LIETUVOS RESPUBLIKOS

PELNO MOKESČIO

ĮSTATYMAS

2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

   1. Šis Įstatymas nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno    mokesčiu tvarką.

   2. Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

   3. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su šio Įstatymo 3 priedėlyje nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

2004.05.0319 (33) IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-2102Pelno mokesčio įstatymo 1, 3, 4 straipsnių papildymo ir Įstatymo papildymo 39(1) straipsniu bei 3 priedėliu įstatymas 2004.04.082004.05.012004.05.0319 (33)IX-2102Pelno mokesčio įstatymo 1, 3, 4 straipsnių papildymo ir Įstatymo papildymo 39(1) straipsniu bei 3 priedėliu įstatymas2004.04.082004.05.012004.05.0319 (33)IX-2102Pelno mokesčio įstatymo 1, 3, 4 straipsnių papildymo ir Įstatymo papildymo 39(1) straipsniu bei 3 priedėliu įstatymas2004.04.082004.05.01
Auditoriaus A. Kapitanovo komentaras

Komentaras nuo 2004-05-01. Pelno mokesčio įstatymas labai aiškiai apibrėžia šio įstatymo taikymą, t. y. jis taikomas tik Lietuvoje bei yra suderintas su ES teisės aktais.

 

VMI komentaras

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką.

2. Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1. Šis Įstatymas nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką.

2. Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su šio Įstatymo 3 priedėlyje nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Komentaras

    1. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – PMĮ) nustatyta tvarka apmokestinamas uždirbtas pelnas ir gautos pajamos, jei jos pagal PMĮ yra mokesčio bazė. PMĮ nuostatos taikomos visiems vienetams, kurie pagal PMĮ yra mokesčio mokėtojai, tiek įregistruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, tiek įsteigti arba kitu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės įstatymus.

   2. PMĮ nustatytos apmokestinimo pelno mokesčiu taisyklės (mokesčio apskaičiavimas, mokėjimas, deklaravimas, ataskaitų teikimas, mokesčio grąžinimas ir pan.) taikomos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos teritorijos sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 10 dalyje.

    3. Ši dalis nukreipia į PMĮ 3 priedėlį, kuriame nurodomi ES teisės aktai, su kuriais suderintos PMĮ nuostatos.

2004.09.2038 (52) IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-2102Pelno mokesčio įstatymo 1, 3, 4 straipsnių papildymo ir Įstatymo papildymo 39(1) straipsniu bei 3 priedėliu įstatymas 2004.04.082004.05.012004.09.2038 (52)IX-2102Pelno mokesčio įstatymo 1, 3, 4 straipsnių papildymo ir Įstatymo papildymo 39(1) straipsniu bei 3 priedėliu įstatymas2004.04.082004.05.012004.09.2038 (52)(18.11-25-1)-R-8988Dėl Pelno mokesčio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 39(1) straipsnio komentarų2004.09.082004.05.01

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

   1. Apmokestinamasis vienetas (toliau – vienetas) – Lietuvos apmokestinamasis vienetas ir užsienio apmokestinamasis vienetas.

   2. Lietuvos apmokestinamasis vienetas (toliau – Lietuvos vienetas) – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

    3. Užsienio apmokestinamasis vienetas (toliau – užsienio vienetas) – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.

   4. Kontroliuojamasis apmokestinamasis vienetas (toliau – kontroliuojamasis vienetas) – vienetas, laikomas kontroliuojamu kito vieneto arba nuolatinio gyventojo (toliau – kontroliuojantis asmuo), jeigu:

1) jis yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir

2) jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba

3) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

   5. Pelno nesiekiantis vienetas – vienetas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus gauto pelno neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams.

   6. Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

   7. Vienetų grupė – grupė, kurią sudaro patronuojantis vienetas ir jo dukterinis arba keli dukteriniai apmokestinamieji vienetai, kuriuose patronuojantis vienetas turi daugiau kaip 25 procentus akcijų (pajų, dalių).

   8. Asocijuoti asmenys – asmenys (vienetai arba fiziniai asmenys), kai jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

 1) yra susiję asmenys;

 2) gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos.

    27. 28. 9. Indėlis – kredito įstaigoje laikomos piniginės lėšos, kai kredito įstaiga įsipareigoja jas grąžinti bei už jas mokėti palūkanas. Indėliu nelaikomos piniginės lėšos, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos atliekamų finansinių operacijų su indėliais arba iš teikiamų investicinių paslaugų.

     8. 10. Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su prekių, kuriomis šis instrumentas grindžiamas, verte arba kaina, taip pat finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju.

   9. 11. Kompiuterio programa – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.

   10. 12. Lietuvos Respublikos teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius.

   11. 13. Nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas – daiktas, kuris yra nekilnojamas pagal prigimtį, t. y. žemė ar kitas daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.

   12. 14. Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Nuolatinumo apibrėžimą, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

   13. 15. Nuolatinis gyventojas – kaip ši sąvoka apibrėžta gyventojų apmokestinimą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos įstatyme.

   14. 16. Pajamos – visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais.

   15. 17. Pajamos iš paskirstytojo pelno – pajamos, kurios gaunamos skirstant pelną vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.

   16. 18. Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – pajamos kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje):

1) užsienio vienetų gautos iš Lietuvos nuolatinių gyventojų, Lietuvos vienetų bei nuolatinių buveinių palūkanų pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autorinio atlyginimo pajamos, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, arba atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), kompensacijų už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos, taip pat pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje;

1) užsienio vienetų gautos iš Lietuvos nuolatinių gyventojų, Lietuvos vienetų bei nuolatinių buveinių palūkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autorinio atlyginimo pajamos, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, arba atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), kompensacijų už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos, taip pat pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje;

2) pajamos iš Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno;

3) pajamos iš veiklos Lietuvos Respublikoje;

4) 50 procentų transportavimo, kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamų, uždirbtų per nuolatinę buveinę, išskyrus pajamas, išvardytas šios dalies 1 punkte;

5) tarptautinių telekomunikacijų pajamos, uždirbtos per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje.

   17. 19. Pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikoje) – visos pajamos, išskyrus pajamas, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

    28. 29. 20. Palūkanos – atlyginimas už pinigų skolinimą.

   18. 21. Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose šio Įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto pajamas proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.

    19. 22. Sąnaudos – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas.

   20. 23. Susiję asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną atitinka bent vieną šių kriterijų – jie yra:

1) vienetas ir jo dalyviai;

2) vienetas ir jo valdymo organų nariai;

3) vienetas ir jo dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, asmenys, susiję giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) ir svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), testamentiniai įpėdiniai;

4) vienetų grupės narės;

5) vienetas ir kito vieneto dalyviai, jei tas vienetas ir šie dalyviai sudaro vieną vienetų grupę;

6) vienetas ir kito vieneto valdymo organų nariai, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę;

7) vienetas ir kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, asmenys, susiję giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) ir svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), testamentiniai įpėdiniai, jei tie apmokestinamieji vienetai sudaro vieną vienetų grupę;

8) du vienetai, jei vienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelis vienetus ar fizinius asmenis) valdo daugiau kaip 25 procentus kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25 procentus visų kito iš jų sprendžiamųjų balsų, arba yra įsipareigojęs derinti savo veiklos sprendimus su kitu vienetu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už kito prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam vienetui yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau kaip 25 procentus savo turto;

9) du vienetai, jei tie patys dalyviai ar jų sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, asmenys, susiję giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) ir svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), testamentiniai įpėdiniai tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 25 procentus akcijų (dalių, pajų) kiekviename iš jų;

10) vienetas ir jo nuolatinė buveinė;

11) du vienetai, kai vienam iš jų priklauso sprendimų priėmimo teisė kitame.

   21. 24. Tarptautinių telekomunikacijų pajamos – pajamos, gautos už telekomunikacijų paslaugas, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatyme, jei teikiant šias paslaugas signalai perduodami, komutuojami bei programos siunčiamos iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienį arba iš užsienio į Lietuvos Respublikos teritoriją.

   22. 25. Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

   23. 26. Tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir atitinka bent du iš šioje dalyje nustatytų kriterijų:

1) šioje teritorijoje analogiško mokesčio tarifas yra mažesnis kaip 75 procentai šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tarifo;

2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje yra įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojantis asmuo;

3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje vykdoma veikla;

4) kontroliuojamasis apmokestinamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės;

5) šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;

6) šioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio skaidrumo: nevisiškai aiškios mokesčio administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams.

   24. 27. Transportavimo pajamos – pajamos, gautos iš krovinių gabenimo geležinkelių, kelių, vandens, oro transportu naudojant nuosavus arba nuomojamus automobilius, laivus, orlaivius, riedmenis, kroviniams transportuoti skirtas talpas (konteinerius, cisternas ir kt.) ir iš krovinių transportavimo vamzdynais. Tokioms pajamoms priskiriamos ir pajamos iš paslaugų, tiesiogiai susijusių su krovinių gabenimu ar transportavimu.

   25. 28. Veikla – bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos.

   26. 29. Žemės ūkio veikla – veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą iš savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų pardavimą, taip pat su žemės ūkio ministru suderintame ir finansų ministro patvirtintame paslaugų žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, sąraše nurodytų paslaugų teikimą.

   26. 27. 30. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).

 

SU STRAIPSNIU SUSIJĘ DOKUMENTAI:

FM įsakymas Nr. 344, 2001-12-22, su pakeitimais Nr. 94, 2002-04-11.                                                                     

IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252003.01.01IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252004.01.01IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.25IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252003.01.012003.11.107IX-1775Pelno mokesčio įstatymo 2, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Pelno mokesčio įstatymo 28 ir 58 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas2003.10.142003.11.052003.01.012003.11.107IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-1775Pelno mokesčio įstatymo 2, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Pelno mokesčio įstatymo 28 ir 58 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMAS2003.10.142003.11.052003.11.107IX-1775Pelno mokesčio įstatymo 2, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Pelno mokesčio įstatymo 28 ir 58 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas2003.10.142003.11.052003.11.107IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252004.01.01IX-1775Pelno mokesčio įstatymo 2, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Pelno mokesčio įstatymo 28 ir 58 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas2003.10.142003.11.052003.11.107IX-1775Pelno mokesčio įstatymo 2, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Pelno mokesčio įstatymo 28 ir 58 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas2003.10.142003.11.052003.11.107IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.25IX-1775Pelno mokesčio įstatymo 2, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Pelno mokesčio įstatymo 28 ir 58 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas2003.10.142003.11.052003.11.107IX-1775Pelno mokesčio įstatymo 2, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Pelno mokesčio įstatymo 28 ir 58 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas2003.10.142003.11.052004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1775Pelno mokesčio įstatymo 2, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Pelno mokesčio įstatymo 28 ir 58 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas2003.10.142003.11.05IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1775Pelno mokesčio įstatymo 2, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Pelno mokesčio įstatymo 28 ir 58 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas2003.10.142003.11.05IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1775Pelno mokesčio įstatymo 2, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Pelno mokesčio įstatymo 28 ir 58 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas2003.10.142003.11.05IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-1775Pelno mokesčio įstatymo 2, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Pelno mokesčio įstatymo 28 ir 58 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas2003.10.142003.11.052003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.02.167 (21)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.14
VMI komentaras

 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Apmokestinamasis vienetas (toliau – vienetas) – Lietuvos apmokestinamasis vienetas ir užsienio apmokestinamasis vienetas.

Komentaras

    Ši sąvoka nustato, kas pagal PMĮ yra apmokestinamasis asmuo. PMĮ 2 str. 2 ir 3 dalyse apibrėžtos Lietuvos apmokestinamojo vieneto ir užsienio apmokestinamojo vieneto sąvokos.

2. Lietuvos apmokestinamasis vienetas (toliau – Lietuvos vienetas) – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Komentaras

    1. Juridinio asmens sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; toliau – CK) 2.33 straipsnyje. Juridiniai asmenys yra bendrovės (akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai, kredito unijos), žemės ūkio bendrovės), tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos, individualios (personalinės) įmonės, valstybės įmonės, jei kitaip nenustatyta PMĮ 3 straipsnyje. Valstybė ir savivaldybės nors ir yra priskiriamos juridiniams asmenims, tačiau nelaikomos apmokestinamaisiais vienetais, nes savo teises ir pareigas jos įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas.

    2. Juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškove ar atsakove teisme. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos civilinės atsakomybės ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos.

    3. Juridinio asmens filialai ir atstovybės nėra atskiri juridiniai asmenys, jie veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus. Juridiniais asmenimis taip pat nelaikomi ūkininko ūkiai, advokatų kontoros, notarų biurai.

3. Užsienio apmokestinamasis vienetas (toliau – užsienio vienetas) – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.

Komentaras

    1. Užsienio apmokestinamieji vienetai pagal PMĮ yra užsienio valstybės juridiniai asmenys ar organizacijos, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Užsienio apmokestinamieji vienetai yra bet kokie vienetai, įskaitant įmones, įstaigas ir organizacijas, neatsižvelgiant į jų organizavimo formą bei į tai, ar jie yra juridiniai asmenys pagal užsienio valstybės teisės aktus, ar ne.

    2. Nustatant, ar subjektas gali būti laikomas užsienio apmokestinamuoju vienetu, atsižvelgiama ne tik į tai, ar jis yra įregistruotas, tačiau įvertinami ir kiti PMĮ nustatyti požymiai, t.y., įkūrimas ar organizavimas.

4. Kontroliuojamasis apmokestinamasis vienetas (toliau – kontroliuojamasis vienetas) – vienetas, laikomas kontroliuojamu kito vieneto arba nuolatinio gyventojo (toliau – kontroliuojantis asmuo), jeigu:

1) jis yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir

2) jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba

3) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

Komentaras

    Kontroliuojamasis apmokestinamasis vienetas – tai toks vienetas, kurį kontroliuoja kitas vienetas ar nuolatinis gyventojas (kontroliuojantis asmuo).

    Kontroliuojantis asmuo – tai toks asmuo, kuris kontroliuoja kitą vienetą (kontroliuojamąjį vienetą).

    Pagal PMĮ kontrolė pripažįstama dviem atvejais, kai kontroliuojančio asmens mokestinio laikotarpio paskutinę dieną:

1)   jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 proc. kontroliuojamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti arba

2)   jis kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 proc. kontroliuojamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir jo pačio valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 proc. akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

5. Pelno nesiekiantis vienetas – vienetas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus gauto pelno neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams.

Komentaras

    1. Pelno nesiekiantys vienetai yra vienetai, kurie atitinka tokius du kriterijus:

1.1. jų veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Vienetų veikla faktiškai turi atitikti šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir įstatuose numatytiems tikslams ir atitinkamų veiklos sričių (pvz., socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir pan.) vykdymo reikalavimams.

1.2. jų pelnas pagal veiklą reglamentuojančius teisės aktus nėra skirstomas steigėjams ir (arba) veiklos dalyviams. Jeigu pelnas yra skirstomas, neatsižvelgiant į tai, kokia forma tai atliekama, toks vienetas nelaikomas pelno nesiekiančiu vienetu ir privalo apskaičiuoti, deklaruoti ir mokėti pelno mokestį PMĮ nustatyta tvarka.

6. Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

Komentaras

    Vieneto dalyviai yra akcinių bendrovių akcininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, žemės ūkio bendrovių ar kooperatinių bendrovių pajininkai, individualių (personalinių) įmonių savininkai, valstybės įmonių steigėjai, kredito unijų nariai ir pan. Vieneto dalyviais gali būti bet kurie juridiniai ar fiziniai asmenys, įskaitant užsienio vienetus ir užsienio valstybių gyventojus. Pagal CK 2.48 nuostatas juridinio asmens turtas yra atskirtas - juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Juridinio asmens dalyviai neišsaugo nuosavybės teisių į juridiniam asmeniui perduodamą turtą (išskyrus patikėjimo teise perduotą turtą), tačiau įgyja tam tikrų prievolinių teisių ir (ar) prisiima su juridiniu asmeniu susijusių pareigų, kurių pobūdis priklauso nuo juridinio asmens teisinės formos. Pavyzdžiui, akcinės bendrovės akcijų įsigiję asmenys (akcininkai) įgyja tam tikrų turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (Žin., 1994, Nr. 55-1046). Juridinio asmens steigėjui ar dalyviui nuosavybės teise priklauso tik toks turtas, kurį juridinis asmuo valdo, naudoja ir disponuoja patikėjimo teise (CK 2.48 str.). Patikėjimo teise turtą valdo, naudoja ir disponuoja valstybės ar savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat gali valdyti ir kiti asmenys (CK 4.107 str.).

7. Vienetų grupė – grupė, kurią sudaro patronuojantis vienetas ir jo dukterinis arba keli dukteriniai apmokestinamieji vienetai, kuriuose patronuojantis vienetas turi daugiau kaip 25 procentus akcijų (pajų, dalių).

Komentaras

    Vienetas laikomas patronuojančiu vienetu kito vieneto atžvilgiu, jei jam priklauso daugiau kaip 25 proc. to kito vieneto akcijų, pajų ar dalių. Jei vienetui priklauso iki 25 proc. arba lygiai 25 proc. akcijų, pajų ar dalių, toks vienetas nelaikomas patronuojančiu vienetu.

8.   Asocijuoti asmenys ? asmenys (vienetai arba fiziniai asmenys), kai jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) yra susiję asmenys;

Komentaras

Susijusių asmenų sąvoka yra apibrėžta PMĮ 2 straipsnio. 23 dalyje ir paaiškinta šios dalies komentare.

2) gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos.

Komentaras

1. Asmenys, net ir nebūdami susijusiais asmenimis pagal PMĮ 2 straipsnio 23 dalies nuostatas, gali daryti vienas kitam įtaką, dėl kurios tokių asmenų sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būna ne tokios, kokios būtų, jei šie asmenys siektų sau maksimalios naudos, t. y. veiktų visiškai nepriklausomai vienas nuo kito.

Pavyzdys

Gamintojas gamina produkciją. Pagrindinė žaliava, kurios reikia tokiai produkcijai pagaminti, gali būti gauta tik iš vienintelio tiekėjo. Gamintojas yra priklausomas nuo šio žaliavos tiekėjo, nes negali pasirinkti kito. Todėl gamintojas ir žaliavų tiekėjas laikomi asocijuotais asmenimis, net jei jų ir nesieja jokie juridiniai ryšiai.

2. Tokiais asmenimis gali būti:

- vienetai, kurių valdybos ar stebėtojų tarybos nariai yra tie patys fiziniai asmenys arba kurių (administracijos) vadovas yra tas pats fizinis asmuo;

- du vienetai, kai vieno iš jų veikla faktiškai priklauso nuo patentų, autorių teisių, prekės ženklų, licencijų, frančizių ar kitų panašių teisių, kurių nuosavybės teisė priklauso antrajam vienetui;

- du vienetai, kai vienas iš jų yra išskirtinis žaliavų ar kitų reikmių (prekių, paslaugų ir pan.), kurių reikia antrojo vieneto gamybai ar kitai veiklai vykdyti, tiekėjas;

- du asmenys, iš kurių vienas suteikė paskolą kitam, ir ta paskola sudaro nemažą pirmojo asmens įstatinio kapitalo dalį ir pan.

27. 9. Indėlis - kredito įstaigoje laikomos piniginės lėšos, kai kredito įstaiga įsipareigoja jas grąžinti bei už jas mokėti palūkanas. Indėliu nelaikomos piniginės lėšos, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos atliekamų finansinių operacijų su indėliais arba iš teikiamų investicinių paslaugų (pagal 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1659 redakciją (Žin., 2003, Nr. 74–3417); taikoma apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną).

 Komentaras

1.  Kredito įstaigos – tai komerciniai bankai, užsienio bankų filialai, skyriai, kredito unijos ir kitos kredito įstaigos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (Žin., 2002, Nr. 91-3891) 2 str. 23 dalyje. Piniginės lėšos laikomos pagal indėlio ar kitas sutartis, kai kredito įstaiga įsipareigoja tokias lėšas grąžinti ir už jas mokėti palūkanas.

2.  Jeigu kredito įstaiga su indėlininko piniginėmis lėšomis atlieka finansines operacijas, tai lėšos, kurios atsiranda dėl tokių operacijų ir į kurias indėlininkas turi reikalavimo teisę, PMĮ tikslams nelaikomos indėliu.

3. Jeigu kredito įstaiga indėlininkui teikia investicines paslaugas, tai piniginės lėšos, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teisę ir kurios atsiranda dėl tokių teikiamų paslaugų, PMĮ tikslams nelaikomos indėliu.

Investicinės paslaugos, tai:

- pavedimų dėl vertybinių popierių priėmimas ir perdavimas;

- pavedimų įsigyti ar perleisti vertybinius popierius vykdymas;

- indėlininkų vertybinių popierių portfelių valdymas;

- vertybinių popierių platinimas ir pan.

4. Pavyzdžiui, piniginės lėšos, laikomos kredito įstaigose pagal terminuoto, periodinio, taupomojo ar vienos nakties indėlių sutartis, PMĮ tikslams yra laikomos indėliu, jeigu jos atitinka “indėlio” sąvokos apibrėžime nustatytus požymius.

Piniginės lėšos, laikomos kredito įstaigose pagal banko sąskaitos ar grupės sąskaitos (cash pooling) sutartis, PMĮ tikslams nėra laikomos indėliu.

8. 10. Išvestinė finansinė priemonė - finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su prekių, kuriomis šis instrumentas grindžiamas, verte arba kaina, taip pat finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju.

Komentaras

    Finansinė priemonė – kiekvienas sandoris, kuris sąlygoja vienos sandorio šalies finansinio turto sukūrimą, o kitos sandorio šalies finansinio įsipareigojimo sukūrimą.

    Išvestinė finansinė priemonė – tai finansinė priemonė:

- kurios vertė keičiasi priklausomai nuo prekių kainos, palūkanų normos, vertybinių popierių kainos, užsienio valiutos kurso, kainos arba palūkanų normos indekso, kreditingumo įvertinimo arba kredito indekso arba panašaus kintamojo,

- kuri nereikalauja jokių pradinių investicijų arba reikalauja nedidelių investicijų, palyginus su kitomis sandorių rūšimis, panašiai reaguojančiomis į rinkos sąlygų pokyčius,

- pagal kurią atsiskaitymas turi būti įvykdytas ateityje.

    Išvestinė finansinė priemonė naudojama arba rizikai apdrausti, t.y. ją naudojant tikimasi, kad šios priemonės tikroji vertė arba iš priemonės gaunami pinigų srautai visiškai kompensuos draudžiamo objekto tikrosios vertės arba jo sukuriamų pinigų srautų pasikeitimus ar didžiąją jų dalį, arba ši priemonė naudojama prekybos tikslais.

    Išvestinės finansinės priemonės sandoris gali būti išankstinis (angl. forward), ateities (angl. future), apsikeitimo (angl. swap) ir kt.

9. 11. Kompiuterio programa – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.

Komentaras

    Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (1999 m. gegužės 18 d. įstatymas Nr. VIII-1185; Žin., 1999, Nr. 50-1598) 2 str. 16 dalyje kompiuterio programos sąvoka apibrėžiama kaip ,,visuma instrukcijų, pateikiamų žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu, kurios įgalina kompiuterį atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą su sąlyga, kad iš jos galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą“.

    Kompiuterio programomis, neatsižvelgiant į jų išraiškos formas, laikomos:

- operacinės sistemos,

- taikomosios programos (savarankiškos),

- taikomųjų programų paketai (rinkiniai),

- atskiros programų dalys (paprogramės) ir pan.

    Parengiamoji projektinė dokumentacija (programos ar/ir problemos aprašymas, jos naudotojui skirtos instrukcijos ir pan.) taip pat priskiriama kompiuterio programai, jeigu ji kartu su instrukcijomis, sudarančiomis galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, sudaro visų minėtų instrukcijų visumą. Šią dokumentaciją gali sudaryti tekstas, skaičiai, skaitmeniniai simboliai, tekstinės ar grafinės schemos, ji gali būti pateikiama popieriuje ar kompiuterizuotu būdu.

10. 12. Lietuvos Respublikos teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius.

Komentaras

    1. Kiekvienos valstybės teritorijos ribas nustato jos sienos, tarp kurių ta valstybė naudojasi visomis savo suvereniomis teisėmis. Valstybės teritorija apima sausumos teritoriją, vidaus vandenis bei teritorinę jūrą. Savo suverenitetą valstybė taip pat įgyvendina ir virš jos teritorijos esančioje oro erdvėje bei po ja esančiose žemės gelmėse.

    Sąvoka ,,Lietuvos Respublikos valstybės siena“ apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme (2000 m. gegužės 9 d. įstatymas Nr. VIII-1666; Žin., 2000, Nr. 42-1192). Lietuvos Respublikos valstybės siena - tai linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse. Lietuvos Respublikos teritorinė jūra – Lietuvos Respublikos pakrantės 12 jūrmylių pločio Baltijos jūros vandenų juosta, kuri yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teritorijos dalis ir kurios ribas su gretimomis valstybėmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai bei normos.

    2. Greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius, nėra Lietuvos Respublikos teritorija, tačiau PMĮ tikslams, remiantis šiame įstatyme pateiktu Lietuvos Respublikos teritorijos apibrėžimu, tokia laikoma. Ši teritorija apima už valstybės teritorinių vandenų ribos esančią Baltijos jūros dalį, kurioje Lietuvos Respublika turi tam tikras suverenias teises, jurisdikciją ir pareigas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinius susitarimus, ir kurios ribas su kaimyninėmis valstybėmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautiniai susitarimai. Tai išskirtinė ekonominė zona ir kontinentinis šelfas (kontinento tęsinys po vandeniu), esantys už teritorinės jūros ribų. Šiame plote Lietuvos Respublika turi išimtines teises žvejoti, medžioti jūroje, atlikti jūros mokslinius tyrimus, nustatyti gamtosaugos taisykles, eksploatuoti šio jūros dugno mineralus ir kitus išteklius.

    3. Lietuvos Respublikos teritorijai taip pat priskiriama Lietuvos Respublikos muitų teritorija, muitinės sandėliai.

11. 13. Nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas – daiktas, kuris yra nekilnojamas pagal prigimtį, t.y. žemė ar kitas daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.

Komentaras

    Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.2 str. 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

    Daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais daiktais. Atskiri įstatymai gali pripažinti tokius pagal savo prigimtį kilnojamuosius daiktus nekilnojamaisiais, tačiau tokių daiktų PMĮ vartojama sąvoka „nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas“ neapima. Todėl ši sąvoka neapima nei laivų, nei orlaivių.

    Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais laikomas nekilnojamasis turtas, registruojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymas Nr. I-1539; Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948).

    Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais, neatsižvelgiant į tai, ar jiems nustatyta privaloma teisinė registracija, ar ne, laikomi:

- žemės sklypai – nustatytas ribas turintys sausumos, vandens ar miško plotai,

- įvairūs statiniai (taip pat ir nebaigti statyti) - pastatai, priestatai, tiesiniai (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungta su žeme,

- gyvenamajame pastate esantys butai arba negyvenamajame pastate įrengtos gyvenamosios patalpos,

- kitą funkcinę paskirtį (ne gyvenamąją) turinčios patalpos, sudarančios atskirą statinio dalį,

- įvairūs inžineriniai įrenginiai, kurių funkcijos susijusios su žemės sklypu ar pastatu,

- kita.

12. 14. Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Nuolatinumo apibrėžimą, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Komentaras

    1. Nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje gali turėti tik toks užsienio vienetas, kuris vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tam, kad užsienio vieneto veiklos ryšys su Lietuvos Respublikos teritorija būtų laikomas pakankamu ir kad tokiam užsienio vienetui, kaip vykdančiam veiklą per nuolatinę buveinę, atsirastų prievolė Lietuvos Respublikoje mokėti pelno mokestį, būtina, kad užsienio vieneto veikla atitiktų bent vieną iš žemiau pateikiamų keturių sąlygų.

    2. Pirmoji sąlyga, kuria remiantis nustatoma, ar užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę, yra tokio vieneto vykdomos veiklos nuolatinumas, t.y. užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo nuolat.

    Finansų ministras 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 54 „Dėl Užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir Užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 24-892) patvirtino užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimą.

    Užsienio vienetas laikomas nuolat veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, jeigu jo veikla atitinka tokius du kriterijus:

- nėra laikina veikla ir

- yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas.

2.1. Užsienio vieneto veikla Lietuvos Respublikoje laikoma laikina, jeigu ji trunka trumpiau kaip šešis mėnesius. Laikoma, kad užsienio vienetas pradeda vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje nuo pirmojo sandorio sudarymo dienos, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti šešių mėnesių laikotarpis.

Jeigu užsienio vienetas (generalinis rangovas) darbams atlikti pasitelkia subrangovus, tai laikas, kurio metu darbus atlieka toks subrangovas, nėra įskaitomas į užsienio vieneto veiklos Lietuvoje laiką, jeigu tuo metu generalinis rangovas pats neatlieka jokios veiklos arba jeigu generalinis rangovas ir subrangovas nėra susiję asmenys. Susijusių asmenų sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 20 dalyje. Kai subrangovas yra užsienio vienetas, tai jis taip pat gali būti laikomas turinčiu nuolatinę buveinę, jeigu jo veikla atitinka PMĮ 2 str. 12 dalyje apibrėžtą „nuolatinės buveinės“ sąvoką.

2.2. Užbaigtą komercinį operacijų ciklą sudaro trys užsienio vieneto veiklos operacijų etapai:

- pirmąjį etapą sudaro viena arba kelios iš tokių operacijų: rinkodara, įskaitant rinkotyrą, distribucija (paskirstymas), reklama, projektavimo ir tyrinėjimo darbai ir kitos iš esmės panašios operacijos;

- antrąjį etapą sudaro viena arba kelios iš tokių operacijų: sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai, gamyba, paslaugų teikimas ir kitos iš esmės panašios operacijos;

- trečiąjį etapą sudaro viena arba kelios iš tokių operacijų: pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir kitos iš esmės panašios operacijos.

2.3. Jeigu užsienio vieneto veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra laikina (t.y. trunka šešis arba daugiau mėnesių), nėra užbaigtas komercinis operacijų ciklas, tačiau pats vykdomos veiklos etapas yra savarankiška užsienio vieneto veikla (arba jos dalis), tai toks užsienio vienetas taip pat laikomas nuolat veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje.

