).

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
e2A-2403-803/2015 (darbo teisė).

                                                                                          Aktualūs patarimai

Rangos teisiniai santykiai

Darbų priėmimo ir perdavimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję
veiksmai – darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis
abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris,
sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Jame fiksuojami
nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų
nekonstatavimą. Todėl priimant rangos darbus užsakovui patartina
minėtame akte nurodyti visas pastabas dėl pastebėtų priimamų darbų
neatitikties sutartyje aptartoms sąlygoms.

Darbo teisiniai santykiai

Atsižvelgiant į naujausius Europos Teisingumo Teismo išaiškinimus,
darbdaviams, kurių darbuotojai neturi nuolatinės ar įprastos darbo
vietos, rekomenduotina tokiems darbuotojams laiką, kurį darbuotojai
skiria kasdienėms kelionėms iš gyvenamosios vietos į darbdavio nurodyto
pirmojo kliento buvimo vietą ir iš paskutiniojo kliento buvimo vietos
atgal į gyvenamąją vietą, įskaityti į darbo laiką ir už šį laiką mokėti
atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Šalių bendradarbiavimas vykdant sutartį

Pažymėtina, kad šalys, vykdydamos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus,
privalo bendradarbiauti su kita šalimi. Jeigu sutartyje šaliai yra
numatyta pareiga suteikti informaciją ar atitinkamus dokumentus kitai
sutarties šaliai, kad kita sutarties šalis galėtų tinkamai vykdyti savo
sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ir šalis šio įsipareigojimo pati
nevykdo, kita šalis privalo aktyviai reikalauti pateikti atitinkamus
dokumentus ar informaciją. Tokius reikalavimus rekomenduotina įforminti
raštu, kadangi, kilus ginčui dėl sutarties įsipareigojimų neįvykdymo ar
netinkamo įvykdymo, pareiga įrodyti, kad sutarties šalis reikalavo
pateikti informaciją ar atitinkamus dokumentus, reikalingus sutarčiai
įvykdyti, tenka šaliai, kuri teigia, kad reikalavo pateikti informaciją,
bet kita šalis atsisakė ją pateikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-51-157/2015).

Teismų praktikta

Viešieji pirkimai


2015 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015.

Be
kitų klausimų šioje byloje yra spendžiamas klausimas dėl Viešųjų
pikrimų įstatymo nuostatų, kurios reglamentuoja tiekėjų pasiūlymų
vertinimą ir jų lygiavertiškumo nustatymą, perkančiosios organizacijos
paskelbtoms pirkimo sąlygoms, aiškinimo ir taikymo.

Faktinės bylos aplinkybės

Tiekėjas
kreipėsi į teismą nurodydamas, kad perkančioji organizacija pirkimo
sąlygose netiesiogiai nurodė konkrečius automobilio modelius,
uždrausdamas siūlyti lygiaverčius variantus, dėl ko buvo pažeista VPĮ 25
str. 8 d.  Tiekėjas pasiūlė kitą automobilio modelį, kurio parametrai
visiškai atitiko pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus, tačiau tiekėjo
pasiūlymą perkančioji organizacija atmetė. Pretenzijas dėl netinkamos
techninės pecifikacijos buvo pateikę ir kiti potencialūs tiekėjai. Plačiau…

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-925-302/2015.

Faktinės bylos aplinkybės

Perkančioji
organizacija (PO) atviro konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą įsigyti
pastatų ūkio priežiūros, universiteto bendrabučio administravimo ir
apgyvendinimo bei energetinių resursų valdymo paslaugas. Viešojo pirkimo
potencialus dalyvis (Potencialus tiekėjas) su pretenzija kreipėsi į PO
reikalaudamas panaikinti reikalavimą tiekėjams būti įsidiegusiems
energijos efektyvumo vadybos sistemą, kadangi toks reikalavimas yra
perteklinis ir nepagrįstas. PO atmetė Potencialaus tiekėjo pretenziją
nurodydama, kad Potencialus tiekėjas praleido terminą pretenzijai
pateikti, taip pat nurodė, kad minėtas reikalavimas tiekėjams nėra
perteklinis ir gali būti nurodytas pirkimo dokumentuose. Plačiau…

Rangos teisiniai santykiai


Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-955-273/2015.