Jeigu užsienio vieneto veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje atitinka laikinos veiklos požymius (t.y. trunka trumpiau kaip šešis mėnesius), tai toks užsienio vienetas taip pat laikomas nuolat veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, jeigu:

1) ši veikla dėl jos specifikos yra trumpalaikė ir

yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas, ir

galima aiškiai nustatyti jos vykdymo vietą Lietuvos Respublikoje, ir

pajamos, kurias užsienio vienetas uždirbo iš šios veiklos Lietuvos Respublikoje, yra visos to užsienio vieneto pajamos iš šios veiklos; arba

2) ši veikla dėl jos specifikos yra trumpalaikė pasikartojanti (periodiškai kasmet) ir

ji vykdoma mažiausiai tris vienas po kito einančius metus, ir

kasmet ji yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas. Šiuo atveju užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje trečiaisiais ir, jeigu veikla nenutraukiama, po jų einančiais metais, o pirmuoju tokios nuolatinės buveinės mokestiniu laikotarpiu bus laikomi tie tretieji metai; arba

3) užsienio vienetas per mokestinį laikotarpį gavo daugiau kaip 50 000 litų pajamų iš veiklos Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai

VMI komentarasužsienio vienetas mokesčių administratoriui pateikia įrodymus, kad šios jo pajamos iš veiklos Lietuvos Respublikoje sudaro mažiau kaip 15 procentų visų užsienio vieneto gaunamų pajamų.

    3. Antroji sąlyga, kuria remiantis nustatoma, ar užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę, yra atstovas (agentas), per kurį vykdoma tokia veikla, t.y. užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje nuolatinę savo veiklą vykdo per priklausomą agentą (atstovą).

    Finansų ministras 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 54 „Dėl Užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir Užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 24-892) patvirtino užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus.

    Užsienio vieneto atstovas (agentas) – tai fizinis ar juridinis asmuo, nesvarbu, kaip jis vadinasi (makleris, brokeris, prekybos komisionierius, verslo konsultantas ar kitoks agentas), per kurį užsienio vienetas Lietuvos Respublikoje vykdo veiklą arba jos dalį. Juo gali būti Lietuvos vienetas, kitas užsienio vienetas, nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas.

3.1. Laikoma, kad užsienio vienetas savo veiklą vykdo per nepriklausomą atstovą (agentą), jeigu šis atitinka visus žemiau išvardintus kriterijus:

- yra juridiškai nepriklausomas nuo užsienio vieneto, kuriam atstovauja, ir

- yra ekonomiškai nepriklausomas nuo užsienio vieneto, kuriam atstovauja, ir

- veiklą vykdo savo vardu ir

- jo įprastinė veikla atitinka užsienio vieneto per jį vykdomą veiklą.

Atstovas (agentas) laikomas juridiškai nepriklausomu nuo užsienio vieneto, kuriam atstovauja, jeigu jis turi savo klientus, su užsienio vienetu susijęs atstovavimo, pavedimo ar kita sutartimi, kurioje nustatyta jo ekonominė nepriklausomybė.

Atstovas (agentas) laikomas ekonomiškai nepriklausomu nuo užsienio vieneto, kuriam jis atstovauja, jeigu jis gauna atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas ir pats dengia savo išlaidas.

Jeigu užsienio vienetas savo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo per nepriklausomą atstovą (agentą), tai nėra laikoma, kad jis vykdo veiklą per nuolatinę buveinę.

Tačiau minėtame įsakyme numatytos dvi išimtys, kada užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę net ir tuo atveju, kai ši veikla vykdoma per nepriklausomą atstovą (agentą):

1) kai toks atstovas (agentas) atstovauja tik vienam užsienio vienetui ir

pajamos iš tokio atstovo (agento) veiklos sudaro žymią dalį atstovaujamo užsienio vieneto ir/arba atstovo (agento) pajamų; arba

2) kai toks atstovas (agentas) tik formaliai (forma, o ne turiniu) atitinka nepriklausomo atstovo (agento) kriterijus.

3.2. Užsienio vienetas savo veiklą vykdo per priklausomą atstovą (agentą), jeigu šis neatitinka bent vieno iš aukščiau išvardytų nepriklausomam agentui taikomų kriterijų.

Jeigu užsienio vienetas savo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo per priklausomą atstovą (agentą), tai laikoma, kad jis vykdo veiklą per nuolatinę buveinę. Tačiau net savo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdydamas per priklausomą atstovą (agentą) užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę tik tada, jeigu tokią veiklą jis vykdo nuolat, t.y. ši veikla atitinka užsienio vieneto veiklos nuolatinumo kriterijus.

Tačiau minėtame įsakyme numatytos dvi išimtys, kada užsienio vienetas nelaikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę net ir tuo atveju, kai ši veikla vykdoma per priklausomą atstovą (agentą):

1) kai toks atstovas (agentas) atstovaujamam užsienio vienetui teikia visą informaciją apie savo veiklą, tačiau

toks atstovas (agentas) atitinka kitus nepriklausomo atstovo (agento) kriterijus; arba

2) toks atstovas (agentas) tik formaliai (forma, o ne turiniu) atitinka priklausomo atstovo (agento) kriterijus.

    4. Trečioji sąlyga, kuria remiantis nustatoma, ar užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę, yra statybos teritorija, statybos, surinkimo ar įrangos objektas, t.y. užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą.

    Statybos teritorija – tai statybos darbų vieta. Statyba – tai veikla, kurios tikslas yra pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statybos objektą. Tai gali būti ne tik gyvenamasis, pramonės, komercijos ar kitas pastatas, bet taip pat tiesiniai (keliai, kanalai, vamzdynai, inžineriniai tinklai ir pan.), statybos objekto sklypas, tiltai, viadukai, hidrotechnikos įrenginiai, rezervuarai ir kita. Ne visi statybos objektai turi fiksuotą veiklos vietą, pvz., tiesiant kelius ar vamzdynus, vienoje atkarpoje užbaigti darbai pradedami kitoje, tačiau, nustatant, ar nuolatinė buveinė yra ar ne, visas toks statybos objektas bus laikomas statybos teritorija, neatsižvelgiant į atskirų atkarpų geografinę vietą, darbų jose trukmę ir seką.

    Užsienio vienetas, Lietuvos Respublikoje naudojantis statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą, laikomas turinčiu nuolatinę buveinę, nuo pirmojo sandorio sudarymo dienos, neatsižvelgiant į jo vykdomos veiklos trukmę, į vykdomos veiklos pertraukas ir į tai, ar tokius darbus vykdo pats užsienio vienetas, ar jie vykdomi per subrangovus.

    5. Ketvirtoji sąlyga, kuria remiantis nustatoma, ar užsienio vienetas Lietuvos Respublikoje vykdo veiklą per nuolatinę buveinę, yra gamtos išteklių tyrimui ar gavybai naudojama įranga arba konstrukcija, t.y. užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, jeigu jis gamtos išteklių tyrimui ar gavybai Lietuvos Respublikoje nuolat naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius ir laivus.

    Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (1992 m. sausio 1 d. įstatymas Nr. I-2223; Žin., 1992, Nr. 5-75; 2002, Nr. 2-49) 1 str. 3 punkte gamtos ištekliai apibrėžti kaip gyvosios ir negyvosios gamtos elementai, kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams.

    Gamtos išteklių tyrimo ir gavybos darbai gali būti atliekami bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos, apibrėžtos PMĮ 2 str. 10 dalyje, dalyje. Tyrimas – tai darbai, atliekami ruošiant gamtos išteklius gavybai ar naudojimui ir siekiant gauti apie juos žinių, reikalingų priimti sprendimams. Šie darbai apima eksploatacinių gręžinių gręžimą, geofizinius, inžinierinius geologinius, geotechninius tyrimus ir kita.

    Gamtos išteklių tyrimui ar gavybai naudojama įranga arba konstrukcija gali būti tiek stacionari, tiek kilnojama, ji taip pat apima gręžinius, laivus, platformas ir pan.

    Tačiau net tada, kai užsienio vienetas gamtos išteklių tyrimo ar gavybos reikalams Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoja įrangą arba konstrukciją, jis laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę tik tada, jeigu tokia veikla atitinka užsienio vieneto veiklos nuolatinumo kriterijus.

    6. Užsienio valstybių įmonių filialai bei užsienio valstybių bankų filialai (skyriai) laikomi nuolatinėmis buveinėmis PMĮ tikslams, jeigu atitinka PMĮ 2 str. 12 dalyje išvardytas sąlygas.

    Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo (1990 m. gegužės 8 d. įstatymas Nr. I-196l; Žin., 1990, Nr. 14-395) 24 straipsniu (1999 m. gruodžio 7 d. įstatymo Nr. VIII-1465 redakcija; Žin., 1999, Nr. 108-3129), užsienio valstybės įmonės atstovybė – tai buveinę turintis tos įmonės padalinys, kuris negali užsiimti komercine-ūkine veikla, tačiau jį įsteigusios įmonės vardu gali sudaryti sandorius pagal suteiktus įgaliojimus. Atstovybė nėra juridinis asmuo. Tačiau tais atvejais, kai užsienio vienetas per tokią atstovybę vykdo veiklą, atitinkančią PMĮ 2 str. 12 dalyje išvardytas sąlygas, jis šio įstatymo tikslams laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę.

    7. Nuolatinės buveinės registruojamos Mokesčio mokėtojų registre. Mokesčio mokėtojų registro nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 „Dėl Mokesčio mokėtojų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 77-2333; 2000, Nr. 79). Remiantis šiais nuostatais, užsienio valstybių įmonių filialai, užsienio valstybių bankų filialai (skyriai), užsienio valstybių įmonių atstovybės šiame registre registruojami ne vėliau, kaip per 5 dienas nuo prievolės mokėti mokestį atsiradimo. Prievolės mokėti mokestį atsiradimo momentu laikomas jų teisinis įregistravimas. Užsienio valstybių įmonių nuolatinės buveinės, kurių teisinis įregistravimas Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatytas, privalo šiame registre registruotis pagal veiklos vykdymo vietą ne vėliau, kaip per 5 dienas nuo prievolės mokėti mokestį atsiradimo.

    8. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525) 4 straipsnyje nurodyta, kad „jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės negu mokesčių įstatymuose ir šios sutartys yra ratifikuotos ir įsigaliojusios Lietuvos Respublikoje, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės”.

    Lietuvos su atitinkamomis užsienio valstybėmis sudarytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys nereglamentuoja nuolatinių buveinių registravimo, todėl užsienio vienetas, kurio Lietuvos Respublikoje vykdoma veikla, remiantis PMĮ nuostatomis, atitinka nuolatinės buveinės kriterijus, privalo Lietuvoje registruotis mokesčių mokėtoju, vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę, taip, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vidaus teisės aktuose.

    Jeigu, remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis, užsienio vienetas nėra laikomas Lietuvoje vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę, tačiau toks užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę remiantis PMĮ nuostatomis, tai tokia nuolatinė buveinė turi būti registruojama Lietuvoje, tačiau ataskaitas bei deklaracijas privalo pateikti ir pelno mokestį mokėti tik tada, kai įvykdo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytas nuolatinei buveinei būtinas sąlygas.

    Jeigu, remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis, užsienio vienetas laikomas Lietuvoje vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę, tačiau užsienio vieneto per tą nuolatinę buveinę gaunamas visas pelnas arba jo dalis yra neapmokestinama, tai tokia nuolatinė buveinė privalo tvarkyti apskaitą, teikti deklaracijas ir ataskaitas bei vykdyti mokesčius išskaičiuojančio asmens prievoles taip, kaip ir kitos nuolatinės buveinės, tačiau pati pelno mokesčio nemoka, arba moka tik nuo tos pelno dalies, kuri pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas gali būti apmokestinama Lietuvoje.

Pavyzdys

Užsienio vienetas, oro transporto kompanija, įsteigė Lietuvoje atstovybę, kuri užsiima kompanijos teikiamų paslaugų reklama, parduoda bilietus tos kompanijos oro linijomis skrendantiems keleiviams, atstovybėje dirbantys darbuotojai aptarnauja (patikrina, papildo degalais, reikalui esant, remontuoja ir pan.) atskrendančius kompanijos lėktuvus. Be to, užsienio vieneto atstovybė teikia turizmo paslaugas.

Remiantis PMĮ 2 str. 12 dalimi, toks užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje, todėl privalo registruotis mokesčių mokėtoju, vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę.

Remiantis Lietuvos ir tos užsienio valstybės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis, užsienio vieneto pelnas, gaunamas vykdant tarptautinius oro pervežimus, Lietuvoje neapmokestinamas. Todėl nuolatinė buveinė moka pelno mokestį tik nuo tų pajamų, kurias gauna iš turizmo paslaugų, kadangi šios pajamos nėra susijusios su kompanijos vykdomu tarptautiniu pervežimu.

    9. Nuolatinės buveinės:

- mokestinis laikotarpis nustatomas remiantis PMĮ 6 str. 1, 2 ir 5 dalimis;

- mokesčio bazė nustatoma remiantis PMĮ 4 str. 3 d. 1 punktu;

- pelno mokesčio tarifas nustatytas 5 str. 1 d. 1 punkte;

- apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas remiantis PMĮ 11 str. 2 dalimi.

13. 15.  Nuolatinis gyventojas – kaip ši sąvoka apibrėžta gyventojų apmokestinimą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos įstatyme.

Komentaras

    1. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (1990 m. spalio 5 d. įstatymas Nr. I-641; Žin., 1990, Nr. 31-742; 1998 Nr. 90-2481), galiojančio iki 2002 m. gruodžio 31 d., 1 str. 3 dalyje nurodyta, kokie fiziniai asmenys laikomi nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais. Tai:

- fiziniai asmenys, kurių pagrindinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagrindine gyvenamąja vieta laikoma vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena, arba vieta, kuri yra jo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta;

- fiziniai asmenys, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje ištisai arba su pertraukomis 183 ar daugiau dienų per dvylikos mėnesių laikotarpį, prasidedantį ir pasibaigiantį tais pačiais kalendoriniais metais arba prasidedantį vienais, o pasibaigiantį kitais kalendoriniais metais, už kuriuos skaičiuojami mokesčiai, išskyrus užsienio valstybių diplomatus, diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų administracinio techninio bei aptarnaujančio personalo narius - tų užsienio valstybių piliečius;

- Lietuvos Respublikos piliečiai, dirbantys Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose arba kitose Lietuvos Respublikos valstybės institucijose, esančiose užsienio valstybėse (1998 m. rugsėjo 29 d. įstatymo Nr. VIII-865 redakcija; Žin., 1998, Nr. 90-2481).

    Nustatant dienų skaičių, kurį fizinis asmuo išbuvo Lietuvos Respublikoje per tam tikrą dvylikos mėnesių laikotarpį, skaičiuojamos visos to asmens faktiškai Lietuvos Respublikoje išbūtos dienos. Atvykimo ir išvykimo diena skaičiuojama kaip viena diena. Poilsio ir valstybinių švenčių dienos, taip pat atostogų Lietuvoje dienos įtraukiamos į faktiškai Lietuvoje išbūtų dienų skaičių.

    Į faktiškai Lietuvoje išbūtų dienų skaičių neįtraukiamos:

a) fizinio asmens darbo pabaigoje išbūtos dienos, kuriomis jis sirgo, jeigu dėl to negalėjo išvykti iš Lietuvos;

b) fizinio asmens Lietuvoje išbūtos dienos, kurių metu jis keliavo per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu;

c) dienos, kuriomis fizinis asmuo buvo išvykęs iš Lietuvos dėl artimųjų mirties ar kitais nenumatytais atvejais;

d) atostogų dienos, jeigu fizinis asmuo jų metu buvo išvykęs iš Lietuvos;

e) komandiruočių už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų dienos, jeigu fizinis asmuo buvo išvykęs į savo rezidavimo valstybę.

    Jeigu fizinis asmuo nesutinka su Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriaus nustatyta jo buvimo Lietuvoje trukme, jis turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad praleido ilgesnį ar trumpesnį, negu apskaičiuotasis, laikotarpį.

    2. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. IX-1007; Žin., 2002, Nr. 73-3085), įsigaliojančio nuo 2003 m. sausio 1 d., 4 straipsnyje nurodyta, kokie fiziniai asmenys laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais. Tai:

1) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, arba

2) fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, arba

3) fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų, arba

4) fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų, arba

5) fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir neatitinka 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam fiziniam asmeniui atlyginimas pagal darbo sutartį arba pagal jų esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo gyvenimo kitoje valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba savivaldybių biudžetų.

    Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 300 „Dėl fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 95-4146) patvirtino 90, 183 ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles.

    Tačiau fizinis asmuo, nors ir atitinkantis 3, 4 ir 5 punktų nuostatas, nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jei jis yra:

1) užsienio valstybės diplomatas, diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar tarptautinės organizacijos atstovybės administracinio-techninio arba aptarnaujančiojo personalo narys – ne Lietuvos Respublikos pilietis (išskyrus asmenis be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje), arba

2) ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gauna tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas už darbą Lietuvoje iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio arba vietos valdžios, arba

3) ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris Lietuvoje vykdo tik individualią veiklą per nuolatinę bazę ir tai yra vienintelis jo atvykimo į Lietuvą tikslas.

    Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos ir išvykimo mokestiniu laikotarpiu išbūna Lietuvoje mažiau kaip 183 dienas, jis yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju iki išvykimo dienos. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 302 „Dėl fizinio asmens galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijų” (Žin., 2002, Nr. 95-4148) patvirtino galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijus.

    Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos į tikslinę teritoriją, tai jis laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju visą išvykimo mokestinį laikotarpį bei du po jo einančius mokestinius, jeigu šį fizinį asmenį su Lietuva sieja reikšmingi komerciniai interesai, t.y.

1) fizinis asmuo yra individualios (personalinės) įmonės Lietuvoje savininkas ir (arba) valdo daugiau kaip 25 procentus Lietuvos vieneto akcijų (dalių, pajų) arba

2) daugiau kaip 30 procentų mokestinio laikotarpio pajamų yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

   Atskirais atvejais fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal aukščiau išvardytas nuostatas, gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreiptis su prašymu į mokesčio administratorių ir būti pripažintas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.

14. 16. Pajamos - visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais.

Komentaras

    Pagal šios dalies nuostatas pajamos yra iš Lietuvos šaltinių ir iš ne Lietuvos šaltinių (t.y. iš užsienio valstybėse esančių šaltinių) uždirbtos ir (arba) gautos pajamos. Pajamomis nelaikomos trečiųjų asmenų vardu gautos sumos, savininkų (akcininkų) įnašai ir į biudžetą mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (pardavimo PVM).

    Lietuvos vienetas moka pelno mokestį nuo visų pasaulinių pajamų, t.y. iš Lietuvos ir užsienio šaltinių, o užsienio vienetas - tik nuo pajamų iš Lietuvos šaltinių, įskaitant atvejus, kai uždirba (gauna) pajamų iš užsienio šaltinių, susijusių su Lietuvoje vykdoma veikla. Pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 16 dalyje, o pajamų, kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, – PMĮ 2 str. 17 dalyje.

    Jei Lietuvos vienetas užsienio valstybėje vykdo veiklą (pvz., toje užsienio valstybėje turi filialą, skyrių arba pagal sutartį toje užsienio valstybėje vykdo statybos ar kitokią veiklą), iš kurios gauna pajamų, tai jis į savo pajamas turi įtraukti ir toje užsienio valstybėje uždirbtas pajamas. Jei užsienio vienetas turi nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, per kurią vykdo savo veiklą, tai tos nuolatinės buveinės pajamas sudaro ne tik pajamos, uždirbtos iš jo veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir pajamos, uždirbtos iš tos nuolatinės buveinės veiklos užsienio valstybėse.

    Pajamos – tai vieneto ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, t.y. vieneto turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

    Pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą, t.y. apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą, išskyrus tuos atvejus, kai pajamos pripažįstamos pagal pinigų apskaitos principą. Pajamų pripažinimo pagal pinigų apskaitos principą ir šio principo taikymo tvarka išdėstyta PMĮ 8 ir 9 straipsniuose.

    Vienetai pajamoms pripažinti taiko buhalterinėje apskaitoje taikomus visuotinai pripažintus pajamų pripažinimo metodus, jei PMĮ nenustato ko kita.

    Kai kuriais atvejais vieneto pajamos nustatomos pagal specialias PMĮ (pvz., PMĮ 38 ir 40 straipsniuose) nustatytas taisykles, o kai kuriais atvejais faktiškai gautos pajamos į vieneto pajamas neįtraukiamos (pvz., pagal PMĮ 33 str. 4 dalies ir 35 str. 3 dalies nuostatas Lietuvos vienetai į pajamas neįtraukia iš kitų Lietuvos vienetų ar užsienio vienetų gautų dividendų, jei jie apmokestinti PMĮ nustatyta tvarka).

15. 17. Pajamos iš paskirstytojo pelno - pajamos, kurios gaunamos skirstant pelną vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.

Komentaras

    Pagal šios dalies nuostatas vieneto pajamomis iš paskirstytojo pelno laikomi dividendai ir kitokios iš kitų vienetų gaunamos paskirstytojo pelno sumos.

    Dividendai yra akcininkui (pajininkui, dalininkui) paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei (kapitalo dalies, pajaus dydžiui).

    Vienetų, išskyrus akcines bendroves, pagal jų veiklą reguliuojančius įstatymus pelno paskirstymo procese jų dalyviams priskiriama pelno dalis, teisiškai neįforminama kaip dividendai, PMĮ taip pat laikoma dividendais ir apmokestinama ta pačia tvarka. Pavyzdžiui, Kredito unijų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 45-1289) 44 straipsnyje nustatyta, kad kredito unijos nariams (pajininkams) pelno dalis (procentais) skiriama pagal kredito unijoje nario laikomų indėlių ir gautų paskolų dydį (apyvartą). Ši pelno dalis išmokama premijomis ar kita kredito unijos įstatuose nustatyta išmokų forma. Todėl, kai kredito unijos pelno dalis išmokama premijomis kredito unijos nariams (pajininkams) – juridiniams asmenims, tai šios premijos prilyginamos dividendams.

    Pajamomis iš paskirstytojo pelno taip pat laikomos vienetų iš kitų vienetų gautos pajamos pagal kitas (išskyrus turimas teises į akcijų, pajų ar kapitalo dalį) įgytas teises į tų vienetų pelną ar pajamų dalį.

    Pajamos iš paskirstytojo pelno PMĮ VII skyriuje nustatyta tvarka apmokestinamos kaip dividendai.

    Šioje dalyje nustatyta, kad po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio (juridinio asmens) gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.

    Pasibaigus ūkiniams metams, ūkinės bendrijos sudaro buhalterinį balansą ir pajamas paskirsto bendrijos nariams proporcingai jų įnašų dalims. Pajamų dalių išmokėjimas bendrijos nariams (arba pajamų dalių, kuriomis proporcingai padidinami jos narių pradiniai įnašai, palikimas bendrijoje) taip pat nelaikomas pelno paskirstymu.

    Remiantis PMĮ 32 str. 2 dalimi, paskirstytuoju pelnu taip pat nelaikomos iš vieneto lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų) skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) ir anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma.

16. 18. Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje):

1)    užsienio vienetų gautos iš Lietuvos nuolatinių gyventojų, Lietuvos vienetų bei nuolatinių buveinių palūkanų pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autorinio atlyginimo pajamos, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, arba atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), kompensacijų už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos, taip pat pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje;

1) užsienio vienetų gautos iš Lietuvos nuolatinių gyventojų, Lietuvos vienetų bei nuolatinių buveinių palūkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autorinio atlyginimo pajamos, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, arba atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), kompensacijų už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos, taip pat pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje (pagal 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1659 redakciją (Žin., 2003, Nr. 74-3417); taikoma apskaičiuojant 2003 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną);

Komentaras

    1. Jeigu užsienio vienetas yra gavęs iš Lietuvos nuolatinių gyventojų, Lietuvos vienetų bei nuolatinių buveinių palūkanų pajamų (palūkanų sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 28 dalyje), pajamų iš paskirstytojo pelno (pajamų iš paskirstytojo pelno sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 15 dalyje), autorinio atlyginimo pajamų, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamų, gautų kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramonės nuosavybės objektu, franšize, arba atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), kompensacijų už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamų, tai laikoma, kad šių pajamų šaltinis – jas išmokėjęs Lietuvos nuolatinis gyventojas, Lietuvos vienetas bei nuolatinė buveinė – yra Lietuvoje.

    2. Jeigu užsienio vienetas yra gavęs gauna pajamų už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje, tai laikoma, kad šių pajamų šaltinis – Lietuvos Respublikoje esantis turtas – yra Lietuvoje, neatsižvelgiant į tai, iš ko tokios pajamos gautos (Lietuvos nuolatinio gyventojo, Lietuvos nenuolatinio gyventojo, Lietuvos vieneto, užsienio vieneto ar nuolatinės buveinės).

3. Užsienio vienetų ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautų pagal PMĮ apmokestinamų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, rūšys yra paaiškintos PMĮ 4 str. 4 dalies komentare.

2) pajamos iš Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno;

Komentaras

    Paskirstytojo pelno pajamos laikomos gautomis iš Lietuvos šaltinių, jei jos gautos iš Lietuvos vienetų. Paskirstyto pelno sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 15 dalyje.

    Jeigu užsienio vienetas gauna pajamų už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje, tai laikoma, kad šių pajamų šaltinis – Lietuvos Respublikoje esantis turtas – yra Lietuvoje, neatsižvelgiant į tai, iš ko tokios pajamos gautos (Lietuvos nuolatinio gyventojo, Lietuvos nenuolatinio gyventojo, Lietuvos vieneto, užsienio vieneto ar nuolatinės buveinės).

3) pajamos iš veiklos Lietuvos Respublikoje;

Komentaras

    Pagal šio punkto nuostatas veiklos pajamomis Lietuvos Respublikoje laikomos Lietuvos vieneto ar užsienio vieneto, veikiančio Lietuvoje per nuolatinę buveinę, bet kokios jų vykdomos veiklos pajamos, jei jos uždirbtos ir (arba) gautos iš šaltinių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu PMĮ nenustatyta ko kita. Veiklos sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 25 dalyje.

    Veiklos pajamos priklauso nuo vieneto vykdomos veiklos pobūdžio (prekyba, gamyba, statyba, bankų, draudimo, pensijų fondų ir kt. veikla).

    Veiklos pajamoms priskiriamos už parduotą vieneto pasigamintą produkciją, suteiktas paslaugas, parduotas perparduotinas prekes uždirbtos pajamos. Veiklos pajamoms priskiriamos ir kitos pajamos, kurios gali būti nuolatinės arba vienkartinės, susijusios su vieneto vykdoma pagrindine veikla, investicijomis bei finansine veikla. Tai ilgalaikio turto nuomos pajamos, naudoto ilgalaikio turto perleidimo pajamos (pelnas), autoriniai atlyginimai (honorarai), įskaitant atlyginimus už gretutinių teisių suteikimą, pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, arba atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), gautos kompensacijos už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą, palūkanos, vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių pardavimo pajamos (pelnas), ir kitos bet kokios veiklos pajamos, įskaitant vienetui paliekamą apskaičiuotą PVM sumą, taikant PVM lengvatą dėl riboto darbingumo asmenų, taip pat įskaitant subsidijų (dotacijų) panaudotąją dalį, valiutų kursų teigiamus skirtumus, susidariusius dėl valiutos pardavimo (pirkimo) arba dėl vieneto turimų valiutinių lėšų ir užsienio valiuta gautinų bei mokėtinų sumų pervertinimo pagal oficialų lito kursą bei Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį.

4) 50 procentų transportavimo, kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamų, uždirbtų per nuolatinę buveinę, išskyrus pajamas, išvardytas šios dalies 1 punkte;

Komentaras

    Transportavimo pajamų sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 24 dalyje.

    Jeigu užsienio vienetas per nuolatinę buveinę Lietuvoje uždirba transportavimo, kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamų, tai laikoma, kad 50 procentų tokių pajamų šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

    Jeigu užsienio vienetas per nuolatinę buveinę Lietuvoje uždirba su transportavimu, kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje, susijusių pajamų, išvardytų šio straipsnio 1 punkte, tai laikoma, kad visų tokių pajamų šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, t.y. joms netaikoma 50 procentų pajamų taisyklė.

    Jeigu užsienio vienetas Lietuvoje uždirba transportavimo pajamų, tačiau šios pajamos uždirbamos ne per nuolatinę buveinę, tai nėra laikoma, kad tokių pajamų šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

    Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos vieneto atveju apmokestinamos visos jo per mokestinį laikotarpį uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, todėl Lietuvos vienetui 50 proc. transportavimo pajamų taisyklė netaikoma.

5) tarptautinių telekomunikacijų pajamos, uždirbtos per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje.

Komentaras

    Šio punkto nuostata, remiantis PMĮ 59 str. 2 dalimi, įsigalioja 2003 m. sausio 1 d.

    Tarptautinių telekomunikacijų pajamų sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 21 dalyje.

    Jeigu užsienio vienetas per nuolatinę buveinę Lietuvoje uždirba tarptautinių telekomunikacijų pajamų, tai laikoma, kad tokių pajamų šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

    Jeigu užsienio vienetas Lietuvoje uždirba tarptautinių telekomunikacijų pajamų, tačiau šios pajamos uždirbamos ne per nuolatinę buveinę, tai nėra laikoma, kad tokių pajamų šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

17. 19. Pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikoje) – visos pajamos, išskyrus pajamas, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Komentaras

    PMĮ 2 str. 16 dalyje apibrėžtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje. Visos pajamos, gautos iš veiklos užsienio valstybėse, įskaitant pajamas iš paskirstytojo pelno, laikomos pajamomis, gautomis iš ne Lietuvos Respublikoje esančių šaltinių. Pvz., jei Lietuvos vienetas užsienio valstybėje turimą nuosavybės teise jam priklausantį nekilnojamąjį turtą perleis tos užsienio valstybės nuolatiniam gyventojui arba vienetui, tai to turto perleidimo pajamos bus laikomos gautomis iš ne Lietuvos Respublikoje esančių šaltinių.

28. 20. Palūkanos - atlyginimas už pinigų skolinimą (pagal 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1659 redakciją (Žin., 2003, Nr. 74-3417); taikoma nuo 2003 m. liepos 25 d.).

 Komentaras

1. Pinigai gali būti skolinami įvairiomis formomis, pvz., sudarant paskolos, įskaitant kredito, ar lizingo (finansinės nuomos) sutartis, padedant indėlį, perkant vertybinius popierius ir pan. Už tokį pinigų skolinimą mokamas atlygis laikomas palūkanomis, neatsižvelgiant į tai, kokia forma išreikšta skolinime dalyvavusių asmenų valia: susitariant žodžiu, sudarant sutartį raštu ar kitokia forma.

2. PMĮ tikslams palūkanomis laikomos:

- palūkanos už suteiktas paskolas,

- palūkanos, mokamos pagal kredito ar vartojimo kredito sutartis,

- palūkanos, mokamos pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis,

- lizingo (finansinės nuomos) palūkanos,

- palūkanos už vertybinius popierius,

- indėlių palūkanos ir kita.

3. Palūkanomis turi būti laikomos bet kokios išmokos, kurios pagal savo esmę yra priskiriamos atlyginimui už pinigų skolinimą, nesvarbu kaip jos yra įvardijamos: palūkanomis, premija, priemoka ar pan. Atskirais atvejais palūkanos gali būti nustatytos ne tik šalių susitarimu, bet ir įstatymu.

Sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar pavėluotą vykdymą (delspinigiai, baudos) palūkanomis nėra laikomos.

Pavyzdys

Lietuvos vienetas A išleido ir išplatino obligacijas, už kurias nustatytais laikotarpiais mokėjo palūkanas. Praėjus metams, vienetas A nutarė tas obligacijas išpirkti, nors jų išpirkimo terminas dar nebuvo suėjęs. Išpirkdamas obligacijas vienetas A jas įsigijusiems asmenims sumokėjo ne tik palūkanas, kurias jis  turėjo sumokėti už nustatytą laikotarpį, bet ir papildomą premiją, kuri PMĮ tikslams taip pat laikoma palūkanomis (t.y. atlyginimu už pinigų skolinimą).

4. Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 144 (Žin., 2000, Nr. 48-1402) patvirtinta Išsinuomoto ir išnuomoto turto finansinės apskaitos tvarka, palūkanos - tai pagal finansinės nuomos sutartį mokamų minimalių nuomos įmokų sumos ir sutartyje nurodytos turto vertės skirtumas. Pagal minėtos tvarkos 14.5 punktą, jei sutartyje nėra nustatytos palūkanos ir nenurodoma palūkanų norma arba jei palūkanų norma yra daug mažesnė už rinkos palūkanų normą, tai palūkanomis laikoma išskaičiuojama palūkanų suma, apskaičiuota, laikantis principo, kad palūkanų norma yra pastovi ir ne mažesnė už rinkos palūkanų normą.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-226) 1.103 straipsnį obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę nustatytais terminais iš tą popierių išleidusio asmens gauti nominaliąją obligacijų vertę, palūkanas ar kitokį ekvivalentą ar kitas turtines teises.

Tuo atveju, jei vertybinis popierius (pvz., obligacija) patvirtina, kad suėjus vertybinio popieriaus (obligacijos) leidėjo nustatytam vertybinio popieriaus (obligacijos) išpirkimo terminui, emitentas jį išperka didesne kaina nei buvo sumokėta jį išleidžiant, tai vertybinio popieriaus (obligacijos) išleidimo ir išpirkimo kainų skirtumo suma laikoma palūkanomis.

Pavyzdys

Japonijos vienetas A iš Lietuvos vieneto B įsigijo 1000 obligacijų po 90 litų. Nominali vienos obligacijos vertė 100 litų. Suėjus obligacijų išpirkimo terminui, obligacijas išleidęs Lietuvos vienetas B išpirko obligacijas, Japonijos vienetui A sumokėdama nominalią obligacijos vertę (po 100 litų). Obligacijų įsigijimo ir išpirkimo vertės 10000 Lt skirtumo (100 000 – 90 000) suma laikoma palūkanomis.

18. 21.  Pozityviosios pajamos - visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose šio Įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto pajamas proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.

Komentaras

    Pozityvios pajamos yra užsienio kontroliuojamų vienetų ne aktyvios veiklos pajamos, t.y. palūkanų pajamos, autorinis atlyginimas, lizingo (finansinės nuomos) pajamos, turto vertės padidėjimo pajamos, dividendai ir kitos pajamos. Tam tikrais atvejais į pozityvias pajamas įtraukiamos ir aktyvios veiklos pajamos. Šios pajamos apmokestinamos nelaukiant, kol jos bus įtrauktos į kontroliuojančiojo Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę kaip iš kontroliuojamojo vieneto gautas pelnas ar jo dalis, mokestinio laikotarpio paskutinę dieną įskaitant jas į kontroliuojančiojo vieneto pajamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 517 (Žin., 2002, Nr. 40-1497; Nr. 102-4560) nustatė pozityvių pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos apmokestinamojo vieneto pajamas tvarką ir pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšis.

    Kontroliuojamojo vieneto sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 4 dalyje.

    Pozityviosios pajamos įskaitomos į kontroliuojančiojo Lietuvos vieneto pajamas taip, kaip tai nustatyta PMĮ 39 straipsnyje.

19. 22. Sąnaudos - visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas.

Komentaras

    1. Patirtomis sąnaudomis laikomas sunaudotas turtas bei suteiktų paslaugų kaina ar įsipareigojimų tiekėjams (rangovams) išlaidos, susijusios su per ataskaitinį laikotarpį uždirbtomis pajamomis. Pinigai ar kitas turtas, išleistas per ataskaitinį laikotarpį neuždirbant pajamų, vadinami išlaidomis. Pavyzdžiui, įrengimams arba kitam ilgalaikiam turtui įsigyti išleisti pinigai ar dėl to atsiradusi skola, sunaudotos žaliavos ir medžiagos bei kitos gamybinės išlaidos nebaigtiems gaminiams arba pagamintai, bet neparduotai produkcijai, taip pat iš anksto sumokėti pinigai už paslaugas (prekes), kurios bus suteiktos ateityje (vėlesniais laikotarpiais), bei kitos avansinės išmokos neįtraukiamos į to laikotarpio sąnaudas. Visas toks turto sumažėjimas (ar įsipareigojimų padidėjimas) sąnaudomis gali būti pripažintas tik tą mokestinį laikotarpį, per kurį jos iš tikrųjų uždirba pajamų (kada atliekami darbai, parduodama produkcija, suteikiamos paslaugos).

    2. Sąnaudos, susijusios su pajamomis, uždirbtomis per mokestinį laikotarpį arba su įplaukomis, gautomis per mokestinį laikotarpį, pripažįstamos nepriklausomai nuo faktiško jų apmokėjimo.

20. 23. Susiję asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną atitinka bent vieną šių kriterijų – jie yra:

Komentaras

    Asmenys laikomi susijusiais, jei jie atitinka kokį nors šioje dalyje nustatytą požymį (požymius) bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba prieš jį buvusio mokestinio laikotarpio dieną. Vadinasi, nustatant susijusius asmenis, turi būti vertinama:

ar nebuvo sudaryta sandorių su asmenimis, atitinkančiais susijusių asmenų požymį (požymius), nors vieną atskaitinio mokestinio laikotarpio dieną;

ar nebuvo sudaryta sandorių su asmenimis, atitinkančiais susijusių asmenų požymį (požymius), nors vieną mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną.

 Pavyzdžiui, jei per ataskaitinį mokestinį laikotarpį – 2003 metais - asmenys neatitiko susijusių asmenų požymių, tačiau atitiko 2002 metais, tokie asmenys ir 2003 metais laikomi susijusiais asmenimis ir jiems taikomos atitinkamos PMĮ nustatytos mokestinės pasekmės.

    Susijusiais asmenimis pagal Įstatymą gali būti du vienetai arba vienetas ir fizinis asmuo.

    Darbo santykiai nėra kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar vienetas ir jame dirbantis fizinis asmuo yra susiję asmenys.

1) vienetas ir jo dalyviai;

Komentaras

    Vieneto dalyvio sąvoka apibrėžta šio straipsnio 6 dalyje (žr. PMĮ 2 str. 6 dalies komentarą).

2) vienetas ir jo valdymo organų nariai;

Komentaras

    Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jei steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia struktūra (CK 2.82 str.). Vienasmeniu valdymo organu paprastai yra paskirtas administracijos vadovas (įmonės prezidentas, direktorius ar kitas įmonės veiklai vadovaujantis asmuo). Kolegialių valdymo organų sudėtį nustato atitinkami įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (Žin., 1994, Nr. 55-1046) nustatyta, kad bendrovės valdymo organai yra visuotinis susirinkimas, stebėtojų taryba ir valdyba. Bendrovė turi teisę samdyti administraciją ir administracijos vadovą (prezidentą, generalinį direktorių, direktorių). Jeigu bendrovė turi 50 ar mažiau akcininkų ir joje dirba ne daugiau kaip 200 darbuotojų, stebėtojų taryba gali būti nesudaroma. Visuotiniam susirinkimui nutarus, uždarosios akcinės bendrovės valdyba gali būti nesudaroma ir jos funkcijos perduodamos bendrovės administracijos vadovui ir visuotiniam susirinkimui.

3) vienetas ir jo dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, asmenys, susiję giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) ir svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), testamentiniai įpėdiniai;

Komentaras

    Pagal šį punktą susijusiais asmenimis laikomi vienetas ir su to vieneto dalyviais arba valdymo organų nariais (fiziniais asmenimis) susiję fiziniai asmenys. Su vieneto dalyviais arba valdymo organų nariais susiję fiziniai asmenys yra:

- dalyvių ar valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai. Sugyventiniai – tai vyras ir moteris, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvenantys ne mažiau kaip vienerius metus, neįregistravę santuokos (CK 3.229 str.);

- asmenys, susiję su dalyvių ar valdymo organų nariais giminystės ryšiais iki ketvirtojo laipsnio. Pagal CK 3.134 str. giminystės laipsnis – tai skaičius gimimų, kurie sieja giminaičius, išskyrus bendro protėvio ar protėvių gimimą. Asmenys, susiję giminystės ryšiais iki ketvirtojo laipsnio: fizinio asmens vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai, tėvai, seneliai, proseneliai, broliai, seserys, sūnėnai, dukterėčios, brolio ir sesers vaikaičiai, dėdės, tetos, pusbroliai, pusseserės, senelių broliai ir seserys;

- asmenys, susiję su kito vieneto dalyvių ar valdymo organų nariais svainystės santykiais iki ketvirtojo laipsnio. Svainystė – tai santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios ir pan.) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos ir pan.). Asmenys, susiję svainystės santykiais iki ketvirtojo laipsnio yra: sutuoktinio vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai, tėvai, seneliai, proseneliai, broliai, seserys, sūnėnai, dukterėčios, brolio ir sesers vaikaičiai, dėdės, tetos, pusbroliai, pusseserės, senelių broliai ir seserys;

- dalyvių ar valdymo organų narių giminaičių iki antrojo laipsnio sutuoktinių giminaičiai iki antrojo laipsnio. Giminaičiais iki antrojo laipsnio yra tėvai, vaikai, seneliai ir vaikaičiai bei šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai, t.y. broliai ir seserys;

- testamentiniai įpėdiniai. Pagal CK 5.19 str. kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Pagal CK penktosios knygos IV skyriaus nuostatas testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai. Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raštu ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno. Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui. Lietuvos Respublikos teritorijoje sudarytų testamentų registrą tvarko Centrinė hipotekos įstaiga. Notarai, konsuliniai pareigūnai per tris darbo dienas privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie patvirtintus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus.

    Šio punkto schema pateikiama po PMĮ 2 straipsnio komentaro.

4) vienetų grupės narės;

Komentaras

    Vienetų grupės sąvoka yra apibrėžta PMĮ 2 str. 7 dalyje (žr. šio straipsnio 7 dalies komentarą). Susijusiais asmenimis laikomi patronuojantis vienetas ir jo dukteriniai vienetai bei dukteriniai vienetai tarpusavyje.

Vienetų grupės schema

paveiksliukas

 5) vienetas ir kito vieneto dalyviai, jei tas vienetas ir šie dalyviai sudaro vieną vienetų grupę;

Komentaras

    Vieneto dalyvių sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 6 dalyje, o vienetų grupė - 7 dalyje (žr. PMĮ 2 str. 6 ir 7 dalių komentarus).

6) vienetas ir kito vieneto valdymo organų nariai, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę;

Komentaras

    Pagal šį punktą susijusiais asmenimis laikomi vienetas ir kito vieneto, priklausančio tai pačiai vienetų grupei (vieneto dukteriniam vienetui, vieneto patronuojančiam vienetui ar kitam to patronuojančio vieneto dukteriniam vienetui) valdymo organų nariai. Apie vienetų grupę ir valdymo organų narius pakomentuota PMĮ 2 str. 7 dalies komentare ir 2 str. 20 d. 2 punkto komentare.

7)   vienetas ir kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, asmenys, susiję giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) ir svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), testamentiniai įpėdiniai, jei tie apmokestinamieji vienetai sudaro vieną vienetų grupę;

Komentaras

    Pagal šį punktą susijusiais asmenimis laikomi vienetas ir su kito vieneto dalyviais arba valdymo organų nariais (fiziniais asmenimis) susiję fiziniai asmenys, jei šie vienetai sudaro vieną vienetų grupę (apie vienetų grupę paaiškinta šio straipsnio 7 dalies komentare). Su kito vieneto dalyviais arba valdymo organų nariais susiję fiziniai asmenys yra:

- dalyvių ar valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai;

- asmenys, susiję su dalyvių ar valdymo organų nariais giminystės ryšiais iki ketvirtojo laipsnio;

- asmenys, susiję su kito vieneto dalyvių ar valdymo organų nariais svainystės santykiais iki ketvirtojo laipsnio;

- dalyvių ar valdymo organų narių giminaičių iki antrojo laipsnio sutuoktinių giminaičiai iki antrojo laipsnio;

- testamentiniai įpėdiniai.

    Su kito vieneto dalyviais arba valdymo organų nariais susiję fiziniai asmenys atitinka PMĮ 2 str. 20 d. 3 punkte išvardytus asmenis, kurie išdėstyti po 2 straipsnio komentaro pateikiamoje PMĮ 2 str. 20 d. 3 punkto schemoje. Skirtumas tas, kad pagal PMĮ 2 str. 20 d. 7 punktą susijusiais asmenimis laikomi ne su to paties vieneto asmenimis, o su kito vieneto, priklausančio tai pačiai vienetų grupei, asmenimis susiję fiziniai asmenys (žr. PMĮ 2 str. 20 d. 3 punkto komentarą ir schemą).

8) du vienetai, jei vienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelis vienetus ar fizinius asmenis) valdo daugiau kaip 25 proc. kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25 proc. visų kito iš jų sprendžiamųjų balsų, arba yra įsipareigojęs derinti savo veiklos sprendimus su kitu vienetu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už kito prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam vienetui yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau kaip 25 proc. savo turto;

Komentaras

    1. Pagal šį punktą du vienetai yra laikomi susijusiais, jei vienas iš šių vienetų atitinka nors vieną iš šių kriterijų:

1.1. tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 proc. kito vieneto akcijų, dalių ar pajų. Netiesioginiu valdymu šiuo atveju laikomas valdymas per kitus vienetus ar fizinius asmenis. Netiesioginiam valdymui priskiriamas akcijų, dalių ar pajų valdymas per įgaliotus asmenis, taip pat vieneto valdymas per savo kontroliuojamą vienetą.

Pavyzdžiai

1. Vienetui A priklauso 30 proc. vieneto B akcijų. Šiuo atveju laikoma, kad vienetai A ir B yra susiję asmenys, nes vienetas A tiesiogiai valdo daugiau kaip 25 proc. akcijų.

2. Vienetui A priklauso 60 proc. vieneto B akcijų. Vienetui B priklauso 30 proc. vieneto C akcijų. Šiuo atveju vienetas A netiesiogiai valdo 18 proc. vieneto C akcijų (60 proc. X 30 proc.). Todėl laikoma, kad vienetas A netiesiogiai valdo mažiau kaip 25 proc. vieneto C akcijų, todėl vienetai A ir C nelaikomi susijusiais asmenimis.

3. Vienetas A valdo 30 proc. vieneto B akcijų ir 15 proc. vieneto C akcijų. Vienetas B valdo 70 procentų vieneto C akcijų. Vadinasi vienetas A tiesiogiai ir netiesiogiai valdo 36 proc. vieneto C akcijų: 15 proc.+ (30 proc. x 70 proc.).

1.2. turi teises į daugiau kaip 25 proc. sprendžiamųjų balsų kitame vienete.

Įmonių ar kitų vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ar įstatuose nustatoma, kaip suteikiama balsavimo teisė ir kiek balsų suteikiama atsižvelgiant į akcijų, dalių, pajų rūšį ir vertę. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (Žin., 1994, Nr. 55-1046) yra nustatyta, kad jei visos bendrovės akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra vienodos nominalios vertės, kiekviena akcija, išskyrus specialiąsias akcijas, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad kai kurių klasių akcijoms balsavimo teisė nesuteikiama.

Jeigu akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra skirtingos nominalios vertės, tai viena mažiausios nominalios vertės akcija jos savininkui suteikia vieną balsą. Kitų akcijų suteikiamų balsų skaičius yra lygus jų nominaliai vertei, padalintai iš mažiausios nominalios akcijos vertės. Balsų skaičius suteikiamas ir tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais atvejais teisė balsuoti suteikiama akcijų, nesuteikiančių balsavimo teisės, savininkams. Bendrovės įstatuose gali būti numatoma ir kitokia balsų skaičiaus nustatymo tvarka, tačiau akcijos suteikiamų balsų skaičius turi būti proporcingas jos nominaliai vertei. Užsienio vienetų valdymas, remiantis tų užsienio valstybių įstatymais, gali priklausyti nuo turimų balsų tuose užsienio vienetuose.

1.3. yra įsipareigojęs derinti savo veiklos sprendimus su kitu vienetu.

Pavyzdys

Akcinė bendrovė A su kita personalia įmone B yra sudariusi jungtinės veiklos sutartį, kurioje numatyta, kad kiekvienam sandoriui sudaryti reikia abiejų partnerių sutikimo. Tokiu atveju laikoma, kad akcinė bendrovė A ir personali įmonė B yra susiję asmenys.

1.4. yra įsipareigojęs atsakyti už kito vieneto prievoles tretiesiems asmenims,

1.5. arba tam kitam vienetui yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau kaip 25 proc. savo turto.

9) du vienetai, jei tie patys dalyviai ar jų sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, asmenys, susiję giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) ir svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), testamentiniai įpėdiniai tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 25 proc. akcijų (dalių, pajų) kiekviename iš jų;

Komentaras

    1. Vienetai A ir B laikomi susijusiais, jei daugiau kaip 25 proc. akcijų (dalių, pajų) abiejuose vienetuose tiesiogiai ar netiesiogiai valdo:

1.1. tie patys dalyviai, neatsižvelgiant į jų tarpusavio sąsajas (santuoką, giminystės ryšius, svainystės santykius ar kitokį susiejimą). Abiejuose vienetuose dalyviai turi sutapti. Susiję vienetai tokiu atveju nustatomi taip:

paveiksliukas

 

1.2. fiziniai asmenys, susiję pagal šį punktą išvardytais santuokos, giminystės ryšiais, svainystės santykiais ar kitokiu būdu. Šiuo atveju dalyviai abiejuose vienetuose nebūtinai turi sutapti: abiejuose vienetuose dalyviai gali būti skirtingi arba dalis asmenų kiekviename vienete gali ir sutapti.

Nustatant susijusius vienetus, turi būti atsižvelgiama į tai, ar abiejuose vienetuose sudėjus tų pačių dalyvių arba pagal šį punktą susijusių išvardytų asmenų valdomas akcijas (dalis, pajus) susidaro ne mažiau kaip 25 proc. visų akcijų (dalių ar pajų), nesvarbu, kad kiekvienas asmuo atskirai valdo turto dalį, ne didesnę kaip 25 proc.

Pavyzdžiai

1. Įmonėje A fiziniam asmeniui X ir jo sutuoktinei priklauso 30 proc. akcijų (kiekvienam po 15 proc.), o įmonėje B asmeniui X priklauso 60 proc. akcijų. Įmonės A ir B yra susiję asmenys.

2. Įmonėje A fiziniam asmeniui X priklauso 20 proc. akcijų, jo sūnui - 5 proc. akcijų, broliui - 20 proc. akcijų, įmonėje B fizinio asmens X sutuoktinei priklauso 10 proc. akcijų, o jos (sutuoktinės) dviems seserims priklauso po 10 proc. akcijų. Įmonėje A giminystės ryšiais susijusiems asmenims priklauso 45 proc. akcijų. Įmonėje B svainystės santykiais susijusiems asmenims priklauso 30 proc. akcijų. Kadangi ir įmonėje A, ir įmonėje B giminystės ryšiais ir svainystės santykiais iki ketvirtojo laipsnio susijusiems fiziniams asmenims priklauso daugiau kaip 25 proc. akcijų, todėl įmonės A ir B yra laikomos susijusiais asmenimis.

10)  Vienetas ir jo nuolatinė buveinė.

Komentaras

    Pagal šį punktą susijusiais asmenimis laikomi vienetas ir jo nuolatinė buveinė, t.y. Lietuvos vienetas ir jo nuolatinė buveinė, per kurią jis veikia užsienyje, arba užsienio vienetas ir jo nuolatinė buveinė, per kurią jis veikia Lietuvoje.

11)  Du vienetai, kai vienam iš jų priklauso sprendimų priėmimo teisė kitame.

21. 24. Tarptautinių telekomunikacijų pajamos – pajamos, gautos už telekomunikacijų paslaugas, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatyme, jei teikiant šias paslaugas signalai perduodami, komutuojami bei programos siunčiamos iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienį arba iš užsienio į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Komentaras

    Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo (1998 m. birželio 9 d. įstatymas Nr. VIII-774; Žin., 1998, Nr. 56-1548) 2 str. 30 dalyje telekomunikacijų paslaugos apibrėžtos kaip paslaugos, visiškai ar iš dalies susijusios su signalų perdavimu, komutavimu bei radijo ir televizijos programų siuntimu telekomunikacijų tinklais, išskyrus transliuotojų veiklą.

    Tame pačiame straipsnyje apibrėžtos tokios sąvokos, kaip „siuntimas“, „telekomunikacija“, „telekomunikacijų tinklas“, „transliuotojas“.

    Siuntimas – tai radijo, televizijos programų transliavimo dalis, priklausanti telekomunikacijų veiklos sričiai ir apimanti radijo, televizijos programų perdavimą bei išspinduliavimą telekomunikacijų tinklais.

    Telekomunikacija – tai ženklų, signalų, rašytinių tekstų, vaizdų bei garsų arba kitokio pobūdžio informacijos perdavimas, siuntimas, priėmimas laidinėmis, radijo, optinėmis bei kitokiomis elektromagnetinėmis sistemomis.

    Telekomunikacijų tinklas – tai informacijos perdavimo sistema ir (arba) komutavimo bei kiti įrenginiai, kurie užtikrina signalų perdavimą laidinėmis, radijo, optinėmis bei kitokiomis elektromagnetinėmis sistemomis, įskaitant kabelinės televizijos ir bendrąjį televizijos priėmimo tinklus.

    Transliuotojas – tai Radijo ir televizijos komisijos išduotą licenciją turintis asmuo, kuris parengia radijo, televizijos programas siųsti ir siunčia arba leidžia jas, užbaigtas ir nepakeistas, siųsti trečiajai pusei.

    PMĮ naudojama tarptautinių telekomunikacijų pajamų sąvoka apima tik tą už suteiktas telekomunikacines paslaugas gaunamų pajamų dalį, kuri gaunama teikiant paslaugas, susijusias su signalų perdavimu ar komutavimu arba programų siuntimu telekomunikacijų tinklais į užsienio valstybes arba iš užsienio valstybių.

22. 25. Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

Komentaras

    1. Šioje dalyje apibrėžta sąvoka nustato, kas yra tikroji rinkos kaina. Tikroji rinkos kaina susiformuoja sandoriuose tarp nepriklausomų ir ketinančių pirkti ar parduoti asmenų. Sudarydami tokius sandorius asmenys veikia sąžiningai, laisva valia, nevaržomi jokiais apribojimais ar tarpusavio ryšiais (santykiais), galinčiais turėti įtakos sandorio objekto kainai, susiklosčiusiomis rinkos sąlygomis siekdami abipusės maksimalios ekonominės naudos. Be to, tikrajai rinkos kainai visada turi įtakos tokios aplinkybės, kaip sezoninės ar kiekio nuolaidos, įvairios akcijos bei reklaminės kompanijos, prekių perdavimo sąlygos ir su tuo susijusios prekinės rizikos pasidalijimas tarp šalių, atsiskaitymo terminai, garantinio ir pogarantinio aptarnavimo įsipareigojimai ir pan.

    2. Tikrosios rinkos kainos sąvoka PMĮ tekste vartojama nustatant turto įsigijimo, pardavimo kainą, turto vertės padidėjimo pajamas, turto ar turtinio komplekso nuomos apmokestinimo ir kitais atvejais.

    3. Jei sandoriuose nustatytos kainos neatitinka tikrosios rinkos kainos, ją pelno mokesčio tikslais turi apskaičiuoti pats mokesčio mokėtojas. Įstatyme nėra nustatyta, kokiais metodais mokesčio mokėtojas turi nustatyti tikrąją rinkos kainą, todėl tai sprendžia pats vienetas. Bet kuriuo atveju apskaičiuota tikroji turto rinkos kaina turi būti ekonomiškai pagrįsta. Jei sandorio šalys yra nepriklausomos ir veikia sąžiningai, sandoriuose tarp tokių šalių nustatytos faktinės kainos atitinka tikrąsias rinkos kainas.

23. 26. Tikslinė teritorija - užsienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir atitinka bent du iš šioje dalyje nustatytų kriterijų:

1) šioje teritorijoje analogiško mokesčio tarifas yra mažesnis kaip 75 procentai šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tarifo;

2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo analogišku mokesčiu taisyklės - pagal tai, kokioje valstybėje yra įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojantis asmuo;

3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo analogišku mokesčiu taisyklės - pagal tai, kokioje valstybėje vykdoma veikla;

4) kontroliuojamasis apmokestinamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės;

5) šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;

6) šioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio skaidrumo: nevisiškai aiškios mokesčio administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams.

Komentaras

    Finansų ministras, vadovaudamasis PMĮ 2 str. 23 dalyje nustatytais kriterijais, 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“ patvirtino tikslinių teritorijų sąrašą (Žin., 2001, Nr. 110-4021; dalinis pakeitimas patvirtintas finansų ministro 2002 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 94; Žin., 2002, Nr. 41-1544).

    Šiame tikslinių teritorijų sąraše numatytose užsienio valstybėse arba zonose įregistruotų ar kitaip organizuotų vienetų sandoriams su Lietuvos Respublikos vienetais bus taikomi PMĮ numatyti apribojimai (pvz., 12 str. 1 dalies 8 punktas, 26 str. 1 dalies 5 punktas, 31 str. 1 dalies 8 punktas, 31 str. 2 dalis, 34 str. 2 dalis).

    Tikslinėms teritorijoms priskiriama:

Andoros Kunigaikštystė

Angilija

Antigva ir Barbuda

Aruba

Azorų salos

Bahamų Sandrauga

Bahreino Valstybė

Barbadosas

Belizas

Bermudų salos

Brunėjaus Darusalamas

Didžiosios Britanijos Mergelių salos

Dominikos Sandrauga

Džersis

Džibučio Respublika

Ekvadoro Respublika

Guernsis, Sarkas, Aldernis

Gibraltaras

Grenada

Gvatemalos Respublika

Honkongas

Jamaika

Jungtiniai Arabų Emyratai

Kaimanų salos

Kenijos Respublika

Kipro Respublika

Kosta Rikos Respublika

Kuko salos

Kuveito Valstybė

Libano Respublika

Liberijos Respublika

Lichtenšteino Kunigaikštystė

Macao

Maderos salos

Maldyvų Respublika

Maltos Respublika

Maršalo Salų Respublika

Mauricijaus Respublika

Meno sala

Mergelių salos (JAV)

Monako Kunigaikštystė

Montserratas

Naujoji Kaledonija

Nauru Respublika

Niue

Olandijos Antilai

Panamos Respublika

Samoa Nepriklausomoji Valstybė

San Marino Respublika

Seišelių Respublika

Sent Kitso ir Nevio Federacija

Sent Pjeras ir Mikelonas

Sent Vinsentas ir Grenadinai

Šv. Elenos sala

Taičio sala

Turkso ir Caicoso salos

Tongos Karalystė

Urugvajaus Rytų Respublika

Vanuatu Respublika

Venesuelos Respublika

Finansų ministras 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1K-291 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 344 „Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 130-4684) pakeitė Tikslinių teritorijų sąrašą, iš jo išbraukdamas Kipro Respubliką ir Maltos Respubliką. Todėl PMĮ nuostatos dėl tikslinių teritorijų šioms valstybėms nebetaikomos nuo minėto įsakymo įsigaliojimo dienos (nuo 2004-08-22, t. y. nuo kitos dienos, kai įsakymas buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“).

24. 27. Transportavimo pajamos – pajamos, gautos iš krovinių gabenimo geležinkelių, kelių, vandens, oro transportu naudojant nuosavus arba nuomojamus automobilius, laivus, orlaivius, riedmenis, kroviniams transportuoti skirtas talpas (konteinerius, cisternas ir kt.) ir iš krovinių transportavimo vamzdynais. Tokioms pajamoms priskiriamos ir pajamos iš paslaugų, tiesiogiai susijusių su krovinių gabenimu ar transportavimu.

Komentaras

    Transportavimo pajamos apima tik tokias pajamas, kurios gaunamos gabenant ar transportuojant krovinius (bet ne keleivius ar jų bagažą). Paštas, dokumentų siuntos ar kitos siuntos laikomos kroviniu.

    Kroviniai gali būti gabenami geležinkelių, kelių, vandens ar oro transporto priemonėmis bei transportuojami vamzdynais.

    Geležinkelio transportas – tai geležinkelio infrastruktūros ir riedmenų kompleksas, skirtas keleiviams ir kroviniams vežti.

    Kelių transportas – tai ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais.

    Vandens transportas – tai ūkinės veiklos sritis, kuri apima krovinių vežimą vidaus vandenų ar jūrų keliais.

    Vamzdynais transportuojama nafta, naftos produktai, dujos, vanduo, įvairūs skiediniai (cemento, molio, smėlio) ir kitos medžiagos bei produktai.

    Kroviniai gali būti vežami ne tik transporto priemonėmis, bet ir jiems gabenti skirtomis talpomis. Joms priskiriami konteineriai, cisternos, tankai ir pan.

   Transporto priemonės ar kroviniams vežti skirtos talpos transportavimo pajamas gaunančiam vienetui turi arba priklausyti nuosavybės teise, arba būti jo išsinuomotos.

    Paslaugoms, tiesiogiai susijusioms su krovinių gabenimu ar transportavimu, priskiriamas krovinių krovimas ir iškrovimas, jų saugojimas ir sandėliavimas, vežimui reikalingų dokumentų rengimas, krovinių vežimo organizavimas ir pan., bet tik tada, jeigu tokios papildomos paslaugos yra tiesiogiai susijusios su jo paties vykdoma tų krovinių vežimo veikla.