Faktinės aplinkybės

Ieškovas
su atsakovu sudarė statybos darbų rangos sutartį. Ieškovas įsipareigojo
pagaminti sutartyje numatytus gaminius, atgabenti ir sumontuoti
atsakovo nurodytame objekte, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus
atsiskaityti. Atlikus darbus, šalys pasirašė atliktų darbų
perdavimo–priėmimo aktą ir patvirtino, kad darbai buvo atlikti tinkamai.
Atsakovas su ieškovu iš dalies atsiskaitė ir skolų suderinimo aktu
suderino likusią skolą už atliktus darbus. Vėliau atsakovas ieškovui
pateikė pretenziją dėl atvirkščiai nei nurodyta sutartyje sumontuotų
vitrininių langų ir atsisakė mokėti likusią kainą už atliktus darbus.
Ieškovas atsakydamas į pretenziją nurodė, kad toks vitrininių langų
sumontavimo būdas (atvirkščiai nei buvo nurodyta sutartyje) vėliau buvo
suderintas su atsakovo atstovu ir langų montavimo darbų projektas buvo
pakeistas. Byloje kilo ginčas, ar ieškovo atlikti darbai buvo tinkami ir
tinkamai suderinti su atsakovu. Plačiau…

 

Darbo teisė


Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nr. C-266/14.
Faktinės aplinkybės

Darbdavys daugelyje Ispanijos provincijų vykdo apsaugos sistemų, skirtų
įsilaužimams aptikti ir vagystėms išvengti, įrengimo ir techninės
priežiūros veiklą. Darbdavys uždarė visus savo padalinius provincijose
ir visus darbuotojus priskyrė centriniam biurui (iki tol darbuotojai
atvykdavo į biuro padalinius ir tik tada vykdavo pas klientus, o vykimo
laikas iš padalinio pas pirmąjį klientą buvo įskaitomas į darbo laiką ir
už jį mokamas darbo užmokestis). Darbuotojai įrengia ir techniškai
prižiūri apsaugos įrangą privačiuose namuose ir pramonės bei prekybos
įstaigose tose teritorijos dalyse, prie kurių jie priskirti ir kurios
apima visą provinciją ar jos dalį, o kartais ir kelias provincijas.
Kiekvienas toks darbuotojas naudojasi įmonės transporto priemone, ja
kasdien vyksta iš savo gyvenamosios vietos į vietas, kur turi atlikti
apsaugos sistemų įrengimo ir techninės priežiūros darbus. Pasibaigus
darbo dienai jis šia transporto priemone grįžta namo. Atstumas nuo
minėtų darbuotojų gyvenamosios vietos iki vietų, kur jie turi atlikti
darbus, gali smarkiai skirtis ir kartais viršija 100 kilometrų.
Darbuotojai turi po mobilųjį telefoną, kuriuo jie gali nuotoliniu būdu
bendrauti su centriniu biuru. Šių darbuotojų telefonuose įdiegta
taikomoji programa, kuria naudodamiesi jie kasdien gauna kitos darbo
dienos kelionės lapą, kuriame nurodytos įvairios vietos, į kurias jie
turi nuvykti per tą dieną jiems priskirtoje teritorijos dalyje, ir
informaciją apie tai, kurią valandą jie turi atvykti pas klientą.
Darbdavys į darbo laiką neįskaičiuoja kelionės iš gyvenamosios vietos
pas klientus ir atgal laiko bei laikosi pozicijos, kad tai yra poilsio
laikas. Plačiau…

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2403-803/2015.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje
kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu teisėtumo
ir pagrįstumo. Darbuotojas savavališkai permontavo įrenginį iš vieno
krovininio automobilio į kitą. Darbdavys tokius darbuotojo veiksmus
kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Darbuotojui būnant
komandiruotėje, darbdavio atstovas susisiekė su darbuotoju telefonu ir
informavo apie susidariusią situaciją. Nurodė, kad jeigu darbuotojas
nori išvengti drausminės nuobaudos skyrimo procedūros, gali nutraukti
darbo sutartį šalių susitarimu. Telefonu darbuotojas nurodė sutinkantis
nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu. Darbdavys paruošė visus
dokumentus (tarnybinį pranešimą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo,
reikalavimą per 1 darbo dieną pasiaiškinti ir dokumentus dėl darbo
sutarties nutraukimo šalių sutarimu) ir išsiuntė darbuotojui.
Darbuotojas pasirašė visus jam darbdavio siųstus dokumentus. Darbuotojas
kreipėsi į teismą nurodydamas, kad sutiko nutraukti darbo sutartį šalių
susitarimu tik todėl, kad darbdavys jam darė spaudimą, grasino kreiptis
į teisėsaugos institucijas dėl jo padarytų pažeidimų. Darbuotojas prašo
pripažinti darbo sutartį nutraukta neteisėtai, priteisti visas su tuo
susijusias išmokas ir grąžinti jį į darbą. Plačiau…

Civilinio proceso teisė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014.