25. 28. Veikla - bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos.

Komentaras

    Ši sąvoka apibrėžia, kas yra veikla, tai - bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos. Tai pats plačiausias veiklos apibrėžimas, neapimantis tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios veiklos. Veiklos sąvoka yra siejama su siekimu uždirbti (gauti) pelno esančiu ar būsimais mokestiniais laikotarpiais.

29. Žemės ūkio veikla – veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą iš savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų pardavimą, taip pat su žemės ūkio ministru suderintame ir finansų ministro patvirtintame paslaugų žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, sąraše nurodytų paslaugų teikimą.

Komentaras

1. Pagal šios dalies nuostatą žemės ūkio veiklai priskiriama:

- žemės ūkio produktų pagaminimas ir apdorojimas,

- savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas,

- maisto produktų gamyba iš savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų pardavimas,

- paslaugos žemės ūkiui, kurių sąrašas patvirtintas finansų ministro 2003-12-31 įsakymu  Nr. 1K-313 (Žin., 2004. Nr.12-346; Nr. 75 – 2597; Nr. 188 – 7016, toliau – Įsakymas).

Pagal Įsakymo nuostatas paslaugoms žemės ūkiui priskiriamos tokios paslaugos:

- žemės ūkio technikos, inventoriaus, visų rūšių mašinų (išskyrus lengvuosius automobilius) ir įrengimų remontas bei techninis aptarnavimas;

- žemės gerinimo darbai, įskaitant melioraciją;

- veterinariniai patarnavimai, gyvulių produktyvumo ir jų sėklinimo apdorotos informacijos pateikimas;

- veterinariniai patarnavimai, gyvulių sėklinimas, gyvulių produktyvumo kontrolė ir jos duomenų apskaita, gyvulių produktyvumo ir jų sėklinimo apdorotos informacijos pateikimas.

-  ekologiškų žemės ūkio produktų ir maisto produktų sertifikavimas;

-  superkamo pieno bandinių paėmimas tyrimams, paimto pieno valymas, atšaldymas;

- žemės ūkio veiklos subjektų žemės ūkio veikloje susidarančių gyvulinės kilmės atliekų tvarkymas;

-  laukų paruošimas, žemės dirbimas, tręšimas;

-  žemės ūkio augalų sėja, sodinimas;

- žemės ūkio augalų priežiūra (tarpueilių purenimas, retinimas, genėjimas, papildomas tręšimas, purškimas, apsauga nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių);

- derliaus nuėmimas ir paruošimas realizuoti (išvalymas, džiovinimas, rūšiavimas, beicavimas, mirkymas, atšaldymas, pakavimas). (Pagal Įsakymą (2004-12-24 įsakymo Nr. 1K-411 redakcija, Žin., 188 –7016) ši punkto nuostata taikoma apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną). Nuo 2003 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios iki 2003 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pabaigos paslaugomis žemės ūkiui laikomos šios paslaugos be džiovinimo, t.y.: Derliaus nuėmimas ir paruošimas realizuoti (išvalymas, rūšiavimas, beicavimas, mirkymas, atšaldymas, pakavimas).

-  sausinimo ir drėkinimo sistemų eksploatavimas;

- gyvulių priežiūra (valymas, kreikimas, mėšlo tvarkymas, šėrimas, girdymas, melžimas, kirpimas);

-  gyvulių ganymas, bandos pervarymas ir transportavimas;

-  aprūpinimas sėklomis, sodmenimis, žemės ūkio technika, atsarginėmis dalimis, šaldymo ir perdirbimo įrengimais, remonto medžiagomis, dyzeliniais degalais, tepalais, dujomis, mineralinėmis trąšomis, pesticidais, pašarais ir jų papildais pagal užsakovų (žemės ūkio veiklos subjektų) vienkartinius užsakymus, įforminamus užsakovų iš anksto pateiktomis paraiškomis, kurių gavimas ir įvykdymas registruojamas registracijos knygose arba žurnaluose;

- žemės ūkio produktų, nuosavybės teise priklausančių kitam žemės ūkio veiklos subjektui, sandėliavimas;

- konsultavimas žemės ūkio veiklos klausimais (agronomijos, zootechnikos, inžinerijos);

- kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) savo nariams teikiamos narių pagamintų žemės ūkio produktų apdorojimo, perdirbimo, maisto produktų gamybos, šaldymo, sandėliavimo ir transportavimo paslaugos, narių ūkių buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos;

- kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) savo nariams teikiamos tarpininkavimo paslaugos parduodant jų pagamintus žemės ūkio produktus ir (arba) jiems įsigyjant degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių bei materialųjį turtą, skirtą naudoti tik jų žemės ūkio veikloje.

Paslaugos žemės ūkiui laikomos tik tuo atveju, jeigu minėtame Įsakyme nustatytos paslaugos suteikiamos asmenims (vienetams arba gyventojams), kurie verčiasi:

-  žemės ūkio produktų gamyba ir apdorojimu,

-  savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimu,

- maisto produktų gamyba iš savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų pardavimu.

Vadinasi, paslaugoms žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, nepriskiriamos Įsakyme nustatytos paslaugos ir ši lengvata netaikoma tuo atveju, jeigu jos teikiamos paslaugas žemės ūkiui teikiantiems asmenims.

Pavyzdys

2004 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį žemės ūkio vienetas X atliko žemės ūkio technikos remonto darbus žemės ūkio vienetui Y, kurio veikla yra laukų paruošimo, žemės dirbimo ir tręšimo paslaugų teikimas kitiems žemės ūkio subjektams. Už atliktus remonto darbus žemės ūkio vienetas X gavo 5000 Lt pajamų.

Žemės ūkio vienetas X, apskaičiuodamas 2004 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, gautas 5000 Lt pajamas, už atliktus remonto darbus, negali priskirti pajamoms iš žemės ūkio veiklos, nes ši paslauga suteikta žemės ūkio paslaugas teikiančiam žemės ūkio vienetui.

Šioje dalyje žemės ūkio veiklą apibrėžiančios sąvokos suprantamos taip kaip nustatyta Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme (Žin., 2002, Nr. 72-3009):

1.1. Žemės ūkio produktų gamyba – veikla, kurios metu yra sukuriami arba iš gamtos išgaunami žemės ūkio produktai.

1.2. Žemės ūkio produktai – pagaminti, apdoroti ar perdirbti augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės ir žuvininkystės produktai bei natūraliai užaugę arba užauginti miško uogos, vaistažolės, grybai, skirti tiesioginiam vartojimui arba tolimesniam apdorojimui ar perdirbimui gaminant maisto produktus ar ne maisto prekes.

1.3. Žemės ūkio produktų apdorojimas – žemės ūkio produktų paruošimas nekeičiant jų pirminės fizinės būklės ar cheminės sudėties.

1.4. Žemės ūkio produktų perdirbimas – žemės ūkio produktų paruošimas pakeičiant jų pirminę fizinę ar cheminę sudėtį.

2. PMĮ nuostatos pagal šią dalį taikomos apskaičiuojant 2003 metais prasidėjusio ir vėlesnių  mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

 

26. 30. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).

Komentaras

    Mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 61-1525) sąvokos yra apibrėžtos 2 straipsnyje. CK reglamentuoja asmenų turtinius santykius ar su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Pagal CK 1.1 straipsnį turtiniams santykiams, kurie atsiranda įgyvendinant viešosios teisės normas (pagrįstiems įstatymu nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir to pavaldumo realizavimu vykdant nustatytas funkcijas), įskaitant mokesčių santykius, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Vadinasi, CK įtvirtina bendrą principą – turtiniams santykiams, kurie nepriskiriami prie civilinių teisinių santykių, CK netaikomas, išskyrus atvejus, kai šių santykių nereglamentuoja atitinkami viešosios teisės aktai arba CK įsakmiai nurodoma, kad jo nuostatos taikomos tam tikrais atvejais. Pavyzdžiui, nuosavybės teisės santykių nereglamentuoja mokesčių įstatymai, todėl nuosavybės teisės sąvokos turi būti suprantamos taip, kaip jas apibrėžia CK kodekso normos.

 

paveiksliukas

(18.9-08-2)–R-5013 Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 14 ir 17 straipsnių komentarų (paaiškinimų) papildymo2003.05.272002.01.012003.11.178IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252003.01.012003.11.178IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252003.01.012003.11.17808-2-02-11815Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 ir 2 straipsnių komentaro (paaiškinimo)2002.12.312002.01.01(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.01.012003.11.178(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.01.012003.11.178(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.01.012003.11.17808-2-02-11815Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 ir 2 straipsnių komentaro (paaiškinimo)2002.12.312002.01.01(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.01.012003.11.178(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.01.012003.11.178(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.01.012003.11.178(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.01.012003.11.178IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252004.01.012003.11.178IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252003.11.178(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062004.01.012004.03.2212 (26) IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsni pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252004.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)(18.9-25-1)-R-2809Dėl pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio komentaro (paaiškinimo) papildymo2004.03.122004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142003.11.178(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062004.01.012004.03.2212 (26) IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsni pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252004.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.012003.01.01IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.03.2212 (26)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.07.2633 (40)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.07.2633 (40)IX-1972Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.01.222004.02.142004.07.2633 (40) (18.9-25-1)-R-7261Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių komentarų (paaiškinimo)2004.07.162004.02.142004.07.2633 (40) (18.9-25-1)-R-7261Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2, 15, 16, 31, 40, 50, 59 straipsnių komentarų (paaiškinimo)2004.07.162004.02.142004.03.2913 (27) (18.11-25-1)-R-3166Dėl pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 26 ir 29 dalies ir 58 straipsnio 16 dalies komentaro (paaiškinimo)2004.03.232003.11.052003.01.012004.08.0231 (45) (18.11-25-1)-R-3166Dėl pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 26 ir 29 dalies ir 58 straipsnio 16 dalies komentaro (paaiškinimo)2004.03.232003.11.052003.01.01(18.9-25-1)-R-7512Dėl pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies, 5 straipsnio 2 ir 4 dalių, 34 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 16 dalies 2 punkto komentarų (paaiškinimo)2004.07.232004.05.062004.08.0231 (45)(18.9-25-1)-R-7512Dėl pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies, 5 straipsnio 2 ir 4 dalių, 34 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 16 dalies 2 punkto komentarų (paaiškinimo)2004.07.232004.05.062003.01.012004.10.2543 (57)(18.10-31-1)-R-10183Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 26 dalies, 42 straipsnio 3 ir 4 dalių bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 7 punkto komentarų (paaiškinimų)2004.10.152004.08.222005.01.252 (64)(18.10-31-1)-R-451Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies komentaro (paaiškinimo)2005.01.132005.01.252 (64)(18.10-31-1)-R-451Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies komentaro (paaiškinimo)2005.01.132005.01.252 (64)(18.10-31-1)-R-451Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies komentaro (paaiškinimo)2005.01.132005.01.252 (64)(18.10-31-1)-R-451Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies komentaro (paaiškinimo)2005.01.13
Klausimas: Nr. 5701
Ar vyr. buhalteris, neturintis įmonės akcijų, yra vieneto dalyvis? Ar administracijos vadovas ir toks vyr. buhalteris yra susiję asmenys?

Atsakymas:

Vieneto dalyvis –  asmuo, turintis įmonės akcijų. Šiuo atveju jie nėra susiję asmenys. Pagal Pelno mokesčio įstatymą, jei administracijos vadovas ir vyr. buhalteris būtų susiję, turėtų būti giminystės ryšys iki 4 eilės.

Nuoroda:

Pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675, 2 str

Klausimas: Nr. 9310
 
Mūsų uždarojoje akacinėje bendrovėje yra du akcininkai, turintys po 50 procentų akcijų, giminystės ryšiais nesusiję, jie kaip ir kiti jų šeimų nariai kitose įmonėse akcijų neturi. Ar reikia pristatant balansą pateikti ir FR0438 formą, kur būtų įrašyti minėti akcininkai? Ar jie laikomi kontroliuojančiais asmenimis?

Atsakymas:

Formą FR0438 jūs turite pateikti, nes akcininkai valdo daugiau kaip po 10 proc. ir jie laikomi kontroliuojančiais asmenimis.

Nuoroda:

Pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675, 2 str

Klausimas: Nr. 9281 
Įmonė turi akcininkų, kurie turi daugiau kaip 10 proc. akcijų. Tačiau pagal pelno mokesčio įstatymo 2 str. 4 dalį, tie akcininkai nėra kontroliuojantys asmenys. Ar įmonei reikia pildyti ataskaitą FR0438?

Atsakymas:

Reikia, nes FR0438 turi būti pateikti duomenys apie akcininkus, kurie turi daugiau kaip 10 proc. akcijų. 

Nuoroda:

Pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675, 2 str

3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

   1. Pelno mokestį moka:

1) Lietuvos vienetas;

2) užsienio vienetas.

2. Šio Įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka:

1) biudžetinės įstaigos;

2) Lietuvos bankas;

3) pelno nesiekiantys vienetai;

4) 3) valstybė ir savivaldybės, išskyrus šio Įstatymo VII skyriuje numatytus atvejus;

5) 4) valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos;

6) valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas.

6) 5) valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

7) 6) Europos ekonominių interesų grupės.

IX-976 Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas2002.06.202002.07.01IX-675 Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-976 Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas2002.06.202002.07.012004.05.0318 (32)IX-2102Pelno mokesčio įstatymo 1, 3, 4 straipsnių papildymo ir Įstatymo papildymo 39(1) straipsniu bei 3 priedėliu įstatymas2004.04.082004.05.012004.05.0319 (33) IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.05.0318 (32) IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.05.0319 (33) IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.05.0318 (32)IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.05.0319 (33)IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.05.0319 (33)IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.05.0319 (33)IX-976 Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas2002.06.202002.07.01 IX-2102Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.05.0319 (33)IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.05.0319 (33)IX-2102Pelno mokesčio įstatymo 1, 3, 4 straipsnių papildymo ir Įstatymo papildymo 39(1) straipsniu bei 3 priedėliu įstatymas2004.04.082004.05.01IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.25
Auditoriaus A. Kapitanovo komentaras

1. Nuo 2002-01-01 pelno mokestį moka visi juridiniai asmenys (akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, personalinės įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos), siekiantys pelno.

2. Pelno mokestį turi mokėti užsienio kompanijos ir jų nuolatinės buveinės, jei jos vykdo Lietuvoje ūkinę komercinę veiklą.

3. Kadangi advokatai, jų padėjėjai mokėjo pajamų mokestį kaip personalinių įmonių savininkai, t. y. teikdami pajamų deklaracijas, tai jie už 2002 metus turės apskaičiuoti pelno mokestį kaip ir personalinių įmonių savininkai. Nuo 2003 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujam Gyventojų turto ir pajamų įstatymui, jie mokės pagal šį Įstatymą.

4. Už 2002 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį šio straipsnio 2 punkte nurodyti  vienetai neprivalo teikti ne tik avansinio pelno mokesčio deklaracijų, bet ir metinės pelno mokesčio deklaracijos, kuri teikiama metams pasibaigus iki spalio 1 dienos. Tačiau jei 2001 metais šie vienetai buvo pelno mokesčio mokėtojai (pvz., pelno nesiekiantys vienetai), tai už 2001 metus jie privalėjo teikti pelno mokesčio apyskaitą ir finansinę atskaitomybę arba pajamų deklaraciją iki 2002 m. gegužės 1 d.

Pavyzdžiui, 2001 metais viešoji įstaiga šalia paramos veiklos vykdė ir ūkinę komercinę veiklą ir turėjo apmokestinamojo pelno. Vadinasi, už 2001 metus ši įstaiga turi pateikti metinę atskaitomybę iki 2002-05-01 ir sumokėti juridinių asmenų pelno mokestį. Jei tokias pat pajamas ši įstaiga gaus 2002 metais, skaičiuoti ir mokėti pelno mokesčio nereikia. Jei tikrinant tokias įmones už 2002 metus bus nustatyta, kad jų steigėjai pasiskirstė pelną, nors tą daryti įstatymas draudžia, tai tokioms ne pelno siekiančioms įmonėms gali tekti mokėti pelno mokestį bendra tvarka.

5. 3. Pelno nesiekiančio vieneto sąvoka yra apibrėžta Įstatymo 2 straipsnyje. Nuo 2002-01-01 iki 2004-12-31 pelno nesiekiantys vienetai taip pat nemokėjo pelno mokesčio ir jiems teikti metinių atskaitomybių mokesčio administratoriui nereikėjo.

Pelno nesiekiantis vienetas – vienetas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti gauto pelno savo steigėjams ir (arba) dalyviams. Vadinasi, vienetas pripažįstamas pelno nesiekiančiu vienetu, jei yra 2 sąlygos:

- veiklos tikslas nėra pelno siekimas;

- pagal teisės aktus vieneto gauto pelno negalima skirstyti.

6. 4. Vienetas laikomas pelno nesiekiančiu vienetu neatsižvelgiant į tai, ar to vieneto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose jis įvardytas kaip pelno nesiekianti organizacija, įstaiga, ar ne. Pelno nesiekiantiems vienetams priskiriamos viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, religinės bendruomenės ir kitos organizacijos, kurios atitinka anksčiau nurodytas sąlygas.

5. Nuo 2005-01-01 pelno nesiekiantys asmenys jau turi teikti pelno deklaracijas mokesčio administratoriui ir, jei vykdo ūkinę komercinę veiklą bei turi apmokestinamųjų pajamų, privalo mokėti pelno mokestį. Šis pelno mokestis bus mokamas už 2005 metus, o sumokėti reikės iki 2006-10-01.

2004.05.1019 (33)AK3strA. Kapitanovo komentaras2003.07.112002.01.01AK3strA. Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.012004.05.1019 (33)AK3strA. Kapitanovo komentaras2003.07.112002.01.01AK3strA. Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.012004.05.1019 (33)AK3strA. Kapitanovo komentaras2003.07.112002.01.01AK3strA. Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.012004.05.1019 (33)AK3strA. Kapitanovo komentaras2003.07.112002.01.01AK3strA. Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.012004.05.1019 (33)AK3strA. Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.012004.05.1019 (33)AK3strA. Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.012004.05.1019 (33)AK3strA. Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.012004.05.1019 (33)AK3strA. Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.01
VMI komentaras

3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

1. Pelno mokestį moka:

1) Lietuvos vienetas;

Komentaras

    1. Pagal PMĮ pelno mokestį moka Lietuvos apmokestinamasis vienetas – ribotos arba neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos apmokestinamojo vieneto sąvoka pateikta PMĮ 2 str. 2 dalyje.

    Advokatai nėra pelno mokesčio mokėtojai (jie moka pajamų mokestį), tačiau pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo bei įstatymo IV dalies pripažinimo netekusiu galios įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3993) 3 straipsnį advokatų praktika besiverčiančių advokatų iš šios veiklos gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos, apmokestinamos bei pajamų mokestis sumokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis (ta pačia tvarka, kaip individualių (personalių) įmonių ir ūkinių bendrijų apmokestinamasis pelnas). Tokia advokatų apmokestinimo tvarka taikoma iki 2002 m. gruodžio 31 dienos (iki Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) įsigaliojimo datos).

2) užsienio vienetas.

Komentaras

    Užsienio apmokestinamojo vieneto sąvoka paaiškinta PMĮ 2 straipsnio 3 dalies komentare. Užsienio vienetas pelno mokestį moka:

a) nuo apmokestinamojo pelno, jei užsienio vienetas Lietuvos teritorijoje pajamas uždirba per nuolatinę buveinę (nuolatinės buveinės sąvoka paaiškinta PMĮ 2 str. 12 dalyje), arba

b) prie pajamų šaltinio nuo PMĮ 4 str. 4 dalyje išvardytų pajamų, gautų ne per nuolatinę buveinę.

2. Šio įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka:

Komentaras

    PMĮ 3 str. 2 d. 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose išvardyti juridiniai asmenys nemoka pelno mokesčio nuo apmokestinamojo pelno, tačiau PMĮ nustatytais atvejais jie privalo išskaičiuoti pelno mokestį prie pajamų šaltinio.

1) biudžetinės įstaigos;

Komentaras

    Biudžetinės įstaigos – tai valstybės arba savivaldybių institucijos, steigiamos įstatymų nustatyta tvarka, visiškai arba iš dalies išlaikomos iš biudžeto ir taip įvardytos steigimo aktuose bei nuostatuose. Biudžetinės įstaigos yra steigiamos tam tikriems visuomenės poreikiams tenkinti. Biudžetinių įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo, finansavimo ir kiti su jų veikla susiję pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos Biudžetinių įstaigų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 104-2322).

2) Lietuvos bankas;

Komentaras

    Lietuvos banko steigimo, valdymo ir veiklos tvarką reguliuoja Lietuvos banko įstatymas (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890). Lietuvos banko įstatymo 57 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas yra taip pat ir mokesčių įstatymas, pagal kurį Lietuvos bankas į biudžetą nemoka jokių mokesčių ir rinkliavų, išskyrus šio įstatymo 24 str. 1 dalyje numatytą įmoką, t. y. į valstybės biudžetą sumokamą pelno dalį, likusią po pelno skyrimo įstatiniam kapitalui ir (arba) atsargos kapitalams suformuoti.

3) pelno nesiekiantys vienetai;

Komentaras

    Pelno nesiekiančių vienetų sąvoka pateikta PMĮ 2 str. 5 dalies komentare.

    Pelno nesiekiantys vienetai – vienetai, kurie atitinka tokius du kriterijus:

3.1. jų veiklos tikslas neturi būti pelno siekimas, t. y. jų veiklos tikslas yra jų įstatuose numatytų tikslų įgyvendinimas.

3.2. jų pelnas pagal veiklą reglamentuojančius teisės aktus negali būti skirstomas steigėjams ir (arba) veiklos dalyviams.

    Vienetas gali būti laikomas pelno nesiekiančiu vienetu, nors to vieneto veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jis nėra įvardytas pelno nesiekiančiu, tačiau atitinka minėtus kriterijus. Jeigu vienetai faktiškai neatitinka minėtiems kriterijams, jie privalo apskaičiuoti ir sumokėti PMĮ nustatyto dydžio pelno mokestį.

4) 3) valstybė ir savivaldybės, išskyrus šio Įstatymo VII skyriuje numatytus atvejus;

Komentaras

    Valstybė ir savivaldybės pelno mokesčio nuo apmokestinamojo pelno nemoka. Apmokestinami tik valstybės ir savivaldybių iš vienetų gaunami dividendai ir iš šių vienetų gautos kitos paskirstytojo pelno pajamos (apmokestinimo tvarka paaiškinta PMĮ VII skyriaus komentare).

5) 4) valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos;

Komentaras

    Valstybės ir vietos savivaldos įsteigtoms institucijoms bei įstaigoms priskiriamos atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios valdžios institucijos, teisminės, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms įstatymais suteikiama viešojo administravimo įgaliojimai.

6) 5) valstybės įmonė ,,Indėlių ir investicijų draudimas“.

2002 m. birželio 20 d. įstatymas Nr. IX-976 (Žin., 2002, Nr. 65-2636)

Komentaras

    PMĮ 3 str. 2 d. 6 punkto nauja redakcija pakeitė šio punkto 2001 m. gruodžio m. 20 d. įstatymo Nr. IX-675 redakciją. Įsigaliojus 2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymui Nr. IX-777 (Žin., 2002, Nr. 65-2637), valstybės įmonės ,,Indėlių draudimas“ pavadinimas pakeistas į pavadinimą valstybės įmonė ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – Draudimas), nes Draudimui pavesta administruoti ne tik Indėlių draudimo fondą, bet ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą. Draudimo administruojami fondai gali būti investuojami Draudimo tarybos nustatyta tvarka į tarybos nustatytų šalių vyriausybių ir centrinių bankų vertybinius popierius. Pajamos iš lėšų investavimo yra proporcingai jų dydžiui paskirstomos Indėlių draudimo fondui ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondui.

6) Europos ekonominių interesų grupės.

Komentaras

Europos ekonominių interesų grupės teisinė forma įtvirtinta 1985 m. liepos 25 d. Tarybos Reglamentu (EEB) Nr. 2137/85 „Dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG)“.

Grupės nariais gali būti juridiniai asmenys ir kitos organizacijos, kurių buveinė yra Europos Sąjungoje, bei fiziniai asmenys, užsiimantys pramonine, komercine, amatų arba žemės ūkio veikla, arba teikiantys profesines ar kitas paslaugas Europos Sąjungoje, bet bent dviejų EEIG narių buveinės ar pagrindinės veiklos vieta turi būti skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

EEIG veiklos tikslas – padėti savo nariams vykdyti arba plėsti ekonominę veiklą ir siekti kuo geresnių tokios veiklos rezultatų, t. y. nors EEIG veikla yra susijusi su pačių jos narių vykdoma veikla, tačiau ji yra tik ją papildanti veikla; jos tikslas nėra pelno siekimas sau. Todėl EEIG pelnas yra apmokestinamas ne pačios grupės lygmenyje, o jos narių lygmenyje.

EEIG, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje, toms sritims, kurių nereguliuoja Reglamentas, taikomas Lietuvos Respublikos europos ekonominių interesų grupių įstatymas (Žin., 2004, Nr. 4-43).

2004.07.1228 (42)IX-2102Pelno mokesčio įstatymo 1, 3, 4 straipsnių papildymo ir Įstatymo papildymo 39(1) straipsniu bei 3 priedėliu įstatymas2004.04.082004.05.012004.07.1228 (42)(18.9-25-1)-R-6721Dėl Pelno mokesčio įstatymo 3 straipnio 2 dalies komentaro (paaiškinimo) papildymo 7 punkto komentaru2004.07.022004.05.012004.08.1633 (47)08-2-02-8252Dėl Pelno mokesčio įstatymo 3,6 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2002.09.132002.01.01(18.9-25-1)-R-7944Dėl Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio komentarų2004.08.042004.08.1633 (47)08-2-02-8252Dėl Pelno mokesčio įstatymo 3,6 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2002.09.132002.01.01(18.9-25-1)-R-7944Dėl Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio komentarų2004.08.042004.08.1633 (47) IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.08.1633 (47) IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.08.1633 (47) IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.08.1633 (47) IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.08.1633 (47)IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.08.1633 (47)IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.08.1633 (47)IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.25
Klausimas: Nr. 7555
Gyv. namas. Įkurta bendrija. Nuomoja pastato plotą reklamai.Gautas pajamas panaudojo bendrų patalpų remontui.Ar reikia mokėti 5% pelno mokestį, priskaičiuoti kelių mokestį?

Atsakymas:

Nuo 2002-01-01 pelno ir kelių mokestis nemokamas.

Nuoroda:

Pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675, 3 str

Klausimas: Nr. 7769
Jei viešoji įstaiga nori matyti savo tikslų veiklos rezultatą (pelną), ar ji turi vadovautis pelno mokesčio įstatymu, nors ir neprivalo mokėti pelno mokesčio? Ar reikia taikyti leidžiamus atskaitymus, neleidžiamus, reprezentacijos ir reklamos apribojimus ir pan.?

Atsakymas:

Šios įstaigos neturi vadovautis Pelno mokesčio įstatymu, todėl visos sąnaudos mažina pajamas.

Nuoroda:

Pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675, 3 str

Klausimas: Nr. 9288
Ar asociacijoms reikia pateikti VMI metinę finansinę atskaitomybę? Jeigu ne, gal reikia pateikti laisvos formos ataskaitą?

Atsakymas:

Kadangi asociacija yra ne pelno siekianti organizacija, tai prievolės teikti ataskaitų nėra, bet, jei norite, galite pateikti balansą,  nes tai gali palengvinti finansavimo gavimą iš bankų.

Nuoroda:

Pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675, 2 str

4 straipsnis. Mokesčio bazė

   1. Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

   2. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka. Į Lietuvos vieneto (Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) pajamas taip pat įskaitomos tos Europos ekonominių interesų grupės pajamos šio Įstatymo 39(1) straipsnyje nustatyta tvarka.

   3. Užsienio vieneto mokesčio bazė yra:

1) užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje;

2) užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

   4. Užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje:

1) palūkanų pajamos iš bet kokios rūšies skolinių įsipareigojimų, įskaitant vertybinius popierius (išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose), obligacijas, taip pat su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus palūkanų pajamas už indėlius ir palūkanų pajamas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus;

1) palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose, sukauptas ir išmokamas palūkanas už indėlius ir palūkanas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus;

2) pajamos iš paskirstytojo pelno;

3) autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, taip pat įskaitant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus;

4) pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize;

5) atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how);

6) gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

7) kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos.

   5. Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra perleidžiamos šios teisės:

1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba

2) teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba

3) teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą.

    5. Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra perleidžiamos arba suteikiamos šios teisės:

1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba

2) teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba

3) teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą.

 

SU STRAIPSNIU SUSIJĘ DOKUMENTAI:

Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nustatyti maksimalūs mokesčių prie pajamų šaltinio tarifai (lentelė);

VMI įsakymas Nr. 159, 2001-06-27.

IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.25IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.25IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.25IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252004.05.0319 (33)IX-2102Pelno mokesčio įstatymo 1, 3, 4 straipsnių papildymo ir Įstatymo papildymo 39(1) straipsniu bei 3 priedėliu įstatymas2004.04.082004.05.01
Auditoriaus A. Kapitanovo komentaras

Lietuvos vienetai, kurie yra pelno mokesčio mokėtojai pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, gaunamas pajamas turi įtraukti į pajamas, įskaitant ir užsienyje uždirbtas pajamas. Pavyzdžiui, Lietuvos įmonė yra įsteigusi filialą Latvijoje. Šiuo atveju Lietuvos filialo Latvijoje uždirbtos pajamos turi būti parodomos Lietuvos įmonės pajamose. Jų apmokestinimas priklauso nuo to, ar užsienyje yra sumokėtas pelno mokestis, ar ne. Jei užsienyje nuo uždirbtų pajamų pelno mokestis bus sumokėtas, antrą kartą mokėti nuo šių pajamų reikės tik tuo atveju, kai užsienyje taikomas tarifas yra mažesnis kaip 15 proc.

Nuostatos dėl pelno mokesčio prie pajamų šaltinio įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 dienos. Šio straipsnio nuostatos taikomos nuo 2002-01-01 ir toms įmonėms, kurių mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais. Užsienio vieneto pajamos prie pajamų šaltinio (nurodytos Įstatymo 4 str. 4 dalyje) nuo 2002 m. sausio 1 d. apmokestinamos taikant 10 proc. mokesčio tarifą. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės negu Įstatyme ir šios sutartys yra ratifikuotos bei įsigaliojusios Lietuvos Respublikoje, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Atskiros užsienio vienetų, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose, pelno mokesčio prie pajamų šaltinio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos nėra, t. y. pelno mokesčiu apmokestinamos tos pačios išmokų rūšys. Pagal naująjį Įstatymą tokios valstybės vadinamos tikslinėmis teritorijomis. Tačiau pagal Įstatymo 31 str. 2 dalį, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, išmokos į tikslines teritorijas (jų sąrašas patvirtintas finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344, Žin., 2001, Nr. 110–4021) neatimamos iš pajamų, jei nustatyta tvarka nepateikiami šioje dalyje nustatyti įrodymai. 2002 m. rugsėjo 18 d. „Valstybės žiniose“ Nr. 91 buvo paskelbtas 2002-09-04 VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. 258, kuriame yra nustatyta tvarka dėl įrodymų, kai prekės ar paslaugos perkamos iš tikslinės teritorijos įmonių.

Nuo 2002-01-01 sumažėjo paslaugų kiekis, kuris anksčiau buvo apmokestinamas prie pajamų šaltinio. Jei iki 2002-01-01 už paslaugas, mokamas lengvatinio tarifo zonų įkurtoms įmonėms, praktiškai visais atvejais reikėjo apmokestinti prie pajamų šaltinio, tai nuo 2002-01-01 apmokestinti prie pajamų šaltinio reikia tik tais atvejais, kai mokesčio mokėtojas neįrodo mokesčio administratoriui, kad minėtos sąnaudos buvo būtinos Lietuvos įmonės veiklai plėtoti. Kita vertus, jei Lietuvos įmonė gavo iš užsienio paslaugų iki 2002-01-01, bet už jas neužmokėjo. 2002-01-01 šios paslaugos yra neapmokestinamos, todėl, išmokant pinigus užsienio kompanijoms, apmokestinti prie pajamų šaltinio nereikia.

Nuo 2002 m. sausio 1 d. keičiasi užsienio vienetų pelno mokesčio prie pajamų šaltinio bazė. Nuo 2002 m. sausio 1 d. užsienio vienetų pajamos už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo, projektavimo ir konstravimo, darbo organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio neapmokestinamos.

Nuo 2002-01-01, pagal Įstatymo nuostatas, pelno mokesčio prie pajamų šaltinio bazei priskiriama:

- palūkanų pajamos iš bet kokios rūšies skolinių įsipareigojimų

Pagal Įstatymo nuostatas, užsienio vieneto pelno mokesčio prie pajamų šaltinio bazė yra palūkanų pajamos iš bet kokios rūšies skolinių įsipareigojimų, įskaitant vertybinius popierius (išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose), obligacijas, taip pat su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus palūkanų pajamas už indėlius ir palūkanų pajamas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, 2002 metais Lietuvos įmonė gavo paskolą iš užsienio kompanijos. Sutartyje numatyta, kad  Lietuvos įmonė moka kiekvieną mėnesį po 1000 Lt palūkanų. Vadinasi, Lietuvos įmonė turi apmokestinti prie pajamų šaltinio šias išmokamas palūkanas, taikydama 10 proc. tarifą. Šiuo atveju Lietuvos įmonė turi sumokėti užsienio kompanijai 900 Lt palūkanų ir 100 Lt mokestį į biudžetą. Jei Lietuvos įmonė sumokės užsienio įmonei 1000 Lt, tai 100 Lt ji sumokės į biudžetą, bet tai bus sąnaudos, nemažinančios apmokestinamojo pelno, t. y. sąnaudose, kurios mažina apmokestinamąjį pelną, bus 1000 Lt, o 100 Lt – ne.

Vadinasi, nuo 2002 m. sausio 1 d. pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio neapmokestinamos užsienio vienetų gaunamos palūkanų už indėlius pajamos. Pavyzdžiui, užsienio kompanija, Lietuvoje nevykdo ūkinės komercinės veiklos, bet Lietuvos komerciniame banke atsidaro sąskaitą ir gauna palūkanas už indėlį.  Lietuvos komercinis bankas, išmokėdamas palūkanas, jų neturės apmokestinti prie pajamų šaltinio.

Pagal Įstatymo 4 str. nuostatas, palūkanos už paskolas neapmokestinamos tik tuo atveju, jei jos priskiriamos subordinuotoms paskoloms, atitinkančioms Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus (Lietuvos banko valdybos 1999 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. 7 ,,Dėl bendrųjų nuostatų dėl subordinuotų paskolų patvirtinimo“, Žin., 1999, Nr. 13-344). Tačiau, vadovaujantis Įstatymo 58 str. 13 dalimi, palūkanos už užsienio valstybių bankų ir tarptautinių finansinių institucijų, kurių sąrašas patvirtintas finansų ministro 2001 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 171 (Žin., 2001, Nr. 15-1801), suteiktas paskolas, įskaitant su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, apmokestinamos tik nuo 2003 m. sausio 1 dienos. Jei užsienio valstybės bankai ar minėtos tarptautinės finansinės institucijos paskolas suteikia Lietuvos Respublikos valstybei, tai palūkanos už tokias paskolas apmokestinamos tik pagal tas sutartis, kurios sudarytos po 2003 m. sausio 1 dienos.

Užsienio vienetų gautos palūkanų už Lietuvos vieneto obligacijas pajamos, vadovaujantis Įstatymo 58 str. 13 dalimi, apmokestinamos tuo atveju, jei šios obligacijos išleistos po šio Įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2002 m. sausio 1 dienos.

Iki Įstatymo įsigaliojimo, vadovaujantis JAPM įstatymo nuostatomis, palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius nebuvo užsienio vienetų pelno mokesčio bazė. Pagal Įstatymo 58 str. 14 dalies nuostatas, užsienio vienetų gautos palūkanų už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, vertybinius popierius pajamos apmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio, jei vertybinių popierių platinimo sutartys sudarytos po 2003 m. sausio 1 dienos.

- autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos

Tokios rūšies pajamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio buvo apmokestinamos ir anksčiau. Tačiau pagal Įstatymo 4 str. 5 dalį, kai perleidžiama kompiuterio programa, autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos apmokestinamos tik tuo atveju, jei perleidžiamos šios teisės:

- teisė daryti tos programos kopijas, siekiant jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba

- teisė rengti išvestines kompiuterio programas, arba

- teisė viešai demonstruoti tą kompiuterio programą.

Vadinasi, tuo atveju, kai kompiuterio programą Lietuvos įmonė įsigyja naudotis tik savo įmonėje, neįgydama teisių šią kompiuterių programą platinti, tai iš išmokamų sumų pelno mokestis neišskaičiuojamas. Pavyzdžiui, Lietuvos įmonė įsigyja iš užsienio buhalterinę kompiuterių programą už 10 000 Lt ir ją naudoja savo įmonės tikslams. Mokant užsienio kompanijai, išskaičiuoti prie pajamų šaltinio nereikia. Jei Lietuvos įmonė perka kompiuterių programą iš užsienio už 10 000 Lt ir ją perparduoda kitoms įmonėms, tai išmokant pinigus užsienio kompanijai reikia apmokestinti prie pajamų šaltinio, taikant 10 proc. pelno mokesčio tarifą.

- pajamos už parduotą (kitokiu būdu perleistą nuosavybėn) arba išnuomotą nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje

Nuostatos dėl pajamų už parduotą nekilnojamąjį turtą buvo ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme. Tačiau pajamų už nuomą atveju nuostatos keičiasi. Pagal naująjį Pelno mokesčio įstatymą  apmokestinamos tik už Lietuvos Respublikoje esančio ir tik už iš esmės nekilnojamojo daikto nuomą gautos pajamos. Pavyzdžiui, užsienio kompanija Lietuvoje nuomoja kompiuterius Lietuvos įmonei už 1000 Lt. Šiuo atveju Lietuvos įmonė, išmokėdama pinigus užsienio kompanijai, neturi apmokestinti prie pajamų šaltinio. Tačiau užsienio kompanija turėtų registruotis kaip nuolatinė buveinė ir mokėti priklausančius mokesčius.

Užsienio kompanija užsienyje nuomoja kompiuterius Lietuvos įmonės filialui  už 1000 Lt. Šiuo atveju Lietuvos įmonė, išmokėdama pinigus užsienio kompanijai, neturi apmokestinti prie pajamų šaltinio.

Lietuvos įmonė, turinti užsienyje filialą, nuomojasi iš tos šalies įmonės nekilnojamąjį turtą, pvz., biurą už 1000 Lt.  Lietuvos įmonė, išmokėdama pinigus užsienio kompanijai, taip pat neturi apmokestinti prie pajamų šaltinio.

 Lietuvos įmonė  nuomojasi  nekilnojamąjį turtą, pvz., biurą už 1000 Lt iš užsienio kompanijos. Šis nekilnojamasis turtas yra Lietuvoje.  Lietuvos įmonė, mokėdama pinigus užsienio kompanijai už nuomą, turi išmoką apmokestinti prie pajamų šaltinio taikydama 10 proc. tarifą.

- kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos

Šios pajamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio buvo apmokestinamos ir anksčiau, t. y. įsigaliojus naujam Įstatymui šios nuostatos liko.

 - atlyginimo už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, pajamos

2001 m. birželio 5 d. Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatyme (Žin., 2001, Nr. 52-1811) pramoninės nuosavybės objektas apibrėžiamas kaip išradimo patentas, pramoninis dizainas, puslaidininkinio gaminio topografija, prekių ženklas, firmos vardas. Vadinasi, ši pajamų rūšis nėra nauja, nes panaši buvo nustatyta JAPM įstatyme.

- atlyginimo už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know–how) pajamos

Tai pajamos už informaciją apie gamybos paslaptis, pažangią patirtį, technologines naujoves, meistriškumą ir pan. Pagal JAPM įstatymą buvo apmokestinamos pajamos už teisę naudotis slapta formule ar metodu, todėl šios rūšies pajamos taip pat nėra naujas pelno mokesčio prie pajamų šaltinio objektas.

Naujas apmokestinimas prie pajamų šaltinio taikomas ir toms įmonėms, kurių mokestinis laikotarpis prasideda ne nuo sausio 1 d. Vadinasi, įmonėms, kurių mokestinis laikotarpis, pavyzdžiui, prasideda nuo liepos 1 d. ir tęsiasi iki kitų metų birželio 30 d., 2002 m. vasario mėnesį mokančioms užsienio kompanijai už konsultavimo paslaugas, apmokestinti prie pajamų šaltinio nereikia pagal šio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

VMI komentaras

4 straipsnis. Mokesčio bazė

1. Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

Komentaras

    Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos vieneto uždirbtos pajamos Lietuvos Respublikoje ir bet kur pasaulyje.

2. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka.

Komentaras

    Kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos turi būti įskaitomos į jį kontroliuojančio Lietuvos vieneto mokesčio bazę, neatsižvelgiant į tai, kad šis Lietuvos vienetas tokių pajamų negauna.

    Kontroliuojančio Lietuvos vieneto kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos, apibrėžtos PMĮ 2 str. 18 dalyje, į Lietuvos vieneto per mokestinį laikotarpį gautas pajamas įskaitomos proporcingai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną jo turimam kontroliuojamojo užsienio vieneto akcijų (dalių, pajų), balsų arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį ar išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui.

    PMĮ 39 str. 2 dalyje nurodyta, kad pozityviųjų pajamų įtraukimo tvarką nustato LR Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (žr. PMĮ 39 straipsnio 2 dalies komentarą).

3. Užsienio vieneto mokesčio bazė yra:

1) užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje;

Komentaras

    1. Nuolatinės buveinės sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 12 dalyje.

    Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę buveinę, tai tos nuolatinės buveinės mokesčio bazę sudaro pajamos, uždirbtos iš jos veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir pajamos, uždirbtos iš tos nuolatinės buveinės veiklos užsienio valstybėse.

    Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per kelias nuolatines buveines, tai kiekvienos nuolatinės buveinės mokesčio bazė nustatoma atskirai.

    2. Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę buveinę, per kurią uždirba PMĮ 2 str. 24 dalyje apibrėžtų transportavimo, prasidedančio Lietuvos Respublikos teritorijoje ir pasibaigiančio užsienio valstybėje arba prasidedančio užsienio valstybėje ir pasibaigiančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamų, tai, remiantis PMĮ 2 str. 16 d. 4 punktu, tokios nuolatinės buveinės mokesčio bazei priskiriama tik 50 proc. taip uždirbtų pajamų.

    3. Užsienio vieneto nuolatinės buveinės uždirbtos pajamos, remiantis PMĮ II skyriaus nuostatomis, pripažįstamos taikant kaupimo apskaitos principą.

2) užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

Komentaras

    1. Jeigu užsienio vienetas ne per Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią nuolatinę buveinę (jos sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 12 dalyje) gauna pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios išvardytos PMĮ 4 str. 4 dalyje, tai šios pajamos apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 ir 3 punktuose nustatytus mokesčio tarifus (10 arba 15 proc. atitinkamai). Taip gaunamų užsienio vieneto pajamų apmokestinimo tvarką reglamentuoja PMĮ 37 straipsnio nuostatos.

    Užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę gautos pajamos, remiantis PMĮ 8 str. 1 dalimi, pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą – pagal faktišką pajamų gavimo momentą, t.y. išmokant išmokas užsienio vienetui.

    2. Jeigu užsienio vienetas ne per Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią nuolatinę buveinę uždirba pajamų, kurios pagal šį PMĮ punktą yra apmokestinamos, o pagal Lietuvos su ta užsienio valstybe sudarytą ir taikomą tarptautinę dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį nustatytas mažesnis tokių pajamų rūšies apmokestinimo tarifas arba tokios pajamos yra neapmokestinamos, tai, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin. 1995, Nr. 61-1525; 2001, Nr. 62-2211) 4 straipsniu, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

    Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse numatytoms lengvatoms taikyti naudojamos formos, kurių naudojimo taisyklės nustatytos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.159 „Dėl su tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymu susijusių FR0021 (DAS-1), FR0022 (DAS-2), FR0023 (DAS-3) ir FR00254 (DAS-4) formų pildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-2014).

4. Užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje:

1) palūkanų pajamos iš bet kokios rūšies skolinių įsipareigojimų, įskaitant vertybinius popierius (išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose), obligacijas, taip pat su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus palūkanų pajamas už indėlius ir palūkanų pajamas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus (taikoma iki 2003 m. liepos 24 d.);

Komentaras

    1. Šiame punkte apibrėžtos su skoliniais įsipareigojimais susijusios pajamų rūšys, nuo kurių užsienio vienetai moka pelno mokestį prie pajamų šaltinio.

    2. Užsienio vienetų mokesčio bazę sudaro:

2.1. Palūkanos, gautos pagal sutartis, iš kurių kyla skoliniai įsipareigojimai.

Apmokestinant palūkanas neatsižvelgiama į tai, kokia forma sudarytos sutartys: žodžiu, raštu ar kitokia sutartį sudarančių asmenų valios išreiškimo forma.

2.1.1. Palūkanos, gautos sutarčių, pvz., paskolos, kreditavimo, vartojimo kredito, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių, pagrindu.

Vadovaujantis PMĮ 58 str. 13 dalimi, užsienio valstybių bankų ir tarptautinių finansinių institucijų, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 171 (Žin., 2001, Nr. 15-1801), suteiktų paskolų palūkanos, įskaitant su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, apmokestinamos tik nuo 2003 m. sausio 1 d. Jei užsienio valstybės bankai ar minėtos tarptautinės finansinės institucijos paskolas suteikia Lietuvos Respublikos valstybei, tai tokių paskolų palūkanos apmokestinamos tik pagal tas sutartis, kurios sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d.

2.1.2. Palūkanos, gautos lizingo (finansinės nuomos) sutarčių pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 144 patvirtintą Išsinuomoto ir išnuomoto turto finansinės apskaitos tvarką (Žin., 2000, Nr. 48-1402) palūkanos – tai pagal finansinės nuomos sutartį mokamų minimalių nuomos įmokų sumos ir sutartyje nurodytos turto vertės skirtumas. Pagal minėtos tvarkos 14.5 punktą, jei sutartyje nėra nustatytos palūkanos ir nenurodoma palūkanų norma arba jei palūkanų norma yra daug mažesnė už rinkos palūkanų normą, tai palūkanomis laikoma išskaičiuojama palūkanų suma, apskaičiuota, laikantis principo, kad palūkanų norma yra pastovi ir ne mažesnė už rinkos palūkanų normą.

2.1.3. Palūkanos, gautos kitų sutarčių, dėl kurių kyla skoliniai įsipareigojimai, pagrindu.

2.2. Palūkanos, gautos už vertybinius popierius.

Jei vertybinis popierius patvirtina dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento (dokumentą išleidusio asmens) palūkanas, tai tokios palūkanos apmokestinamos prie pajamų šaltinio Lietuvoje.

Iki PMĮ įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinių popierių palūkanos nebuvo įtraukiamos į užsienio vienetų pelno mokesčio bazę. Pagal PMĮ 58 str. 14 dalies nuostatas užsienio vienetų už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, vertybinius popierius gautos palūkanų pajamos pelno mokesčiu apmokestinamos prie pajamų šaltinio, jei tų vertybinių popierių platinimo sutartys sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; toliau - CK) 1.103 straipsnį obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę nustatytais terminais iš tą popierių išleidusio asmens gauti nominaliąją obligacijų vertę, palūkanas ar kitokį ekvivalentą ar kitas turtines teises.

Tuo atveju, jei vertybinis popierius (pvz., obligacija) patvirtina, kad suėjus obligacijos leidėjo nustatytam obligacijos išpirkimo terminui, emitentas obligaciją išperka didesne kaina nei buvo sumokėta ją išleidžiant, tai obligacijos išleidimo ir išpirkimo kainų skirtumo suma (palūkanos) apmokestinamas prie pajamų šaltinio.

Pavyzdžiai

1. Japonijos įmonė A iš Lietuvos įmonės B įsigijo 1000 obligacijų po 90 litų. Nominali vienos obligacijos vertė 100 litų. Suėjus obligacijų išpirkimo terminui, obligacijas išleidusi Lietuvos įmonė B išpirko obligacijas, Japonijos įmonei A sumokėdama nominalią obligacijos vertę (po 100 litų). Obligacijų įsigijimo ir išpirkimo vertės 10000 Lt skirtumo (100 000 – 90 000) suma apmokestinama prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. pelno mokesčio tarifą.

2. Japonijos įmonė A iš Lietuvos įmonės B įsigijo 1000 obligacijų. Nesuėjus obligacijų išpirkimo terminui, Japonijos įmonė A pardavė 600 obligacijų Zimbabvės įmonei C. Už šias obligacijas įmonės A iš įmonės C gauta pinigų suma, remiantis PMĮ nuostatomis, neapmokestinama.

Užsienio vienetų už Lietuvos vienetų obligacijas gautos palūkanų pajamos, vadovaujantis PMĮ 58 str. 13 dalimi, apmokestinamos tuo atveju, jei šios obligacijos išleistos po PMĮ įsigaliojimo, t.y. po 2002 m. sausio 1 d.. Iki PMĮ įsigaliojimo pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo (Žin., 1990, nr. 24-601; toliau – JAPMĮ) nuostatas obligacijų palūkanos nebuvo apmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio.

2.2.1. Palūkanų už vertybinius popierius gavėju laikomas asmuo, kuris kartu su vertybiniu popieriumi įgyja reikalavimo teisę į palūkanas ir į tai, kad tie vertybiniai popieriai būtų išpirkti nustatytais terminais.

Jeigu, užsienio vienetams ar nenuolatiniams Lietuvos gyventojams įsigyjant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių vertybinius popierius, Lietuvos vienetas veikia tik kaip tarpininkas, kuris paskirsto už šiuos vertybinius popierius gaunamas palūkanas jas išmokėdamas tiems užsienio vienetams ar nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, tai toks Lietuvos vienetas nuo taip išmokamų sumų privalo išskaičiuoti mokestį, kaip tai numatyta šioje PMĮ dalyje arba Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau - GPMĮ) atitinkamai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 16 punktą gyventojams išmokamos palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius popierius priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Jeigu toks Lietuvos vienetas, paskirstydamas ir mokėdamas palūkanas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių vertybinius popierius, išmokamas sumas perveda ne pačiam tokių vertybinių popierių gavėjui, o užsienio vienetui, kuris taip pat veikia kaip tarpininkas, tai nuo šių sumų privalo išskaičiuoti mokestį kaip tai numatyta PMĮ, t.y. remdamasis PMĮ 37 straipsnyje nustatyta tvarka ir taikydamas PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

2.3. Su skoliniais įsipareigojimais susijusios priemokos bei premijos.

Su skoliniais įsipareigojimais susijusiomis priemokomis ir premijomis laikomos bet kokios su skoliniais įsipareigojimais susijusių sandorių pagrindu gautos sumos (nesvarbu, kaip jos yra pavadintos), didesnės už skolinio įsipareigojimo ir palūkanų sumą (jei palūkanos yra nustatomos), pvz., su skoliniais įsipareigojimais susijusioms priemokoms priskiriamos išmokos už paskolų ir kitų skolinių įsipareigojimų sandorių tvarkymą.

Sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar pavėluotą vykdymą (delspinigiai, baudos) bei sumos, išmokamos už suteiktas garantijas, su skoliniais įsipareigojimais susijusiomis priemokomis nelaikomos.

    3. Pagal šį punktą į užsienio vienetų mokesčio bazę neįskaičiuojamos:

3.1. Palūkanos už išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose Vyriausybės vertybinius popierius

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1377 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo tarptautinėse finansų rinkose, kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo ir užsienio paskolų ėmimo tvarkos (Žin., 2001, Nr. 98-3491) nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai, išleidžiami tarptautinėse finansų rinkose - tai Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsienio ar vidaus valiuta tarptautinėse finansų rinkose serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai, registruojami užsienio depozitoriumuose, patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas Vyriausybės vertybinių popierių išleidėjo ir investuotojų teises bei pareigas, naudojami kaip valstybės skolinimosi būdas įstatymuose nustatytoms reikmėms finansuoti ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektais, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.

3.2. Indėlių palūkanos

CK 6.892 straipsnyje apibrėžta banko indėlio sutarties samprata: ,,Banko indėlio sutartimi (depozitu) viena šalis (bankas ar kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) arba, gavusi kitai šaliai pervestą pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja grąžinti indėlį ir sumokėti už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka“. Banko sąskaitos sutartis apibrėžta CK 6.913 straipsnyje: ,,Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas.“ CK 6.895 straipsnyje yra nustatytos indėlių rūšys: indėlis iki pareikalavimo, terminuotas indėlis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankų ir kitų kredito įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei šalys susitarimu gali nustatyti ir kitokias indėlių rūšis. Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų draudimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2635) 2 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta indėlio sąvoka: “indėlis - indėlininko pinigų, laikomų komerciniame banke, skyriuje arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos sutartis, ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant sukauptas palūkanas)”. Vadinasi, pagal šį įstatymą indėliai yra ir piniginės lėšos, laikomos bankuose pagal banko sąskaitos sutartį. Todėl palūkanos, mokamos už pinigus, laikomus bankų korespondentinėse ir kitose sąskaitose, taip pat neįskaičiuojamos Lietuvoje į užsienio vienetų pajamų mokesčio bazę prie pajamų šaltinio.

3.3. Palūkanos už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktų nustatytus kriterijus.

Lietuvos banko valdyba 1999 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl Subordinuotų paskolų ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrųjų nuostatų“ (Žin., 1999, Nr. 13-344) nustatė subordinuotų paskolų kriterijus.

    4. Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna palūkanų, išvardytų šios įstatymo dalies 1 punkte, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

    Apmokestinant palūkanas, kurias Lietuvos vienetai moka užsienio vienetams, reikia atsižvelgti į PMĮ 58 str. 13-15 dalyse nustatytas išimtis.

1) palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose, sukauptas ir išmokamas palūkanas už indėlius ir palūkanas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus (pagal 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1659 redakciją (Žin., 2003, Nr. 74-3417); taikoma nuo 2003 m. liepos 25 d.);

Komentaras

1. Šiame punkte apibrėžtos palūkanos, nuo kurių jas ne per nuolatines buveines gaunantys užsienio vienetai moka pelno mokestį prie pajamų šaltinio. Pati palūkanų sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 28 dalyje.

2. Vadovaujantis PMĮ 58 str. 14 dalimi, palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, savivaldybių vertybinius popierius bei tarptautinių finansų organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, vertybinius popierius, apmokestinamos tik tuo atveju, jeigu sutartys dėl tokių vertybinių popierių platinimo sudarytos po 2003 m. sausio 1 d.

3. Užsienio vienetų už Lietuvos vienetų obligacijas gaunamos palūkanos, vadovaujantis PMĮ 58 str. 13 dalimi, apmokestinamos tik tuo atveju, jei šios obligacijos išleistos po PMĮ įsigaliojimo, t.y. po 2002 m. sausio 1 d.

4. Vadovaujantis PMĮ 58 str. 13 dalimi, nuo 2003 m. sausio 1 d. apmokestinamos užsienio valstybių bankams ir tarptautinėms finansų institucijoms (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansų institucijos, kurių daugiau kaip 50 proc. akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, mokamos palūkanos už Lietuvos Respublikos valstybei suteiktas paskolas, jeigu paskolos sutartys sudarytos po 2003 m. sausio 1 d. Jeigu aukščiau minimos paskolos sutartys buvo sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., tai pagal šias sutartis mokamos palūkanos prie pajamų šaltinio neapmokestinamos.

Tarptautinių finansinių institucijų (institucijų arba organizacijų, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondų ir valstybinių finansinių institucijų, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės) sąrašas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 171 (Žin., 2001, Nr. 15-1801) (panaikintas remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1K-110 (Žin., 2003, Nr. 40-1854).

Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525) 4 straipsniu, “jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės negu mokesčių įstatymuose ir šios sutartys yra ratifikuotos ir įsigaliojusios Lietuvos Respublikoje, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės”.

5. Palūkanų už vertybinius popierius gavėju laikomas asmuo, kuris kartu su vertybiniu popieriumi įgyja reikalavimo teisę į palūkanas ir į tai, kad tie vertybiniai popieriai būtų išpirkti nustatytais terminais.

Jeigu, užsienio vienetams ar nenuolatiniams Lietuvos gyventojams įsigyjant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių vertybinius popierius, Lietuvos vienetas veikia tik kaip tarpininkas, kuris paskirsto už šiuos vertybinius popierius gaunamas palūkanas jas išmokėdamas tiems užsienio vienetams ar nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, tai toks Lietuvos vienetas nuo taip išmokamų sumų privalo išskaičiuoti mokestį, kaip tai numatyta šioje PMĮ dalyje arba Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau - GPMĮ) atitinkamai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 16 punktą gyventojams išmokamos palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius popierius priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Jeigu toks Lietuvos vienetas, paskirstydamas ir mokėdamas palūkanas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių vertybinius popierius, išmokamas sumas perveda ne pačiam tokių vertybinių popierių gavėjui, o užsienio vienetui, kuris taip pat veikia kaip tarpininkas, tai nuo šių sumų privalo išskaičiuoti mokestį taip, kaip tai numatyta PMĮ.

6. Remiantis šiuo punktu į užsienio vienetų mokesčio bazę neįtraukiamos:

6.1. palūkanos už Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1377 (Žin., 2001, Nr. 98-3491) patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo tarptautinėse finansų rinkose, kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo ir užsienio paskolų ėmimo tvarkos nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai, išleidžiami tarptautinėse finansų rinkose - tai Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsienio ar vidaus valiuta tarptautinėse finansų rinkose serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai, registruojami užsienio depozitoriumuose, patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas Vyriausybės vertybinių popierių išleidėjo ir investuotojų teises bei pareigas, naudojami kaip valstybės skolinimosi būdas įstatymuose nustatytoms reikmėms finansuoti ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektais, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.

6.2. sukauptos ir išmokamos palūkanos už indėlius.

Išmokant palūkanas už indėlius mokestiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2002 ir 2003 metais, taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; toliau - CK) 6.892 straipsnyje apibrėžta banko indėlio sutarties samprata: ,,Banko indėlio sutartimi (depozitu) viena šalis (bankas ar kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) arba, gavusi kitai šaliai pervestą pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja grąžinti indėlį ir sumokėti už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka“.

Išmokant palūkanas už indėlius mokestiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2004 metais ir vėliau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 74-3417) 19 str. 4 dalį, turi būti taikoma PMĮ 2 str. 27 dalyje apibrėžta indėlio sąvoka,.

6.3. palūkanos už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus.

Lietuvos banko valdyba 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 3 (Žin., 2002, Nr. 12-452) patvirtino naują Subordinuotų paskolų ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrųjų nuostatų redakciją, kurioje apibrėžė subordinuotų paskolų kriterijus.

7. Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna palūkanų, išvardytų šios įstatymo dalies 1 punkte, tokios pajamos apmokestinamos PMĮ 37 straipsnyje nustatyta tvarka ir taikant 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

2) pajamos iš paskirstytojo pelno;

Komentaras

    Pajamų iš paskirstytojo pelno sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 15 dalyje.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna pajamų iš Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 3 punkte nustatytą mokesčio tarifą (15 proc.) ir 34 straipsnio nuostatas.

    Apmokestinant per 2002 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį Lietuvos vienetų užsienio vienetams išmokamus dividendus, taikoma PMĮ 58 str. 5 d. 2 punkte nustatyta išimtis (apmokestinant taikomas 29 proc. mokesčio tarifas).

3) autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, taip pat įskaitant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus;

Komentaras

    Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (Žin., 1999, Nr. 50-1598) nustatyta, kad:

- autorių teisės – tai autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius;

- autorių teisių objektai - tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma. Jais gali būti literatūros, mokslo, muzikos, audiovizualiniai, fotografijos, architektūros, taikomosios dailės, sceniniam atlikimui skirti ir kiti kūriniai, kompiuterio programos, žemėlapiai, planai, eskizai, paskaitos, pamokslai bei panašūs kūriniai. Autorių teisių objektams taip pat priskiriami išvestiniai kūriniai, kūrinių ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės ir kita;

- gretutinės teisės – tai atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų teisės;

- gretutinių teisių objektas – tai kūrinio atlikimas, tiek tiesioginis (gyvas atlikimas), tiek įrašytas į garso ar vaizdo laikmeną, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir televizijos laida bei programa.

    Autorius ar gretutinių teisių subjektas turi teisę gauti atlyginimą už kiekvieną kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo būdą. Atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka turėtų būti nustatomi sudaromose atitinkamose sutartyse.

    Tais atvejais, kai atlyginimas mokamas už kompiuterio programas, jį apmokestinant taikomos PMĮ 4 str. 5 dalies nuostatos.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna autorinį atlyginimą, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

4) pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize;

Komentaras

    1. Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo (Žin., 2001, Nr. 52-1811) 2 straipsnyje nurodyta, kad pramoninės nuosavybės objektas – tai išradimo patentas, pramoninis dizainas, puslaidininkinio gaminio topografija, prekių ženklas, firmos vardas.