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovas
kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti, kad 2007 m. sausio 7 d. paskolos
sutarties pagrindu atsakovas jam neperdavė 350 000 Lt ir kad 2007 m.
sausio 7 d. ginčo šalys nesudarė paskolos sutarties, be to, pripažinti
negaliojančiu sandoriu ginčo šalių 2007 m. sausio 7 d. surašytą paskolos
sutartį. Plačiau…

Asmens duomenų teisinė apsauga


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-143/2014.

Faktinės bylos aplinkybės

Pareiškėjas
kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės
duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) sprendimą ir
nurodymą. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija nepagrįstai nustatė, kad
Pareiškėjas pažeidė Elektroninių ryšių įstatymo 69 str. 1 d. nuostatas,
nes neturėdama kito juridinio asmens išankstinio sutikimo vykdė
tiesioginę rinkodarą. Pareiškėjas nurodė, kad į šį juridinį asmenį buvo
kreiptasi komerciniais verslo tikslais ir jo kontaktinė informacija yra
skelbiama viešai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad komercinis subjektas,
išviešinęs savo kontaktus internetinėje erdvėje, laikytinas davusiu
sutikimą kreiptis į jį verslo klausimais. Pareiškėjas skunde pabrėžė,
kad „tiesioginės rinkodaros“ sąvoką aiškinti ir ją taikyti reikia
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos
įstatymo tikslą, t. y. ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo
teisę tvarkant asmens duomenis. O tiesioginė rinkodara sietina tik su
privačiu fiziniu asmeniu, kadangi, taikant tokius pačius reikalavimus
juridiniam asmeniui kaip ir fiziniam, iškraipoma įstatyminio reguliavimo
esmė ir tikslai. Priešingai traktuojant Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių įstatymo 69 str. 1 d., ši nuostata taptų susidorojimo
su konkurentais ir šantažo įrankiu nepavykus susiderėti ar nenuleidus
kainos. Byloje taip pat kilo ginčas dėl Inspekcijos įgaliojimų apimties. Plačiau…

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekto apžvalga

2015 m. rugsėjo 21 d. Seimui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas.

Siūlomos nuostatos atstovavimo civiliniame procese klausimais

Projektu
siūlomi CPK 51 straipsnio pakeitimai, susiję su valstybės atstovavimu
civiliniame procese, taip pat siūlomi CPK 56, 88 straipsnių pakeitimai,
susiję su atstovavimu pagal pavedimą. Civilinio proceso kodekso 51
straipsnio 4 dalį siūloma tikslinti numatant, kad valstybei civiliniame
procese atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija
(įstaiga), įstatymų numatytais atvejais – kita institucija, Vyriausybei
civiliniame procese atstovauja jos įgaliota valstybės institucija…
Plačiau…

Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo
Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto apžvalga

2015 m. rugsėjo 21 d. Seimui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos
komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių
pakeitimo įstatymo projektas. 9 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šio
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus klausimus, kai Vilniaus apygardos
teismas teikia pagalbą arbitražo procese dėl nurodytame punkte numatytų
veiksmų atlikimo, Vilniaus apygardos teismas sprendžia supaprastinto
proceso tvarka mutatis mutandis taikydamas CPK XXXIX skyriaus nuostatas, taip pat siūloma nustatyti, kad tokių bylų medžiaga yra nevieša.
Plačiau…


Visi
pasiūlymai, pageidavimai ir atsiliepimai laukiami el. paštu
 vpnaujienlaiskis@countline.lt.

Viešųjų pirkimų aktualijos ir praktika rengėja Neringa Žemaitytė (neringa.zemaityte@countline.lt).

Šiame naujienlaiškyje pateikta
medžiaga yra bendro informacinio pobūdžio ir negali būti vertinama kaip
teisinis patarimas, išvada ar konsultacija.

Copyright © www.countline.lt