    Išradimo patentas, remiantis Lietuvos Respublikos patentų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 8-120), yra išradimo apsaugos forma. Jeigu užsienio valstybėje išradimo apsauga užtikrinama kitokiu būdu (pvz., tik jį registruojant, išduodant licenciją, liudijimą ar pan.), tai, taikant PMĮ nuostatas, išradimas, kurio apsauga užtikrinta pagal toje užsienio valstybėje galiojančius įstatymus, laikomas patentuotu išradimu.

    Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1531) 2 straipsnyje nustatyta, kad pramoninis dizainas „yra viso gaminio ar jo dalies, sukonstruotų iš specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formų ir (arba) medžiagų, estetinis vaizdas“. Gaminiais laikomi pramoniniu ar rankiniu būdu pagaminti daiktai ir jų dalys, taip pat daiktų rinkiniai ar kompozicijos, įpakavimas, grafiniai simboliai bei spaustuvės šriftai.

    Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 59-1655) 2 straipsnyje nustatyta, kad puslaidininkinio gaminio topografija – tai „tarpusavyje susijusių piešinių, perteikiančių puslaidininkinio gaminio sluoksnių erdvinį išdėstymą, visuma. Kiekvienas piešinys atitinka visą ar dalį sluoksnio vaizdo. Piešinį gali sudaryti standartiniai žymėjimo simboliai, įvairūs sutartiniai ženklai bei kiti grafiniai vaizdai. Puslaidininkinis gaminys - galutinis arba tarpinis gaminys, turintis vieną ar kelis puslaidininkinės ir vieną ar kelis laidžios ar izoliuojančios medžiagos sluoksnius, sudarančius tam tikrą erdvinį darinį. Šis gaminys atlieka elektroninio įtaiso funkciją arba elektroninio įtaiso ir kitas funkcijas“.

    Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2844) 2 straipsnyje nustatyta, kad prekių ženklas – tai „bet koks žymuo, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai“. Prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

    Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 63-2060) 2 straipsnyje nustatyta, kad firmos vardas – tai „firmos ar firmos padalinio pavadinimas, kuris identifikuoja firmą ar firmos padalinį ir leidžia ją atskirti nuo kitų firmų ar firmų padalinių“. Firma ir jos padalinys – tai Lietuvos ar užsienio vienetas ir to vieneto filialas, skyrius, atstovybė ar pan.

    2. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr.74-2262) 6.766 straipsniu, „franšizės sutartimi viena šalis (teisių turėtojas) įsipareigoja perduoti už atlyginimą kitai šaliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisę naudotis verslo tikslais išimtinių teisių, priklausančių teisių turėtojui, visuma (teise į firmos vardą, teise į prekių ar paslaugų ženklą, teise į saugomą komercinę (gamybinę) informaciją ir kt.), o kita šalis įsipareigoja už tai mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. Franšizės sutartis numato teisių turėtojo išimtinių teisių visumos, dalykinės reputacijos ir komercinės patirties panaudojimą tam tikru mastu (nustatant minimalų ar maksimalų panaudojimo būdą arba kitą formą). Franšizės sutartis taip pat gali numatyti tokių išimtinių teisių, dalykinės reputacijos ar komercinės patirties panaudojimo teritoriją arba verslo sritį, kurioje tai bus naudojama (prekių pardavimas, paslaugų teikimas ir t.t.). Franšizės sutarties šalimis gali būti tik įmonės (verslininkai)“.

    3. Licencine sutartimi licenciaras pramoninės nuosavybės objekto ar franšizės naudotojui (licenciatui) suteikia teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu ar franšize nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje. Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė. Neišimtinė licencija – kai licenciaras suteikia licenciatui teisę panaudoti licencijos dalyką, pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką. Išimtinė licencija – kai licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licenciatui perduotų licencijos dalyko teisių.

    4. Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna atlyginimą už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu ar franšize, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

Pavyzdys

Lietuvos vienetas su užsienio vienetu sudarė sutartį, pagal kurią užsienio vienetas elektroniniu paštu atsiunčia Lietuvos vienetui savo patentuoto gaminio projektą. Naudodamasis šiuo projektu, Lietuvos vienetas gamina įrenginius. Teisė projektą dauginti, platinti ir pardavinėti Lietuvos vienetui nėra suteikiama.

Remiantis PMĮ 4 str. 4 d. 4 punktu ir 5 str. 1 d. 2 punktu, sumos, kurias Lietuvos vienetas išmoka užsienio vienetui už suteiktą teisę naudotis gaminio projektu, apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą.

5) atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how);

Komentaras

    Informacijos apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how) suteikimas yra tam tikros rūšies informacinė paslauga. Tokios paslaugos teikimo sutartyse viena šalis sutinka perteikti kitai šaliai tam tikras žinias ir patirtį, kuri viešai neskelbiama, ir taip, kad ta antroji šalis galėtų šią informaciją panaudoti savo naudai. Reikia pažymėti, kad tokia sutartimi nėra įsipareigojama dalyvauti perteiktos patirties taikyme ar atsakyti už jos taikymo rezultatus.

    Know-how suprantama kaip neatskleista patirtimi įgytos ir davėjo patikrintos praktinės informacijos (patentuotos arba ne) visuma. Ji būtina produktams atgaminti, gamybos ar komercijos procesui vykdyti arba paslaugoms teikti esant toms pačioms ar panašioms sąlygoms. Gamintojas, vien tik išnagrinėjęs gaminį arba įgijęs žinių apie technikos ar technologijos naujoves, tokios informacijos sužinoti negali.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna atlyginimą už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

    Jeigu Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė su užsienio vienetu sudaro mišraus pobūdžio sutartį (pvz., pirkimo sutartį, pagal kurią įsigyjama prekė, o kartu ir su jos naudojimu susijusi informacija (know-how)), tai tokioje sutartyje suma, tenkanti įsigyjamai prekei, ir suma, tenkanti perduodamai informacijai (know-how), turi būti nurodomos atskirai. Jeigu tokioje mišrioje sutartyje sumos nėra išskiriamos, tačiau pagal ją (ar jos dalį) teikiamos paslaugos savo esme atitinka informacijos apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how) suteikimo paslaugas, tai išmokant tokias sumas, laikoma, kad 95 proc. išmokamos sumos tenka perduodamai informacijai (know-how), ir todėl nuo 95 proc. išmokėtos sumos turi būti išskaičiuojamas mokestis (pagal Finansų ministerijos 2002 m. spalio 29 dienos raštą Nr. 1404-11-0212268).

Pavyzdys

Lietuvos vienetas su užsienio vienetu sudarė sutartį, pagal kurią užsienio vienetas parduoda Lietuvos vienetui kepimo įrangą, ją atveža ir sumontuoja (techninės paslaugos). Lietuvos vienetas su kitu užsienio vienetu, turinčiu tokią pačią įrangą ir naudojančiu ją savo veikloje, sudarė sutartį, kurioje numatyta, kad to užsienio vieneto darbuotojai atvyksta dviems savaitėms į Lietuvą ir parodo, kaip ta įranga naudotis: kaip geriausia organizuoti darbą, dirbant su šia įranga, kokioje temperatūroje kepti bei kokius gaminių receptus naudoti ir pan. (gamybinės patirties perdavimas (know-how)).

Jeigu PMĮ 2 str. 12 dalimi, nė vienas užsienio vienetas nebus laikomas turinčiu nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal PMĮ 4 straipsnį užsienio vieneto už technines paslaugas gautos pajamos nėra laikomos tokiomis užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę gautomis pajamomis, kurios apmokestinamos Lietuvoje. Pagal PMĮ 4 str. 4 d. 5 punktą ir 5 str. 1 d. 2 punktą, sumos, kurias Lietuvos vienetas išmoka užsienio vienetui už gamybinės patirties perdavimą (know-how), apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą.

6) gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

Komentaras

    Nekilnojamasis pagal prigimtį daikto sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 11 dalyje.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna pajamų už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

    Tokios užsienio vieneto gaunamos pajamos apmokestinamos, nepriklausomai nuo jų gavimo formos (pinigais, nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir pan.) ir mokėjimo būdo (mokama tiesiogiai, atsiskaitoma apmokant to užsienio vieneto skolinius įsipareigojimus, jo vardu vykdant mokestines prievoles ar pan.).

Pavyzdžiai

1. Lietuvos vienetas su užsienio vienetu sudarė sutartį, pagal kurią Lietuvos vienetas savo prekybinei veiklai naudoja Vilniuje esančias ir užsienio vienetui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Lietuvos vienetas nuomos mokesčio už šias patalpas nemoka, tačiau sudarytoje sutartyje yra įsipareigojęs užsienio vieneto vardu į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėti nekilnojamojo turto mokestį bei žemės nuomos mokestį. Sutartis pavadinta “panaudos sutartimi”.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.629 straipsniu, pagal panaudos sutartį viena šalis (panaudos davėja) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjai) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis. Pagal šio kodekso 6.477 straipsnį nuomos sutartyje viena šalis (nuomotoja) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį. Kadangi užsienio vienetas leido Lietuvos vienetui naudotis jam priklausančiomis patalpomis ne neatlygintinai, o už tam tikrą užmokestį (jo vardu mokamo nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio forma), todėl tarp šių vienetų sudaryta sutartis, nors ir pavadinta panaudos sutartimi, iš esmės turėtų būti laikoma nuomos sutartimi.

Remiantis PMĮ 4 str. 4 d. 6 punktu ir 5 st. 1 d. 2 punktu, sumos, kurias Lietuvos vienetas išmoka užsienio vienetui už išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą. Suma, nuo kurios skaičiuojamas mokestis šiuo atveju, turėtų būti laikoma užsienio vieneto vardu mokama nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės nuomos mokesčio suma.

2. Užsienio vienetui nuosavybės teise priklauso pastatas – nekilnojamasis turtas, registruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiuo turtu užsienio vienetas apmoka įsigyjamas naujai steigiamos Lietuvos uždaros akcinės bendrovės akcijas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) Ketvirtosios knygos V skyriaus nuostatomis, turto perleidimu laikomas jo nuosavybės teisės perdavimas. Todėl tuo atveju, kai užsienio vienetas jam priklausiusią turto nuosavybės teisę perdavė Lietuvos vienetui, laikoma, kad tas užsienio vienetas perleido turtą.

Remiantis PMĮ 4 str. 4 d. 6 punktu ir 5 st. 1 d. 2 punktu, sumos, kurias užsienio vienetas gauna už perleistą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą. Kadangi užsienio vienetas pajamas gavo akcijomis (ne pinigais), tai šiuo atveju suma, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, yra lygi steigimo metu užsienio vieneto įsigytų akcijų emisijos kainai.

    Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai minėtas mokesčio tarifas taikomas apmokestinant visas tokio daikto pardavimo pajamas, tačiau užsienio vienetas turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiavęs asmuo, dėl tokio mokesčio perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų PMĮ 54 straipsnyje nustatyta tvarka.

    Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos nuolatiniam gyventojui, Lietuvos vienetui ar nuolatinei buveinei, tai minėtas mokesčio tarifas taikomas apmokestinant visas tokio daikto pardavimo pajamas, tačiau užsienio vienetas turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiavęs asmuo, dėl tokio mokesčio perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų PMĮ 54 straipsnyje nustatyta tvarka.

    Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne Lietuvos nuolatiniam gyventojui, Lietuvos vienetui ar nuolatinei buveinei (t.y. jeigu mokestis nuo už to turto perleidimą išmokėtų sumų nebuvo išskaičiuotas), tai toks užsienio vienetas, gavęs tokių pajamų, privalo pateikti pajamų deklaraciją tam mokesčių administratoriui, kurio administruojamoje teritorijoje tas nekilnojamasis turtas yra, ir mokėti mokestį nuo visų gautų pajamų arba, jeigu turi visus mokesčio perskaičiavimui reikalingus dokumentus, nuo turto vertės padidėjimo pajamų.

3 pavyzdys

Užsienio vienetui A, kuris nevykdo jokios veiklos Lietuvoje, nuosavybės teise priklauso pastatas – nekilnojamasis turtas, registruotas Nekilnojamojo turto registre. Šį pastatą jis pardavė kitam užsienio vienetui B, kuris taip pat nevykdo jokios veiklos Lietuvoje.

Remiantis PMĮ 4 str. 4 d. 6 punktu ir 5 st. 1 d. 2 punktu, sumos, kurias užsienio vienetas gauna už perleistą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą. Atsižvelgiant į PMĮ 54 straipsnyje numatytą pelno mokesčio perskaičiavimą, tokio užsienio vieneto A už nekilnojamojo turto perleidimą iš užsienio vieneto B gautos pajamos gali būti apmokestinamos, skaičiuojant pelno mokestį tik nuo parduoto turto vertės padidėjimo pajamų.

Todėl užsienio vienetas A, pardavęs jam nuosavybės teise priklausiusį pastatą užsienio vienetui B ir gavęs už tai pajamų, privalo pateikti pajamų deklaraciją tam mokesčių administratoriui, kurio administruojamoje teritorijoje tas nekilnojamasis turtas yra, ir mokėti  mokestį nuo visų gautų pajamų arba, jeigu turi visus mokesčio perskaičiavimui reikalingus dokumentus, nuo turto vertės padidėjimo pajamų.

7) kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos.

Komentaras

    Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (1999, Nr. 50-1598) nustatyta, kas yra autorių teisės, autorių teisių objektai, gretutinės teisės, gretutinių teisių objektai (žr. PMĮ 4 str. 4 d. 3 punkto komentarą).

    Remiantis šio įstatymo 64 straipsniu, autorių arba gretutinių teisių pažeidimu laikomi tokie veiksmai, kaip kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimas ar platinimas be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto leidimo; autorinio atlyginimo nesumokėjimas; techninių apsaugos priemonių, naudojamų autorių ar gretutinių teisių subjektų teisėms įgyvendinti ar jas apsaugoti, pašalinimas; informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą panaikinimas arba pakeitimas be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto leidimo; kūrinių, atlikimų įrašų, fonogramų ar jų kopijų platinimas, transliavimas, viešas paskelbimas be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto leidimo; kiti pažeidimai.

    Autoriui ar gretutinių teisių subjektui už tokius pažeidimus gali būti mokamos kompensacijos.

    Kai užsienio vienetas kompensaciją už autorių teisių arba gretutinių teisių pažeidimą gauna ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

5. Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra perleidžiamos šios teisės:

1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba

2)  teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba

3)  teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą.

(taikoma iki 2003 m. liepos 24 d.)

5.   Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra perleidžiamos arba suteikiamos šios teisės:

1)   teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba

2)   teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba

3)   teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą

(pagal 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1659 redakciją (Žin., 2003, Nr. 74-3417); taikoma nuo 2003 m. liepos 25 d.);

Komentaras

    Kompiuterio programos sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 9 dalyje.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę Lietuvos teritorijoje gauna atlyginimą už suteiktą teisę:

- daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti ar paskolinti (t.y., kai tokios kompiuterio programos kopijos nėra daromos pačio Lietuvos vieneto reikmėms tenkinti, o skirtos tretiesiems asmenims), arba

-  naudojantis kompiuterio programa, kurios autoriaus teisės priklauso tam užsienio vienetui, rengti išvestines kompiuterio programas, kurios pačios yra autorių teisių objektas, arba

-  viešai demonstruoti kompiuterio programą,

    tai tokios jo pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

    Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę Lietuvos vienetui perleidžia ar suteikia su kompiuterio programa susijusias kitokias nei aukščiau išvardytas teises, arba parduoda jam kompiuterio programą (kartu su tam vienetui priklausiusiomis kompiuterio programos autoriaus teisėmis ar be jų), tai tokios jo pajamos neapmokestinamos.

Pavyzdžiai

1. Užsienio vienetas, neturintis nuolatinės buveinės Lietuvos Respublikos teritorijoje, pardavė Lietuvos vienetui kompiuterio programą ir sudarė sutartį, suteikiančią Lietuvos vienetui teisę daryti dešimt tos programos kopijų, naudojamų dešimtyje to vieneto darbo vietų. Vėliau buvo sudaryta papildoma sutartis, pagal kurią Lietuvos vienetui buvo suteikta teisė daryti dar penkias programos kopijas, naudojamas penkiose Lietuvos vieneto filialo darbo vietose. Lietuvos vienetas užsienio vienetui sumokėjo už kompiuterio programą ir už kiekvieną jos kopiją.

Remiantis PMĮ 4 str. 5 dalimi, sumos, kurias Lietuvos vienetas sumokėjo užsienio vienetui už kompiuterio programą bei suteiktas teises, neapmokestinamos.

2. Lietuvos vienetas, užsiimantis prekyba kompiuteriais ir programine įranga, iš užsienio vieneto, neturinčio nuolatinės buveinės Lietuvos Respublikos teritorijoje, įsigijo kompiuterio programas kartu su licencijomis, patvirtinančiomis tų kompiuterio programų legalumą. Kompiuterio programos nebus naudojamos pačio Lietuvos vieneto veikloje, o skirtos tik perpardavimui.

Sumos, kurias Lietuvos vienetas sumoka užsienio vienetui už tokių programų įsigijimą neapmokestinamos, kadangi Lietuvos vienetui nėra suteikiama nei vieną iš PMĮ 4 str. 5 dalyje nurodytų teisių.

08-2-02–11773Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2002.12.242002.01.01(18.9-08-2) –R-5013Dėl pelno mokesčio įstatymo2, 4, 14 ir 17 straipsnių komentarų (paaiškinimų) papildymo2003.05.272002.01.01(18.9-08-2) –R-5013Dėl pelno mokesčio įstatymo2, 4, 14 ir 17 straipsnių komentarų (paaiškinimų) papildymo2003.05.272002.01.01(18.9-08-2)-R-5965Dėl pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio komentaro (paaiškinimo) papildymo2003.06.202002.01.012003.11.178IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252003.11.17808-2-02-11773Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2002.12.242002.01.01(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.07.252003.11.178(18.9-08-2)-R-5965Dėl Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio komentaro (paaiškinimo) papildymo 2003.06.202002.01.01(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.07.252003.11.17808-2-02-11773Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2002.12.242002.01.01(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.07.252003.11.178IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252003.11.178(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.07.252003.11.178IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252003.11.178IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252003.11.178(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.07.25
VMI komentaras

4 straipsnis. Mokesčio bazė

1. Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

Komentaras

    Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos vieneto uždirbtos pajamos Lietuvos Respublikoje ir bet kur pasaulyje.

2. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka.

Komentaras

    Kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos turi būti įskaitomos į jį kontroliuojančio Lietuvos vieneto mokesčio bazę, neatsižvelgiant į tai, kad šis Lietuvos vienetas tokių pajamų negauna.

    Kontroliuojančio Lietuvos vieneto kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos, apibrėžtos PMĮ 2 str. 18 dalyje, į Lietuvos vieneto per mokestinį laikotarpį gautas pajamas įskaitomos proporcingai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną jo turimam kontroliuojamojo užsienio vieneto akcijų (dalių, pajų), balsų arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį ar išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui.

    PMĮ 39 str. 2 dalyje nurodyta, kad pozityviųjų pajamų įtraukimo tvarką nustato LR Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (žr. PMĮ 39 straipsnio 2 dalies komentarą).

3. Užsienio vieneto mokesčio bazė yra:

1) užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje;

Komentaras

    1. Nuolatinės buveinės sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 12 dalyje.

    Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę buveinę, tai tos nuolatinės buveinės mokesčio bazę sudaro pajamos, uždirbtos iš jos veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir pajamos, uždirbtos iš tos nuolatinės buveinės veiklos užsienio valstybėse.

    Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per kelias nuolatines buveines, tai kiekvienos nuolatinės buveinės mokesčio bazė nustatoma atskirai.

    2. Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę buveinę, per kurią uždirba PMĮ 2 str. 24 dalyje apibrėžtų transportavimo, prasidedančio Lietuvos Respublikos teritorijoje ir pasibaigiančio užsienio valstybėje arba prasidedančio užsienio valstybėje ir pasibaigiančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamų, tai, remiantis PMĮ 2 str. 16 d. 4 punktu, tokios nuolatinės buveinės mokesčio bazei priskiriama tik 50 proc. taip uždirbtų pajamų.

    3. Užsienio vieneto nuolatinės buveinės uždirbtos pajamos, remiantis PMĮ II skyriaus nuostatomis, pripažįstamos taikant kaupimo apskaitos principą.

2) užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

Komentaras

    1. Jeigu užsienio vienetas ne per Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią nuolatinę buveinę (jos sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 12 dalyje) gauna pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios išvardytos PMĮ 4 str. 4 dalyje, tai šios pajamos apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 ir 3 punktuose nustatytus mokesčio tarifus (10 arba 15 proc. atitinkamai). Taip gaunamų užsienio vieneto pajamų apmokestinimo tvarką reglamentuoja PMĮ 37 straipsnio nuostatos.

    Užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę gautos pajamos, remiantis PMĮ 8 str. 1 dalimi, pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą – pagal faktišką pajamų gavimo momentą, t.y. išmokant išmokas užsienio vienetui.

    2. Jeigu užsienio vienetas ne per Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią nuolatinę buveinę uždirba pajamų, kurios pagal šį PMĮ punktą yra apmokestinamos, o pagal Lietuvos su ta užsienio valstybe sudarytą ir taikomą tarptautinę dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį nustatytas mažesnis tokių pajamų rūšies apmokestinimo tarifas arba tokios pajamos yra neapmokestinamos, tai, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin. 1995, Nr. 61-1525; 2001, Nr. 62-2211) 4 straipsniu, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

    Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse numatytoms lengvatoms taikyti naudojamos formos, kurių naudojimo taisyklės nustatytos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.159 „Dėl su tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymu susijusių FR0021 (DAS-1), FR0022 (DAS-2), FR0023 (DAS-3) ir FR00254 (DAS-4) formų pildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-2014).

4. Užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje:

1) palūkanų pajamos iš bet kokios rūšies skolinių įsipareigojimų, įskaitant vertybinius popierius (išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose), obligacijas, taip pat su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus palūkanų pajamas už indėlius ir palūkanų pajamas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus;

Komentaras

    1. Šiame punkte apibrėžtos su skoliniais įsipareigojimais susijusios pajamų rūšys, nuo kurių užsienio vienetai moka pelno mokestį prie pajamų šaltinio.

    2. Užsienio vienetų mokesčio bazę sudaro:

2.1. Palūkanos, gautos pagal sutartis, iš kurių kyla skoliniai įsipareigojimai.

Apmokestinant palūkanas neatsižvelgiama į tai, kokia forma sudarytos sutartys: žodžiu, raštu ar kitokia sutartį sudarančių asmenų valios išreiškimo forma.

2.1.1. Palūkanos, gautos sutarčių, pvz., paskolos, kreditavimo, vartojimo kredito, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių, pagrindu.

Vadovaujantis PMĮ 58 str. 13 dalimi, užsienio valstybių bankų ir tarptautinių finansinių institucijų, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 171 (Žin., 2001, Nr. 15-1801), suteiktų paskolų palūkanos, įskaitant su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, apmokestinamos tik nuo 2003 m. sausio 1 d. Jei užsienio valstybės bankai ar minėtos tarptautinės finansinės institucijos paskolas suteikia Lietuvos Respublikos valstybei, tai tokių paskolų palūkanos apmokestinamos tik pagal tas sutartis, kurios sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d.

2.1.2. Palūkanos, gautos lizingo (finansinės nuomos) sutarčių pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 144 patvirtintą Išsinuomoto ir išnuomoto turto finansinės apskaitos tvarką (Žin., 2000, Nr. 48-1402) palūkanos – tai pagal finansinės nuomos sutartį mokamų minimalių nuomos įmokų sumos ir sutartyje nurodytos turto vertės skirtumas. Pagal minėtos tvarkos 14.5 punktą, jei sutartyje nėra nustatytos palūkanos ir nenurodoma palūkanų norma arba jei palūkanų norma yra daug mažesnė už rinkos palūkanų normą, tai palūkanomis laikoma išskaičiuojama palūkanų suma, apskaičiuota, laikantis principo, kad palūkanų norma yra pastovi ir ne mažesnė už rinkos palūkanų normą.

2.1.3. Palūkanos, gautos kitų sutarčių, dėl kurių kyla skoliniai įsipareigojimai, pagrindu.

2.2. Palūkanos, gautos už vertybinius popierius.

Jei vertybinis popierius patvirtina dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento (dokumentą išleidusio asmens) palūkanas, tai tokios palūkanos apmokestinamos prie pajamų šaltinio Lietuvoje.

Iki PMĮ įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinių popierių palūkanos nebuvo įtraukiamos į užsienio vienetų pelno mokesčio bazę. Pagal PMĮ 58 str. 14 dalies nuostatas užsienio vienetų už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, vertybinius popierius gautos palūkanų pajamos pelno mokesčiu apmokestinamos prie pajamų šaltinio, jei tų vertybinių popierių platinimo sutartys sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; toliau - CK) 1.103 straipsnį obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę nustatytais terminais iš tą popierių išleidusio asmens gauti nominaliąją obligacijų vertę, palūkanas ar kitokį ekvivalentą ar kitas turtines teises.

Tuo atveju, jei vertybinis popierius (pvz., obligacija) patvirtina, kad suėjus obligacijos leidėjo nustatytam obligacijos išpirkimo terminui, emitentas obligaciją išperka didesne kaina nei buvo sumokėta ją išleidžiant, tai obligacijos išleidimo ir išpirkimo kainų skirtumo suma (palūkanos) apmokestinamas prie pajamų šaltinio.

Pavyzdžiai

1. Japonijos įmonė A iš Lietuvos įmonės B įsigijo 1000 obligacijų po 90 litų. Nominali vienos obligacijos vertė 100 litų. Suėjus obligacijų išpirkimo terminui, obligacijas išleidusi Lietuvos įmonė B išpirko obligacijas, Japonijos įmonei A sumokėdama nominalią obligacijos vertę (po 100 litų). Obligacijų įsigijimo ir išpirkimo vertės 10000 Lt skirtumo (100 000 – 90 000) suma apmokestinama prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. pelno mokesčio tarifą.

2. Japonijos įmonė A iš Lietuvos įmonės B įsigijo 1000 obligacijų. Nesuėjus obligacijų išpirkimo terminui, Japonijos įmonė A pardavė 600 obligacijų Zimbabvės įmonei C. Už šias obligacijas įmonės A iš įmonės C gauta pinigų suma, remiantis PMĮ nuostatomis, neapmokestinama.

Užsienio vienetų už Lietuvos vienetų obligacijas gautos palūkanų pajamos, vadovaujantis PMĮ 58 str. 13 dalimi, apmokestinamos tuo atveju, jei šios obligacijos išleistos po PMĮ įsigaliojimo, t.y. po 2002 m. sausio 1 d.. Iki PMĮ įsigaliojimo pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo (Žin., 1990, nr. 24-601; toliau – JAPMĮ) nuostatas obligacijų palūkanos nebuvo apmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio.

2.3. Su skoliniais įsipareigojimais susijusios priemokos bei premijos.

Su skoliniais įsipareigojimais susijusiomis priemokomis ir premijomis laikomos bet kokios su skoliniais įsipareigojimais susijusių sandorių pagrindu gautos sumos (nesvarbu, kaip jos yra pavadintos), didesnės už skolinio įsipareigojimo ir palūkanų sumą (jei palūkanos yra nustatomos), pvz., su skoliniais įsipareigojimais susijusioms priemokoms priskiriamos išmokos už paskolų ir kitų skolinių įsipareigojimų sandorių tvarkymą.

Sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar pavėluotą vykdymą (delspinigiai, baudos) bei sumos, išmokamos už suteiktas garantijas, su skoliniais įsipareigojimais susijusiomis priemokomis nelaikomos.

    3. Pagal šį punktą į užsienio vienetų mokesčio bazę neįskaičiuojamos:

3.1. Palūkanos už išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose Vyriausybės vertybinius popierius

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1377 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo tarptautinėse finansų rinkose, kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo ir užsienio paskolų ėmimo tvarkos (Žin., 2001, Nr. 98-3491) nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai, išleidžiami tarptautinėse finansų rinkose - tai Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsienio ar vidaus valiuta tarptautinėse finansų rinkose serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai, registruojami užsienio depozitoriumuose, patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas Vyriausybės vertybinių popierių išleidėjo ir investuotojų teises bei pareigas, naudojami kaip valstybės skolinimosi būdas įstatymuose nustatytoms reikmėms finansuoti ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektais, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.

3.2. Indėlių palūkanos

CK 6.892 straipsnyje apibrėžta banko indėlio sutarties samprata: ,,Banko indėlio sutartimi (depozitu) viena šalis (bankas ar kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) arba, gavusi kitai šaliai pervestą pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja grąžinti indėlį ir sumokėti už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka“. Banko sąskaitos sutartis apibrėžta CK 6.913 straipsnyje: ,,Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas.“ CK 6.895 straipsnyje yra nustatytos indėlių rūšys: indėlis iki pareikalavimo, terminuotas indėlis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankų ir kitų kredito įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei šalys susitarimu gali nustatyti ir kitokias indėlių rūšis. Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų draudimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2635) 2 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta indėlio sąvoka: “indėlis - indėlininko pinigų, laikomų komerciniame banke, skyriuje arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos sutartis, ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant sukauptas palūkanas)”. Vadinasi, pagal šį įstatymą indėliai yra ir piniginės lėšos, laikomos bankuose pagal banko sąskaitos sutartį. Todėl palūkanos, mokamos už pinigus, laikomus bankų korespondentinėse ir kitose sąskaitose, taip pat neįskaičiuojamos Lietuvoje į užsienio vienetų pajamų mokesčio bazę prie pajamų šaltinio.

3.3. Palūkanos už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktų nustatytus kriterijus.

Lietuvos banko valdyba 1999 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl Subordinuotų paskolų ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrųjų nuostatų“ (Žin., 1999, Nr. 13-344) nustatė subordinuotų paskolų kriterijus.

    4. Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna palūkanų, išvardytų šios įstatymo dalies 1 punkte, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

    Apmokestinant palūkanas, kurias Lietuvos vienetai moka užsienio vienetams, reikia atsižvelgti į PMĮ 58 str. 13-15 dalyse nustatytas išimtis.

2) pajamos iš paskirstytojo pelno;

Komentaras

    Pajamų iš paskirstytojo pelno sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 15 dalyje.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna pajamų iš Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 3 punkte nustatytą mokesčio tarifą (15 proc.) ir 34 straipsnio nuostatas.

    Apmokestinant per 2002 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį Lietuvos vienetų užsienio vienetams išmokamus dividendus, taikoma PMĮ 58 str. 5 d. 2 punkte nustatyta išimtis (apmokestinant taikomas 29 proc. mokesčio tarifas).

3) autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, taip pat įskaitant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus;

Komentaras

    Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (Žin., 1999, Nr. 50-1598) nustatyta, kad:

- autorių teisės – tai autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius;

- autorių teisių objektai - tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma. Jais gali būti literatūros, mokslo, muzikos, audiovizualiniai, fotografijos, architektūros, taikomosios dailės, sceniniam atlikimui skirti ir kiti kūriniai, kompiuterio programos, žemėlapiai, planai, eskizai, paskaitos, pamokslai bei panašūs kūriniai. Autorių teisių objektams taip pat priskiriami išvestiniai kūriniai, kūrinių ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės ir kita;

- gretutinės teisės – tai atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų teisės;

- gretutinių teisių objektas – tai kūrinio atlikimas, tiek tiesioginis (gyvas atlikimas), tiek įrašytas į garso ar vaizdo laikmeną, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir televizijos laida bei programa.

    Autorius ar gretutinių teisių subjektas turi teisę gauti atlyginimą už kiekvieną kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo būdą. Atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka turėtų būti nustatomi sudaromose atitinkamose sutartyse.

    Tais atvejais, kai atlyginimas mokamas už kompiuterio programas, jį apmokestinant taikomos PMĮ 4 str. 5 dalies nuostatos.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna autorinį atlyginimą, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

4) pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize;

Komentaras

    1. Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo (Žin., 2001, Nr. 52-1811) 2 straipsnyje nurodyta, kad pramoninės nuosavybės objektas – tai išradimo patentas, pramoninis dizainas, puslaidininkinio gaminio topografija, prekių ženklas, firmos vardas.

    Išradimo patentas, remiantis Lietuvos Respublikos patentų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 8-120), yra išradimo apsaugos forma. Jeigu užsienio valstybėje išradimo apsauga užtikrinama kitokiu būdu (pvz., tik jį registruojant, išduodant licenciją, liudijimą ar pan.), tai, taikant PMĮ nuostatas, išradimas, kurio apsauga užtikrinta pagal toje užsienio valstybėje galiojančius įstatymus, laikomas patentuotu išradimu.

    Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1531) 2 straipsnyje nustatyta, kad pramoninis dizainas „yra viso gaminio ar jo dalies, sukonstruotų iš specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formų ir (arba) medžiagų, estetinis vaizdas“. Gaminiais laikomi pramoniniu ar rankiniu būdu pagaminti daiktai ir jų dalys, taip pat daiktų rinkiniai ar kompozicijos, įpakavimas, grafiniai simboliai bei spaustuvės šriftai.

    Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 59-1655) 2 straipsnyje nustatyta, kad puslaidininkinio gaminio topografija – tai „tarpusavyje susijusių piešinių, perteikiančių puslaidininkinio gaminio sluoksnių erdvinį išdėstymą, visuma. Kiekvienas piešinys atitinka visą ar dalį sluoksnio vaizdo. Piešinį gali sudaryti standartiniai žymėjimo simboliai, įvairūs sutartiniai ženklai bei kiti grafiniai vaizdai. Puslaidininkinis gaminys - galutinis arba tarpinis gaminys, turintis vieną ar kelis puslaidininkinės ir vieną ar kelis laidžios ar izoliuojančios medžiagos sluoksnius, sudarančius tam tikrą erdvinį darinį. Šis gaminys atlieka elektroninio įtaiso funkciją arba elektroninio įtaiso ir kitas funkcijas“.

    Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2844) 2 straipsnyje nustatyta, kad prekių ženklas – tai „bet koks žymuo, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai“. Prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

    Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 63-2060) 2 straipsnyje nustatyta, kad firmos vardas – tai „firmos ar firmos padalinio pavadinimas, kuris identifikuoja firmą ar firmos padalinį ir leidžia ją atskirti nuo kitų firmų ar firmų padalinių“. Firma ir jos padalinys – tai Lietuvos ar užsienio vienetas ir to vieneto filialas, skyrius, atstovybė ar pan.

    2. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr.74-2262) 6.766 straipsniu, „franšizės sutartimi viena šalis (teisių turėtojas) įsipareigoja perduoti už atlyginimą kitai šaliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisę naudotis verslo tikslais išimtinių teisių, priklausančių teisių turėtojui, visuma (teise į firmos vardą, teise į prekių ar paslaugų ženklą, teise į saugomą komercinę (gamybinę) informaciją ir kt.), o kita šalis įsipareigoja už tai mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. Franšizės sutartis numato teisių turėtojo išimtinių teisių visumos, dalykinės reputacijos ir komercinės patirties panaudojimą tam tikru mastu (nustatant minimalų ar maksimalų panaudojimo būdą arba kitą formą). Franšizės sutartis taip pat gali numatyti tokių išimtinių teisių, dalykinės reputacijos ar komercinės patirties panaudojimo teritoriją arba verslo sritį, kurioje tai bus naudojama (prekių pardavimas, paslaugų teikimas ir t.t.). Franšizės sutarties šalimis gali būti tik įmonės (verslininkai)“.

    3. Licencine sutartimi licenciaras pramoninės nuosavybės objekto ar franšizės naudotojui (licenciatui) suteikia teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu ar franšize nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje. Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė. Neišimtinė licencija – kai licenciaras suteikia licenciatui teisę panaudoti licencijos dalyką, pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką. Išimtinė licencija – kai licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licenciatui perduotų licencijos dalyko teisių.

    4. Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna atlyginimą už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu ar franšize, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

Pavyzdys

Lietuvos vienetas su užsienio vienetu sudarė sutartį, pagal kurią užsienio vienetas elektroniniu paštu atsiunčia Lietuvos vienetui savo patentuoto gaminio projektą. Naudodamasis šiuo projektu, Lietuvos vienetas gamina įrenginius. Teisė projektą dauginti, platinti ir pardavinėti Lietuvos vienetui nėra suteikiama.

Remiantis PMĮ 4 str. 4 d. 4 punktu ir 5 str. 1 d. 2 punktu, sumos, kurias Lietuvos vienetas išmoka užsienio vienetui už suteiktą teisę naudotis gaminio projektu, apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą.

5) atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how);

Komentaras

    Informacijos apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how) suteikimas yra tam tikros rūšies informacinė paslauga. Tokios paslaugos teikimo sutartyse viena šalis sutinka perteikti kitai šaliai tam tikras žinias ir patirtį, kuri viešai neskelbiama, ir taip, kad ta antroji šalis galėtų šią informaciją panaudoti savo naudai. Reikia pažymėti, kad tokia sutartimi nėra įsipareigojama dalyvauti perteiktos patirties taikyme ar atsakyti už jos taikymo rezultatus.

    Know-how suprantama kaip neatskleista patirtimi įgytos ir davėjo patikrintos praktinės informacijos (patentuotos arba ne) visuma. Ji būtina produktams atgaminti, gamybos ar komercijos procesui vykdyti arba paslaugoms teikti esant toms pačioms ar panašioms sąlygoms. Gamintojas, vien tik išnagrinėjęs gaminį arba įgijęs žinių apie technikos ar technologijos naujoves, tokios informacijos sužinoti negali.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna atlyginimą už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

    Jeigu Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė su užsienio vienetu sudaro mišraus pobūdžio sutartį (pvz., pirkimo sutartį, pagal kurią įsigyjama prekė, o kartu ir su jos naudojimu susijusi informacija (know-how)), tai tokioje sutartyje suma, tenkanti įsigyjamai prekei, ir suma, tenkanti perduodamai informacijai (know-how), turi būti nurodomos atskirai. Jeigu tokioje mišrioje sutartyje sumos nėra išskiriamos, tačiau pagal ją (ar jos dalį) teikiamos paslaugos savo esme atitinka informacijos apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how) suteikimo paslaugas, tai išmokant tokias sumas, laikoma, kad 95 proc. išmokamos sumos tenka perduodamai informacijai (know-how), ir todėl nuo 95 proc. išmokėtos sumos turi būti išskaičiuojamas mokestis (pagal Finansų ministerijos 2002 m. spalio 29 dienos raštą Nr. 1404-11-0212268).

Pavyzdys

Lietuvos vienetas su užsienio vienetu sudarė sutartį, pagal kurią užsienio vienetas parduoda Lietuvos vienetui kepimo įrangą, ją atveža ir sumontuoja (techninės paslaugos). Lietuvos vienetas su kitu užsienio vienetu, turinčiu tokią pačią įrangą ir naudojančiu ją savo veikloje, sudarė sutartį, kurioje numatyta, kad to užsienio vieneto darbuotojai atvyksta dviems savaitėms į Lietuvą ir parodo, kaip ta įranga naudotis: kaip geriausia organizuoti darbą, dirbant su šia įranga, kokioje temperatūroje kepti bei kokius gaminių receptus naudoti ir pan. (gamybinės patirties perdavimas (know-how)).

Jeigu PMĮ 2 str. 12 dalimi, nė vienas užsienio vienetas nebus laikomas turinčiu nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal PMĮ 4 straipsnį užsienio vieneto už technines paslaugas gautos pajamos nėra laikomos tokiomis užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę gautomis pajamomis, kurios apmokestinamos Lietuvoje. Pagal PMĮ 4 str. 4 d. 5 punktą ir 5 str. 1 d. 2 punktą, sumos, kurias Lietuvos vienetas išmoka užsienio vienetui už gamybinės patirties perdavimą (know-how), apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą.

6) gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

Komentaras

    Nekilnojamasis pagal prigimtį daikto sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 11 dalyje.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna pajamų už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

    Tokios užsienio vieneto gaunamos pajamos apmokestinamos, nepriklausomai nuo jų gavimo formos (pinigais, nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir pan.) ir mokėjimo būdo (mokama tiesiogiai, atsiskaitoma apmokant to užsienio vieneto skolinius įsipareigojimus, jo vardu vykdant mokestines prievoles ar pan.).

Pavyzdžiai

1. Lietuvos vienetas su užsienio vienetu sudarė sutartį, pagal kurią Lietuvos vienetas savo prekybinei veiklai naudoja Vilniuje esančias ir užsienio vienetui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Lietuvos vienetas nuomos mokesčio už šias patalpas nemoka, tačiau sudarytoje sutartyje yra įsipareigojęs užsienio vieneto vardu į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėti nekilnojamojo turto mokestį bei žemės nuomos mokestį. Sutartis pavadinta “panaudos sutartimi”.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.629 straipsniu, pagal panaudos sutartį viena šalis (panaudos davėja) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjai) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis. Pagal šio kodekso 6.477 straipsnį nuomos sutartyje viena šalis (nuomotoja) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį. Kadangi užsienio vienetas leido Lietuvos vienetui naudotis jam priklausančiomis patalpomis ne neatlygintinai, o už tam tikrą užmokestį (jo vardu mokamo nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio forma), todėl tarp šių vienetų sudaryta sutartis, nors ir pavadinta panaudos sutartimi, iš esmės turėtų būti laikoma nuomos sutartimi.

Remiantis PMĮ 4 str. 4 d. 6 punktu ir 5 st. 1 d. 2 punktu, sumos, kurias Lietuvos vienetas išmoka užsienio vienetui už išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą. Suma, nuo kurios skaičiuojamas mokestis šiuo atveju, turėtų būti laikoma užsienio vieneto vardu mokama nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės nuomos mokesčio suma.

2. Užsienio vienetui nuosavybės teise priklauso pastatas – nekilnojamasis turtas, registruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiuo turtu užsienio vienetas apmoka įsigyjamas naujai steigiamos Lietuvos uždaros akcinės bendrovės akcijas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) Ketvirtosios knygos V skyriaus nuostatomis, turto perleidimu laikomas jo nuosavybės teisės perdavimas. Todėl tuo atveju, kai užsienio vienetas jam priklausiusią turto nuosavybės teisę perdavė Lietuvos vienetui, laikoma, kad tas užsienio vienetas perleido turtą.

Remiantis PMĮ 4 str. 4 d. 6 punktu ir 5 st. 1 d. 2 punktu, sumos, kurias užsienio vienetas gauna už perleistą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą. Kadangi užsienio vienetas pajamas gavo akcijomis (ne pinigais), tai šiuo atveju suma, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, yra lygi steigimo metu užsienio vieneto įsigytų akcijų emisijos kainai.

    Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai minėtas mokesčio tarifas taikomas apmokestinant visas tokio daikto pardavimo pajamas, tačiau užsienio vienetas turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiavęs asmuo, dėl tokio mokesčio perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų PMĮ 54 straipsnyje nustatyta tvarka.

    Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos nuolatiniam gyventojui, Lietuvos vienetui ar nuolatinei buveinei, tai minėtas mokesčio tarifas taikomas apmokestinant visas tokio daikto pardavimo pajamas, tačiau užsienio vienetas turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiavęs asmuo, dėl tokio mokesčio perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų PMĮ 54 straipsnyje nustatyta tvarka.

    Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne Lietuvos nuolatiniam gyventojui, Lietuvos vienetui ar nuolatinei buveinei (t.y. jeigu mokestis nuo už to turto perleidimą išmokėtų sumų nebuvo išskaičiuotas), tai toks užsienio vienetas, gavęs tokių pajamų, privalo pateikti pajamų deklaraciją tam mokesčių administratoriui, kurio administruojamoje teritorijoje tas nekilnojamasis turtas yra, ir mokėti mokestį nuo visų gautų pajamų arba, jeigu turi visus mokesčio perskaičiavimui reikalingus dokumentus, nuo turto vertės padidėjimo pajamų.

3 pavyzdys

Užsienio vienetui A, kuris nevykdo jokios veiklos Lietuvoje, nuosavybės teise priklauso pastatas – nekilnojamasis turtas, registruotas Nekilnojamojo turto registre. Šį pastatą jis pardavė kitam užsienio vienetui B, kuris taip pat nevykdo jokios veiklos Lietuvoje.

Remiantis PMĮ 4 str. 4 d. 6 punktu ir 5 st. 1 d. 2 punktu, sumos, kurias užsienio vienetas gauna už perleistą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą. Atsižvelgiant į PMĮ 54 straipsnyje numatytą pelno mokesčio perskaičiavimą, tokio užsienio vieneto A už nekilnojamojo turto perleidimą iš užsienio vieneto B gautos pajamos gali būti apmokestinamos, skaičiuojant pelno mokestį tik nuo parduoto turto vertės padidėjimo pajamų.

Todėl užsienio vienetas A, pardavęs jam nuosavybės teise priklausiusį pastatą užsienio vienetui B ir gavęs už tai pajamų, privalo pateikti pajamų deklaraciją tam mokesčių administratoriui, kurio administruojamoje teritorijoje tas nekilnojamasis turtas yra, ir mokėti  mokestį nuo visų gautų pajamų arba, jeigu turi visus mokesčio perskaičiavimui reikalingus dokumentus, nuo turto vertės padidėjimo pajamų.

7) kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos.

Komentaras

    Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (1999, Nr. 50-1598) nustatyta, kas yra autorių teisės, autorių teisių objektai, gretutinės teisės, gretutinių teisių objektai (žr. PMĮ 4 str. 4 d. 3 punkto komentarą).

    Remiantis šio įstatymo 64 straipsniu, autorių arba gretutinių teisių pažeidimu laikomi tokie veiksmai, kaip kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimas ar platinimas be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto leidimo; autorinio atlyginimo nesumokėjimas; techninių apsaugos priemonių, naudojamų autorių ar gretutinių teisių subjektų teisėms įgyvendinti ar jas apsaugoti, pašalinimas; informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą panaikinimas arba pakeitimas be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto leidimo; kūrinių, atlikimų įrašų, fonogramų ar jų kopijų platinimas, transliavimas, viešas paskelbimas be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto leidimo; kiti pažeidimai.

    Autoriui ar gretutinių teisių subjektui už tokius pažeidimus gali būti mokamos kompensacijos.

    Kai užsienio vienetas kompensaciją už autorių teisių arba gretutinių teisių pažeidimą gauna ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

5. Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra perleidžiamos šios teisės:

1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba

2)  teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba

3)  teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą.

Komentaras

    Kompiuterio programos sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 9 dalyje.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę Lietuvos teritorijoje gauna atlyginimą už suteiktą teisę:

- daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti ar paskolinti (t.y., kai tokios kompiuterio programos kopijos nėra daromos pačio Lietuvos vieneto reikmėms tenkinti, o skirtos tretiesiems asmenims), arba

-  naudojantis kompiuterio programa, kurios autoriaus teisės priklauso tam užsienio vienetui, rengti išvestines kompiuterio programas, kurios pačios yra autorių teisių objektas, arba

-  viešai demonstruoti kompiuterio programą,

    tai tokios jo pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

    Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę Lietuvos vienetui suteikia su kompiuterio programa susijusias kitokias nei aukščiau išvardytas teises, arba parduoda jam kompiuterio programą (kartu su tam vienetui priklausiusiomis kompiuterio programos autoriaus teisėmis ar be jų), tai tokios jo pajamos neapmokestinamos.

Pavyzdžiai

1. Užsienio vienetas, neturintis nuolatinės buveinės Lietuvos Respublikos teritorijoje, pardavė Lietuvos vienetui kompiuterio programą ir sudarė sutartį, suteikiančią Lietuvos vienetui teisę daryti dešimt tos programos kopijų, naudojamų dešimtyje to vieneto darbo vietų. Vėliau buvo sudaryta papildoma sutartis, pagal kurią Lietuvos vienetui buvo suteikta teisė daryti dar penkias programos kopijas, naudojamas penkiose Lietuvos vieneto filialo darbo vietose. Lietuvos vienetas užsienio vienetui sumokėjo už kompiuterio programą ir už kiekvieną jos kopiją.

Remiantis PMĮ 4 str. 5 dalimi, sumos, kurias Lietuvos vienetas sumokėjo užsienio vienetui už kompiuterio programą bei suteiktas teises, neapmokestinamos.

2. Lietuvos vienetas, užsiimantis prekyba kompiuteriais ir programine įranga, iš užsienio vieneto, neturinčio nuolatinės buveinės Lietuvos Respublikos teritorijoje, įsigijo kompiuterio programas kartu su licencijomis, patvirtinančiomis tų kompiuterio programų legalumą. Kompiuterio programos nebus naudojamos pačio Lietuvos vieneto veikloje, o skirtos tik perpardavimui.

Sumos, kurias Lietuvos vienetas sumoka užsienio vienetui už tokių programų įsigijimą neapmokestinamos, kadangi Lietuvos vienetui nėra suteikiama nei vieną iš PMĮ 4 str. 5 dalyje nurodytų teisių.

08-2-02–11773Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2002.12.242002.01.01(18.9-08-2) –R-5013Dėl pelno mokesčio įstatymo2, 4, 14 ir 17 straipsnių komentarų (paaiškinimų) papildymo2003.05.272002.01.01(18.9-08-2) –R-5013Dėl pelno mokesčio įstatymo2, 4, 14 ir 17 straipsnių komentarų (paaiškinimų) papildymo2003.05.272002.01.01
VMI komentaras

4 straipsnis. Mokesčio bazė

1. Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

Komentaras

    Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos vieneto uždirbtos pajamos Lietuvos Respublikoje ir bet kur pasaulyje.

2. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka.

Komentaras

    Kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos turi būti įskaitomos į jį kontroliuojančio Lietuvos vieneto mokesčio bazę, neatsižvelgiant į tai, kad šis Lietuvos vienetas tokių pajamų negauna.

    Kontroliuojančio Lietuvos vieneto kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos, apibrėžtos PMĮ 2 str. 18 dalyje, į Lietuvos vieneto per mokestinį laikotarpį gautas pajamas įskaitomos proporcingai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną jo turimam kontroliuojamojo užsienio vieneto akcijų (dalių, pajų), balsų arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį ar išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui.

    PMĮ 39 str. 2 dalyje nurodyta, kad pozityviųjų pajamų įtraukimo tvarką nustato LR Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (žr. PMĮ 39 straipsnio 2 dalies komentarą).

3. Užsienio vieneto mokesčio bazė yra:

1) užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje;

Komentaras

    1. Nuolatinės buveinės sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 12 dalyje.

    Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę buveinę, tai tos nuolatinės buveinės mokesčio bazę sudaro pajamos, uždirbtos iš jos veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir pajamos, uždirbtos iš tos nuolatinės buveinės veiklos užsienio valstybėse.

    Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per kelias nuolatines buveines, tai kiekvienos nuolatinės buveinės mokesčio bazė nustatoma atskirai.

    2. Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę buveinę, per kurią uždirba PMĮ 2 str. 24 dalyje apibrėžtų transportavimo, prasidedančio Lietuvos Respublikos teritorijoje ir pasibaigiančio užsienio valstybėje arba prasidedančio užsienio valstybėje ir pasibaigiančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamų, tai, remiantis PMĮ 2 str. 16 d. 4 punktu, tokios nuolatinės buveinės mokesčio bazei priskiriama tik 50 proc. taip uždirbtų pajamų.

    3. Užsienio vieneto nuolatinės buveinės uždirbtos pajamos, remiantis PMĮ II skyriaus nuostatomis, pripažįstamos taikant kaupimo apskaitos principą.

2) užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

Komentaras

    1. Jeigu užsienio vienetas ne per Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią nuolatinę buveinę (jos sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 12 dalyje) gauna pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios išvardytos PMĮ 4 str. 4 dalyje, tai šios pajamos apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 ir 3 punktuose nustatytus mokesčio tarifus (10 arba 15 proc. atitinkamai). Taip gaunamų užsienio vieneto pajamų apmokestinimo tvarką reglamentuoja PMĮ 37 straipsnio nuostatos.

    Užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę gautos pajamos, remiantis PMĮ 8 str. 1 dalimi, pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą – pagal faktišką pajamų gavimo momentą, t.y. išmokant išmokas užsienio vienetui.

    2. Jeigu užsienio vienetas ne per Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią nuolatinę buveinę uždirba pajamų, kurios pagal šį PMĮ punktą yra apmokestinamos, o pagal Lietuvos su ta užsienio valstybe sudarytą ir taikomą tarptautinę dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį nustatytas mažesnis tokių pajamų rūšies apmokestinimo tarifas arba tokios pajamos yra neapmokestinamos, tai, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin. 1995, Nr. 61-1525; 2001, Nr. 62-2211) 4 straipsniu, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

    Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse numatytoms lengvatoms taikyti naudojamos formos, kurių naudojimo taisyklės nustatytos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.159 „Dėl su tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymu susijusių FR0021 (DAS-1), FR0022 (DAS-2), FR0023 (DAS-3) ir FR00254 (DAS-4) formų pildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-2014).

4. Užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje:

1) palūkanų pajamos iš bet kokios rūšies skolinių įsipareigojimų, įskaitant vertybinius popierius (išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose), obligacijas, taip pat su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus palūkanų pajamas už indėlius ir palūkanų pajamas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus;

Komentaras

    1. Šiame punkte apibrėžtos su skoliniais įsipareigojimais susijusios pajamų rūšys, nuo kurių užsienio vienetai moka pelno mokestį prie pajamų šaltinio.

    2. Užsienio vienetų mokesčio bazę sudaro:

2.1. Palūkanos, gautos pagal sutartis, iš kurių kyla skoliniai įsipareigojimai.

Apmokestinant palūkanas neatsižvelgiama į tai, kokia forma sudarytos sutartys: žodžiu, raštu ar kitokia sutartį sudarančių asmenų valios išreiškimo forma.

2.1.1. Palūkanos, gautos sutarčių, pvz., paskolos, kreditavimo, vartojimo kredito, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių, pagrindu.

Vadovaujantis PMĮ 58 str. 13 dalimi, užsienio valstybių bankų ir tarptautinių finansinių institucijų, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 171 (Žin., 2001, Nr. 15-1801), suteiktų paskolų palūkanos, įskaitant su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, apmokestinamos tik nuo 2003 m. sausio 1 d. Jei užsienio valstybės bankai ar minėtos tarptautinės finansinės institucijos paskolas suteikia Lietuvos Respublikos valstybei, tai tokių paskolų palūkanos apmokestinamos tik pagal tas sutartis, kurios sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d.

2.1.2. Palūkanos, gautos lizingo (finansinės nuomos) sutarčių pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 144 patvirtintą Išsinuomoto ir išnuomoto turto finansinės apskaitos tvarką (Žin., 2000, Nr. 48-1402) palūkanos – tai pagal finansinės nuomos sutartį mokamų minimalių nuomos įmokų sumos ir sutartyje nurodytos turto vertės skirtumas. Pagal minėtos tvarkos 14.5 punktą, jei sutartyje nėra nustatytos palūkanos ir nenurodoma palūkanų norma arba jei palūkanų norma yra daug mažesnė už rinkos palūkanų normą, tai palūkanomis laikoma išskaičiuojama palūkanų suma, apskaičiuota, laikantis principo, kad palūkanų norma yra pastovi ir ne mažesnė už rinkos palūkanų normą.

2.1.3. Palūkanos, gautos kitų sutarčių, dėl kurių kyla skoliniai įsipareigojimai, pagrindu.

2.2. Palūkanos, gautos už vertybinius popierius.

Jei vertybinis popierius patvirtina dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento (dokumentą išleidusio asmens) palūkanas, tai tokios palūkanos apmokestinamos prie pajamų šaltinio Lietuvoje.

Iki PMĮ įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinių popierių palūkanos nebuvo įtraukiamos į užsienio vienetų pelno mokesčio bazę. Pagal PMĮ 58 str. 14 dalies nuostatas užsienio vienetų už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, vertybinius popierius gautos palūkanų pajamos pelno mokesčiu apmokestinamos prie pajamų šaltinio, jei tų vertybinių popierių platinimo sutartys sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; toliau - CK) 1.103 straipsnį obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę nustatytais terminais iš tą popierių išleidusio asmens gauti nominaliąją obligacijų vertę, palūkanas ar kitokį ekvivalentą ar kitas turtines teises.

Tuo atveju, jei vertybinis popierius (pvz., obligacija) patvirtina, kad suėjus obligacijos leidėjo nustatytam obligacijos išpirkimo terminui, emitentas obligaciją išperka didesne kaina nei buvo sumokėta ją išleidžiant, tai obligacijos išleidimo ir išpirkimo kainų skirtumo suma (palūkanos) apmokestinamas prie pajamų šaltinio.

Pavyzdžiai

1. Japonijos įmonė A iš Lietuvos įmonės B įsigijo 1000 obligacijų po 90 litų. Nominali vienos obligacijos vertė 100 litų. Suėjus obligacijų išpirkimo terminui, obligacijas išleidusi Lietuvos įmonė B išpirko obligacijas, Japonijos įmonei A sumokėdama nominalią obligacijos vertę (po 100 litų). Obligacijų įsigijimo ir išpirkimo vertės 10000 Lt skirtumo (100 000 – 90 000) suma apmokestinama prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. pelno mokesčio tarifą.

2. Japonijos įmonė A iš Lietuvos įmonės B įsigijo 1000 obligacijų. Nesuėjus obligacijų išpirkimo terminui, Japonijos įmonė A pardavė 600 obligacijų Zimbabvės įmonei C. Už šias obligacijas įmonės A iš įmonės C gauta pinigų suma, remiantis PMĮ nuostatomis, neapmokestinama.

Užsienio vienetų už Lietuvos vienetų obligacijas gautos palūkanų pajamos, vadovaujantis PMĮ 58 str. 13 dalimi, apmokestinamos tuo atveju, jei šios obligacijos išleistos po PMĮ įsigaliojimo, t.y. po 2002 m. sausio 1 d.. Iki PMĮ įsigaliojimo pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo (Žin., 1990, nr. 24-601; toliau – JAPMĮ) nuostatas obligacijų palūkanos nebuvo apmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio.

2.2.1. Palūkanų už vertybinius popierius gavėju laikomas asmuo, kuris kartu su vertybiniu popieriumi įgyja reikalavimo teisę į palūkanas ir į tai, kad tie vertybiniai popieriai būtų išpirkti nustatytais terminais.

Jeigu, užsienio vienetams ar nenuolatiniams Lietuvos gyventojams įsigyjant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių vertybinius popierius, Lietuvos vienetas veikia tik kaip tarpininkas, kuris paskirsto už šiuos vertybinius popierius gaunamas palūkanas jas išmokėdamas tiems užsienio vienetams ar nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, tai toks Lietuvos vienetas nuo taip išmokamų sumų privalo išskaičiuoti mokestį, kaip tai numatyta šioje PMĮ dalyje arba Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau - GPMĮ) atitinkamai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 16 punktą gyventojams išmokamos palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius popierius priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Jeigu toks Lietuvos vienetas, paskirstydamas ir mokėdamas palūkanas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių vertybinius popierius, išmokamas sumas perveda ne pačiam tokių vertybinių popierių gavėjui, o užsienio vienetui, kuris taip pat veikia kaip tarpininkas, tai nuo šių sumų privalo išskaičiuoti mokestį kaip tai numatyta PMĮ, t.y. remdamasis PMĮ 37 straipsnyje nustatyta tvarka ir taikydamas PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

2.3. Su skoliniais įsipareigojimais susijusios priemokos bei premijos.

Su skoliniais įsipareigojimais susijusiomis priemokomis ir premijomis laikomos bet kokios su skoliniais įsipareigojimais susijusių sandorių pagrindu gautos sumos (nesvarbu, kaip jos yra pavadintos), didesnės už skolinio įsipareigojimo ir palūkanų sumą (jei palūkanos yra nustatomos), pvz., su skoliniais įsipareigojimais susijusioms priemokoms priskiriamos išmokos už paskolų ir kitų skolinių įsipareigojimų sandorių tvarkymą.

Sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar pavėluotą vykdymą (delspinigiai, baudos) bei sumos, išmokamos už suteiktas garantijas, su skoliniais įsipareigojimais susijusiomis priemokomis nelaikomos.

    3. Pagal šį punktą į užsienio vienetų mokesčio bazę neįskaičiuojamos:

3.1. Palūkanos už išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose Vyriausybės vertybinius popierius

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1377 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo tarptautinėse finansų rinkose, kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo ir užsienio paskolų ėmimo tvarkos (Žin., 2001, Nr. 98-3491) nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai, išleidžiami tarptautinėse finansų rinkose - tai Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsienio ar vidaus valiuta tarptautinėse finansų rinkose serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai, registruojami užsienio depozitoriumuose, patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas Vyriausybės vertybinių popierių išleidėjo ir investuotojų teises bei pareigas, naudojami kaip valstybės skolinimosi būdas įstatymuose nustatytoms reikmėms finansuoti ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektais, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.

3.2. Indėlių palūkanos

CK 6.892 straipsnyje apibrėžta banko indėlio sutarties samprata: ,,Banko indėlio sutartimi (depozitu) viena šalis (bankas ar kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) arba, gavusi kitai šaliai pervestą pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja grąžinti indėlį ir sumokėti už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka“. Banko sąskaitos sutartis apibrėžta CK 6.913 straipsnyje: ,,Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas.“ CK 6.895 straipsnyje yra nustatytos indėlių rūšys: indėlis iki pareikalavimo, terminuotas indėlis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankų ir kitų kredito įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei šalys susitarimu gali nustatyti ir kitokias indėlių rūšis. Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų draudimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2635) 2 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta indėlio sąvoka: “indėlis - indėlininko pinigų, laikomų komerciniame banke, skyriuje arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos sutartis, ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant sukauptas palūkanas)”. Vadinasi, pagal šį įstatymą indėliai yra ir piniginės lėšos, laikomos bankuose pagal banko sąskaitos sutartį. Todėl palūkanos, mokamos už pinigus, laikomus bankų korespondentinėse ir kitose sąskaitose, taip pat neįskaičiuojamos Lietuvoje į užsienio vienetų pajamų mokesčio bazę prie pajamų šaltinio.

3.3. Palūkanos už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktų nustatytus kriterijus.

Lietuvos banko valdyba 1999 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl Subordinuotų paskolų ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrųjų nuostatų“ (Žin., 1999, Nr. 13-344) nustatė subordinuotų paskolų kriterijus.

    4. Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna palūkanų, išvardytų šios įstatymo dalies 1 punkte, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

    Apmokestinant palūkanas, kurias Lietuvos vienetai moka užsienio vienetams, reikia atsižvelgti į PMĮ 58 str. 13-15 dalyse nustatytas išimtis.

2) pajamos iš paskirstytojo pelno;

Komentaras

    Pajamų iš paskirstytojo pelno sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 15 dalyje.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna pajamų iš Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 3 punkte nustatytą mokesčio tarifą (15 proc.) ir 34 straipsnio nuostatas.

    Apmokestinant per 2002 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį Lietuvos vienetų užsienio vienetams išmokamus dividendus, taikoma PMĮ 58 str. 5 d. 2 punkte nustatyta išimtis (apmokestinant taikomas 29 proc. mokesčio tarifas).

3) autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, taip pat įskaitant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus;

Komentaras

    Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (Žin., 1999, Nr. 50-1598) nustatyta, kad:

- autorių teisės – tai autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius;

- autorių teisių objektai - tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma. Jais gali būti literatūros, mokslo, muzikos, audiovizualiniai, fotografijos, architektūros, taikomosios dailės, sceniniam atlikimui skirti ir kiti kūriniai, kompiuterio programos, žemėlapiai, planai, eskizai, paskaitos, pamokslai bei panašūs kūriniai. Autorių teisių objektams taip pat priskiriami išvestiniai kūriniai, kūrinių ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės ir kita;

- gretutinės teisės – tai atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų teisės;

- gretutinių teisių objektas – tai kūrinio atlikimas, tiek tiesioginis (gyvas atlikimas), tiek įrašytas į garso ar vaizdo laikmeną, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir televizijos laida bei programa.

    Autorius ar gretutinių teisių subjektas turi teisę gauti atlyginimą už kiekvieną kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo būdą. Atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka turėtų būti nustatomi sudaromose atitinkamose sutartyse.

    Tais atvejais, kai atlyginimas mokamas už kompiuterio programas, jį apmokestinant taikomos PMĮ 4 str. 5 dalies nuostatos.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna autorinį atlyginimą, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

4) pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize;

Komentaras

    1. Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo (Žin., 2001, Nr. 52-1811) 2 straipsnyje nurodyta, kad pramoninės nuosavybės objektas – tai išradimo patentas, pramoninis dizainas, puslaidininkinio gaminio topografija, prekių ženklas, firmos vardas.

    Išradimo patentas, remiantis Lietuvos Respublikos patentų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 8-120), yra išradimo apsaugos forma. Jeigu užsienio valstybėje išradimo apsauga užtikrinama kitokiu būdu (pvz., tik jį registruojant, išduodant licenciją, liudijimą ar pan.), tai, taikant PMĮ nuostatas, išradimas, kurio apsauga užtikrinta pagal toje užsienio valstybėje galiojančius įstatymus, laikomas patentuotu išradimu.

    Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1531) 2 straipsnyje nustatyta, kad pramoninis dizainas „yra viso gaminio ar jo dalies, sukonstruotų iš specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formų ir (arba) medžiagų, estetinis vaizdas“. Gaminiais laikomi pramoniniu ar rankiniu būdu pagaminti daiktai ir jų dalys, taip pat daiktų rinkiniai ar kompozicijos, įpakavimas, grafiniai simboliai bei spaustuvės šriftai.

    Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 59-1655) 2 straipsnyje nustatyta, kad puslaidininkinio gaminio topografija – tai „tarpusavyje susijusių piešinių, perteikiančių puslaidininkinio gaminio sluoksnių erdvinį išdėstymą, visuma. Kiekvienas piešinys atitinka visą ar dalį sluoksnio vaizdo. Piešinį gali sudaryti standartiniai žymėjimo simboliai, įvairūs sutartiniai ženklai bei kiti grafiniai vaizdai. Puslaidininkinis gaminys - galutinis arba tarpinis gaminys, turintis vieną ar kelis puslaidininkinės ir vieną ar kelis laidžios ar izoliuojančios medžiagos sluoksnius, sudarančius tam tikrą erdvinį darinį. Šis gaminys atlieka elektroninio įtaiso funkciją arba elektroninio įtaiso ir kitas funkcijas“.

    Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2844) 2 straipsnyje nustatyta, kad prekių ženklas – tai „bet koks žymuo, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai“. Prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

    Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 63-2060) 2 straipsnyje nustatyta, kad firmos vardas – tai „firmos ar firmos padalinio pavadinimas, kuris identifikuoja firmą ar firmos padalinį ir leidžia ją atskirti nuo kitų firmų ar firmų padalinių“. Firma ir jos padalinys – tai Lietuvos ar užsienio vienetas ir to vieneto filialas, skyrius, atstovybė ar pan.

    2. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr.74-2262) 6.766 straipsniu, „franšizės sutartimi viena šalis (teisių turėtojas) įsipareigoja perduoti už atlyginimą kitai šaliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisę naudotis verslo tikslais išimtinių teisių, priklausančių teisių turėtojui, visuma (teise į firmos vardą, teise į prekių ar paslaugų ženklą, teise į saugomą komercinę (gamybinę) informaciją ir kt.), o kita šalis įsipareigoja už tai mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. Franšizės sutartis numato teisių turėtojo išimtinių teisių visumos, dalykinės reputacijos ir komercinės patirties panaudojimą tam tikru mastu (nustatant minimalų ar maksimalų panaudojimo būdą arba kitą formą). Franšizės sutartis taip pat gali numatyti tokių išimtinių teisių, dalykinės reputacijos ar komercinės patirties panaudojimo teritoriją arba verslo sritį, kurioje tai bus naudojama (prekių pardavimas, paslaugų teikimas ir t.t.). Franšizės sutarties šalimis gali būti tik įmonės (verslininkai)“.

    3. Licencine sutartimi licenciaras pramoninės nuosavybės objekto ar franšizės naudotojui (licenciatui) suteikia teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu ar franšize nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje. Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė. Neišimtinė licencija – kai licenciaras suteikia licenciatui teisę panaudoti licencijos dalyką, pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką. Išimtinė licencija – kai licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licenciatui perduotų licencijos dalyko teisių.

    4. Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna atlyginimą už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu ar franšize, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

Pavyzdys

Lietuvos vienetas su užsienio vienetu sudarė sutartį, pagal kurią užsienio vienetas elektroniniu paštu atsiunčia Lietuvos vienetui savo patentuoto gaminio projektą. Naudodamasis šiuo projektu, Lietuvos vienetas gamina įrenginius. Teisė projektą dauginti, platinti ir pardavinėti Lietuvos vienetui nėra suteikiama.

Remiantis PMĮ 4 str. 4 d. 4 punktu ir 5 str. 1 d. 2 punktu, sumos, kurias Lietuvos vienetas išmoka užsienio vienetui už suteiktą teisę naudotis gaminio projektu, apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą.

5) atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how);

Komentaras

    Informacijos apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how) suteikimas yra tam tikros rūšies informacinė paslauga. Tokios paslaugos teikimo sutartyse viena šalis sutinka perteikti kitai šaliai tam tikras žinias ir patirtį, kuri viešai neskelbiama, ir taip, kad ta antroji šalis galėtų šią informaciją panaudoti savo naudai. Reikia pažymėti, kad tokia sutartimi nėra įsipareigojama dalyvauti perteiktos patirties taikyme ar atsakyti už jos taikymo rezultatus.

    Know-how suprantama kaip neatskleista patirtimi įgytos ir davėjo patikrintos praktinės informacijos (patentuotos arba ne) visuma. Ji būtina produktams atgaminti, gamybos ar komercijos procesui vykdyti arba paslaugoms teikti esant toms pačioms ar panašioms sąlygoms. Gamintojas, vien tik išnagrinėjęs gaminį arba įgijęs žinių apie technikos ar technologijos naujoves, tokios informacijos sužinoti negali.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna atlyginimą už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

    Jeigu Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė su užsienio vienetu sudaro mišraus pobūdžio sutartį (pvz., pirkimo sutartį, pagal kurią įsigyjama prekė, o kartu ir su jos naudojimu susijusi informacija (know-how)), tai tokioje sutartyje suma, tenkanti įsigyjamai prekei, ir suma, tenkanti perduodamai informacijai (know-how), turi būti nurodomos atskirai. Jeigu tokioje mišrioje sutartyje sumos nėra išskiriamos, tačiau pagal ją (ar jos dalį) teikiamos paslaugos savo esme atitinka informacijos apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how) suteikimo paslaugas, tai išmokant tokias sumas, laikoma, kad 95 proc. išmokamos sumos tenka perduodamai informacijai (know-how), ir todėl nuo 95 proc. išmokėtos sumos turi būti išskaičiuojamas mokestis (pagal Finansų ministerijos 2002 m. spalio 29 dienos raštą Nr. 1404-11-0212268).

Pavyzdys

Lietuvos vienetas su užsienio vienetu sudarė sutartį, pagal kurią užsienio vienetas parduoda Lietuvos vienetui kepimo įrangą, ją atveža ir sumontuoja (techninės paslaugos). Lietuvos vienetas su kitu užsienio vienetu, turinčiu tokią pačią įrangą ir naudojančiu ją savo veikloje, sudarė sutartį, kurioje numatyta, kad to užsienio vieneto darbuotojai atvyksta dviems savaitėms į Lietuvą ir parodo, kaip ta įranga naudotis: kaip geriausia organizuoti darbą, dirbant su šia įranga, kokioje temperatūroje kepti bei kokius gaminių receptus naudoti ir pan. (gamybinės patirties perdavimas (know-how)).

Jeigu PMĮ 2 str. 12 dalimi, nė vienas užsienio vienetas nebus laikomas turinčiu nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal PMĮ 4 straipsnį užsienio vieneto už technines paslaugas gautos pajamos nėra laikomos tokiomis užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę gautomis pajamomis, kurios apmokestinamos Lietuvoje. Pagal PMĮ 4 str. 4 d. 5 punktą ir 5 str. 1 d. 2 punktą, sumos, kurias Lietuvos vienetas išmoka užsienio vienetui už gamybinės patirties perdavimą (know-how), apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą.

6) gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

Komentaras

    Nekilnojamasis pagal prigimtį daikto sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 11 dalyje.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna pajamų už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

    Tokios užsienio vieneto gaunamos pajamos apmokestinamos, nepriklausomai nuo jų gavimo formos (pinigais, nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir pan.) ir mokėjimo būdo (mokama tiesiogiai, atsiskaitoma apmokant to užsienio vieneto skolinius įsipareigojimus, jo vardu vykdant mokestines prievoles ar pan.).

Pavyzdžiai

1. Lietuvos vienetas su užsienio vienetu sudarė sutartį, pagal kurią Lietuvos vienetas savo prekybinei veiklai naudoja Vilniuje esančias ir užsienio vienetui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Lietuvos vienetas nuomos mokesčio už šias patalpas nemoka, tačiau sudarytoje sutartyje yra įsipareigojęs užsienio vieneto vardu į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėti nekilnojamojo turto mokestį bei žemės nuomos mokestį. Sutartis pavadinta “panaudos sutartimi”.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.629 straipsniu, pagal panaudos sutartį viena šalis (panaudos davėja) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjai) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis. Pagal šio kodekso 6.477 straipsnį nuomos sutartyje viena šalis (nuomotoja) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį. Kadangi užsienio vienetas leido Lietuvos vienetui naudotis jam priklausančiomis patalpomis ne neatlygintinai, o už tam tikrą užmokestį (jo vardu mokamo nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio forma), todėl tarp šių vienetų sudaryta sutartis, nors ir pavadinta panaudos sutartimi, iš esmės turėtų būti laikoma nuomos sutartimi.

Remiantis PMĮ 4 str. 4 d. 6 punktu ir 5 st. 1 d. 2 punktu, sumos, kurias Lietuvos vienetas išmoka užsienio vienetui už išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą. Suma, nuo kurios skaičiuojamas mokestis šiuo atveju, turėtų būti laikoma užsienio vieneto vardu mokama nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės nuomos mokesčio suma.

2. Užsienio vienetui nuosavybės teise priklauso pastatas – nekilnojamasis turtas, registruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiuo turtu užsienio vienetas apmoka įsigyjamas naujai steigiamos Lietuvos uždaros akcinės bendrovės akcijas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) Ketvirtosios knygos V skyriaus nuostatomis, turto perleidimu laikomas jo nuosavybės teisės perdavimas. Todėl tuo atveju, kai užsienio vienetas jam priklausiusią turto nuosavybės teisę perdavė Lietuvos vienetui, laikoma, kad tas užsienio vienetas perleido turtą.

Remiantis PMĮ 4 str. 4 d. 6 punktu ir 5 st. 1 d. 2 punktu, sumos, kurias užsienio vienetas gauna už perleistą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą. Kadangi užsienio vienetas pajamas gavo akcijomis (ne pinigais), tai šiuo atveju suma, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, yra lygi steigimo metu užsienio vieneto įsigytų akcijų emisijos kainai.

    Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai minėtas mokesčio tarifas taikomas apmokestinant visas tokio daikto pardavimo pajamas, tačiau užsienio vienetas turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiavęs asmuo, dėl tokio mokesčio perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų PMĮ 54 straipsnyje nustatyta tvarka.

    Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos nuolatiniam gyventojui, Lietuvos vienetui ar nuolatinei buveinei, tai minėtas mokesčio tarifas taikomas apmokestinant visas tokio daikto pardavimo pajamas, tačiau užsienio vienetas turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiavęs asmuo, dėl tokio mokesčio perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų PMĮ 54 straipsnyje nustatyta tvarka.

    Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne Lietuvos nuolatiniam gyventojui, Lietuvos vienetui ar nuolatinei buveinei (t.y. jeigu mokestis nuo už to turto perleidimą išmokėtų sumų nebuvo išskaičiuotas), tai toks užsienio vienetas, gavęs tokių pajamų, privalo pateikti pajamų deklaraciją tam mokesčių administratoriui, kurio administruojamoje teritorijoje tas nekilnojamasis turtas yra, ir mokėti mokestį nuo visų gautų pajamų arba, jeigu turi visus mokesčio perskaičiavimui reikalingus dokumentus, nuo turto vertės padidėjimo pajamų.

3 pavyzdys

Užsienio vienetui A, kuris nevykdo jokios veiklos Lietuvoje, nuosavybės teise priklauso pastatas – nekilnojamasis turtas, registruotas Nekilnojamojo turto registre. Šį pastatą jis pardavė kitam užsienio vienetui B, kuris taip pat nevykdo jokios veiklos Lietuvoje.

Remiantis PMĮ 4 str. 4 d. 6 punktu ir 5 st. 1 d. 2 punktu, sumos, kurias užsienio vienetas gauna už perleistą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą. Atsižvelgiant į PMĮ 54 straipsnyje numatytą pelno mokesčio perskaičiavimą, tokio užsienio vieneto A už nekilnojamojo turto perleidimą iš užsienio vieneto B gautos pajamos gali būti apmokestinamos, skaičiuojant pelno mokestį tik nuo parduoto turto vertės padidėjimo pajamų.

Todėl užsienio vienetas A, pardavęs jam nuosavybės teise priklausiusį pastatą užsienio vienetui B ir gavęs už tai pajamų, privalo pateikti pajamų deklaraciją tam mokesčių administratoriui, kurio administruojamoje teritorijoje tas nekilnojamasis turtas yra, ir mokėti  mokestį nuo visų gautų pajamų arba, jeigu turi visus mokesčio perskaičiavimui reikalingus dokumentus, nuo turto vertės padidėjimo pajamų.

7) kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos.

Komentaras

    Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (1999, Nr. 50-1598) nustatyta, kas yra autorių teisės, autorių teisių objektai, gretutinės teisės, gretutinių teisių objektai (žr. PMĮ 4 str. 4 d. 3 punkto komentarą).

    Remiantis šio įstatymo 64 straipsniu, autorių arba gretutinių teisių pažeidimu laikomi tokie veiksmai, kaip kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimas ar platinimas be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto leidimo; autorinio atlyginimo nesumokėjimas; techninių apsaugos priemonių, naudojamų autorių ar gretutinių teisių subjektų teisėms įgyvendinti ar jas apsaugoti, pašalinimas; informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą panaikinimas arba pakeitimas be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto leidimo; kūrinių, atlikimų įrašų, fonogramų ar jų kopijų platinimas, transliavimas, viešas paskelbimas be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto leidimo; kiti pažeidimai.

    Autoriui ar gretutinių teisių subjektui už tokius pažeidimus gali būti mokamos kompensacijos.

    Kai užsienio vienetas kompensaciją už autorių teisių arba gretutinių teisių pažeidimą gauna ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

5. Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra perleidžiamos šios teisės:

1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba

2)  teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba

3)  teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą.

Komentaras

    Kompiuterio programos sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 9 dalyje.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę Lietuvos teritorijoje gauna atlyginimą už suteiktą teisę:

- daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti ar paskolinti (t.y., kai tokios kompiuterio programos kopijos nėra daromos pačio Lietuvos vieneto reikmėms tenkinti, o skirtos tretiesiems asmenims), arba

-  naudojantis kompiuterio programa, kurios autoriaus teisės priklauso tam užsienio vienetui, rengti išvestines kompiuterio programas, kurios pačios yra autorių teisių objektas, arba

-  viešai demonstruoti kompiuterio programą,

    tai tokios jo pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

    Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę Lietuvos vienetui suteikia su kompiuterio programa susijusias kitokias nei aukščiau išvardytas teises, arba parduoda jam kompiuterio programą (kartu su tam vienetui priklausiusiomis kompiuterio programos autoriaus teisėmis ar be jų), tai tokios jo pajamos neapmokestinamos.

Pavyzdžiai

1. Užsienio vienetas, neturintis nuolatinės buveinės Lietuvos Respublikos teritorijoje, pardavė Lietuvos vienetui kompiuterio programą ir sudarė sutartį, suteikiančią Lietuvos vienetui teisę daryti dešimt tos programos kopijų, naudojamų dešimtyje to vieneto darbo vietų. Vėliau buvo sudaryta papildoma sutartis, pagal kurią Lietuvos vienetui buvo suteikta teisė daryti dar penkias programos kopijas, naudojamas penkiose Lietuvos vieneto filialo darbo vietose. Lietuvos vienetas užsienio vienetui sumokėjo už kompiuterio programą ir už kiekvieną jos kopiją.

Remiantis PMĮ 4 str. 5 dalimi, sumos, kurias Lietuvos vienetas sumokėjo užsienio vienetui už kompiuterio programą bei suteiktas teises, neapmokestinamos.

2. Lietuvos vienetas, užsiimantis prekyba kompiuteriais ir programine įranga, iš užsienio vieneto, neturinčio nuolatinės buveinės Lietuvos Respublikos teritorijoje, įsigijo kompiuterio programas kartu su licencijomis, patvirtinančiomis tų kompiuterio programų legalumą. Kompiuterio programos nebus naudojamos pačio Lietuvos vieneto veikloje, o skirtos tik perpardavimui.

Sumos, kurias Lietuvos vienetas sumoka užsienio vienetui už tokių programų įsigijimą neapmokestinamos, kadangi Lietuvos vienetui nėra suteikiama nei vieną iš PMĮ 4 str. 5 dalyje nurodytų teisių.

08-2-02–11773Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2002.12.242002.01.01(18.9-08-2) –R-5013Dėl pelno mokesčio įstatymo2, 4, 14 ir 17 straipsnių komentarų (paaiškinimų) papildymo2003.05.272002.01.01(18.9-08-2) –R-5013Dėl pelno mokesčio įstatymo2, 4, 14 ir 17 straipsnių komentarų (paaiškinimų) papildymo2003.05.272002.01.01(18.9-08-2)-R-5965Dėl pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio komentaro (paaiškinimo) papildymo2003.06.202002.01.01
VMI komentaras

4 straipsnis. Mokesčio bazė

1. Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

Komentaras

    Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos vieneto uždirbtos pajamos Lietuvos Respublikoje ir bet kur pasaulyje.

2. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka. Į Lietuvos vieneto (Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) pajamas taip pat įskaitomos tos Europos ekonominių interesų grupės pajamos šio Įstatymo 39(1) straipsnyje nustatyta tvarka.

Komentaras

    1. Kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos turi būti įskaitomos į jį kontroliuojančio Lietuvos vieneto mokesčio bazę, neatsižvelgiant į tai, kad šis Lietuvos vienetas tokių pajamų negauna.

    Kontroliuojančio Lietuvos vieneto kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos, apibrėžtos PMĮ 2 str. 18 dalyje, į Lietuvos vieneto per mokestinį laikotarpį gautas pajamas įskaitomos proporcingai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną jo turimam kontroliuojamojo užsienio vieneto akcijų (dalių, pajų), balsų arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį ar išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui.

    PMĮ 39 str. 2 dalyje nurodyta, kad pozityviųjų pajamų įtraukimo tvarką nustato LR Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (žr. PMĮ 39 straipsnio 2 dalies komentarą).

    2. Į Lietuvos vieneto, Europos ekonominių interesų grupės (toliau – EEIG) dalyvio, pajamas turi būti įskaitomos EEIG pajamos. Šios pajamos Lietuvos vienetui priskiriamos PMĮ 39-1 str. nustatyta tvarka.

3. Užsienio vieneto mokesčio bazė yra:

1) užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje;

Komentaras

    1. Nuolatinės buveinės sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 12 dalyje.

    Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę buveinę, tai tos nuolatinės buveinės mokesčio bazę sudaro pajamos, uždirbtos iš jos veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir pajamos, uždirbtos iš tos nuolatinės buveinės veiklos užsienio valstybėse.

    Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per kelias nuolatines buveines, tai kiekvienos nuolatinės buveinės mokesčio bazė nustatoma atskirai.

    2. Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę buveinę, per kurią uždirba PMĮ 2 str. 24 dalyje apibrėžtų transportavimo, prasidedančio Lietuvos Respublikos teritorijoje ir pasibaigiančio užsienio valstybėje arba prasidedančio užsienio valstybėje ir pasibaigiančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamų, tai, remiantis PMĮ 2 str. 16 d. 4 punktu, tokios nuolatinės buveinės mokesčio bazei priskiriama tik 50 proc. taip uždirbtų pajamų.

    3. Užsienio vieneto nuolatinės buveinės uždirbtos pajamos, remiantis PMĮ II skyriaus nuostatomis, pripažįstamos taikant kaupimo apskaitos principą.

2) užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

Komentaras

    1. Jeigu užsienio vienetas ne per Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią nuolatinę buveinę (jos sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 12 dalyje) gauna pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios išvardytos PMĮ 4 str. 4 dalyje, tai šios pajamos apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 ir 3 punktuose nustatytus mokesčio tarifus (10 arba 15 proc. atitinkamai). Taip gaunamų užsienio vieneto pajamų apmokestinimo tvarką reglamentuoja PMĮ 37 straipsnio nuostatos.

    Užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę gautos pajamos, remiantis PMĮ 8 str. 1 dalimi, pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą – pagal faktišką pajamų gavimo momentą, t.y. išmokant išmokas užsienio vienetui.

    2. Jeigu užsienio vienetas ne per Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią nuolatinę buveinę uždirba pajamų, kurios pagal šį PMĮ punktą yra apmokestinamos, o pagal Lietuvos su ta užsienio valstybe sudarytą ir taikomą tarptautinę dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį nustatytas mažesnis tokių pajamų rūšies apmokestinimo tarifas arba tokios pajamos yra neapmokestinamos, tai, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin. 1995, Nr. 61-1525; 2001, Nr. 62-2211) 4 straipsniu, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

    Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse numatytoms lengvatoms taikyti naudojamos formos, kurių naudojimo taisyklės nustatytos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.159 „Dėl su tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymu susijusių FR0021 (DAS-1), FR0022 (DAS-2), FR0023 (DAS-3) ir FR00254 (DAS-4) formų pildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-2014).

4. Užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje:

1) palūkanų pajamos iš bet kokios rūšies skolinių įsipareigojimų, įskaitant vertybinius popierius (išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose), obligacijas, taip pat su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus palūkanų pajamas už indėlius ir palūkanų pajamas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus (taikoma iki 2003 m. liepos 24 d.);

Komentaras

    1. Šiame punkte apibrėžtos su skoliniais įsipareigojimais susijusios pajamų rūšys, nuo kurių užsienio vienetai moka pelno mokestį prie pajamų šaltinio.

    2. Užsienio vienetų mokesčio bazę sudaro:

2.1. Palūkanos, gautos pagal sutartis, iš kurių kyla skoliniai įsipareigojimai.

Apmokestinant palūkanas neatsižvelgiama į tai, kokia forma sudarytos sutartys: žodžiu, raštu ar kitokia sutartį sudarančių asmenų valios išreiškimo forma.

2.1.1. Palūkanos, gautos sutarčių, pvz., paskolos, kreditavimo, vartojimo kredito, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių, pagrindu.

Vadovaujantis PMĮ 58 str. 13 dalimi, užsienio valstybių bankų ir tarptautinių finansinių institucijų, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 171 (Žin., 2001, Nr. 15-1801), suteiktų paskolų palūkanos, įskaitant su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, apmokestinamos tik nuo 2003 m. sausio 1 d. Jei užsienio valstybės bankai ar minėtos tarptautinės finansinės institucijos paskolas suteikia Lietuvos Respublikos valstybei, tai tokių paskolų palūkanos apmokestinamos tik pagal tas sutartis, kurios sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d.

2.1.2. Palūkanos, gautos lizingo (finansinės nuomos) sutarčių pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 144 patvirtintą Išsinuomoto ir išnuomoto turto finansinės apskaitos tvarką (Žin., 2000, Nr. 48-1402) palūkanos – tai pagal finansinės nuomos sutartį mokamų minimalių nuomos įmokų sumos ir sutartyje nurodytos turto vertės skirtumas. Pagal minėtos tvarkos 14.5 punktą, jei sutartyje nėra nustatytos palūkanos ir nenurodoma palūkanų norma arba jei palūkanų norma yra daug mažesnė už rinkos palūkanų normą, tai palūkanomis laikoma išskaičiuojama palūkanų suma, apskaičiuota, laikantis principo, kad palūkanų norma yra pastovi ir ne mažesnė už rinkos palūkanų normą.

2.1.3. Palūkanos, gautos kitų sutarčių, dėl kurių kyla skoliniai įsipareigojimai, pagrindu.

2.2. Palūkanos, gautos už vertybinius popierius.

Jei vertybinis popierius patvirtina dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento (dokumentą išleidusio asmens) palūkanas, tai tokios palūkanos apmokestinamos prie pajamų šaltinio Lietuvoje.

Iki PMĮ įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinių popierių palūkanos nebuvo įtraukiamos į užsienio vienetų pelno mokesčio bazę. Pagal PMĮ 58 str. 14 dalies nuostatas užsienio vienetų už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, vertybinius popierius gautos palūkanų pajamos pelno mokesčiu apmokestinamos prie pajamų šaltinio, jei tų vertybinių popierių platinimo sutartys sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; toliau - CK) 1.103 straipsnį obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę nustatytais terminais iš tą popierių išleidusio asmens gauti nominaliąją obligacijų vertę, palūkanas ar kitokį ekvivalentą ar kitas turtines teises.

Tuo atveju, jei vertybinis popierius (pvz., obligacija) patvirtina, kad suėjus obligacijos leidėjo nustatytam obligacijos išpirkimo terminui, emitentas obligaciją išperka didesne kaina nei buvo sumokėta ją išleidžiant, tai obligacijos išleidimo ir išpirkimo kainų skirtumo suma (palūkanos) apmokestinamas prie pajamų šaltinio.

Pavyzdžiai

1. Japonijos įmonė A iš Lietuvos įmonės B įsigijo 1000 obligacijų po 90 litų. Nominali vienos obligacijos vertė 100 litų. Suėjus obligacijų išpirkimo terminui, obligacijas išleidusi Lietuvos įmonė B išpirko obligacijas, Japonijos įmonei A sumokėdama nominalią obligacijos vertę (po 100 litų). Obligacijų įsigijimo ir išpirkimo vertės 10000 Lt skirtumo (100 000 – 90 000) suma apmokestinama prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. pelno mokesčio tarifą.

2. Japonijos įmonė A iš Lietuvos įmonės B įsigijo 1000 obligacijų. Nesuėjus obligacijų išpirkimo terminui, Japonijos įmonė A pardavė 600 obligacijų Zimbabvės įmonei C. Už šias obligacijas įmonės A iš įmonės C gauta pinigų suma, remiantis PMĮ nuostatomis, neapmokestinama.

Užsienio vienetų už Lietuvos vienetų obligacijas gautos palūkanų pajamos, vadovaujantis PMĮ 58 str. 13 dalimi, apmokestinamos tuo atveju, jei šios obligacijos išleistos po PMĮ įsigaliojimo, t.y. po 2002 m. sausio 1 d.. Iki PMĮ įsigaliojimo pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo (Žin., 1990, nr. 24-601; toliau – JAPMĮ) nuostatas obligacijų palūkanos nebuvo apmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio.

2.2.1. Palūkanų už vertybinius popierius gavėju laikomas asmuo, kuris kartu su vertybiniu popieriumi įgyja reikalavimo teisę į palūkanas ir į tai, kad tie vertybiniai popieriai būtų išpirkti nustatytais terminais.

Jeigu, užsienio vienetams ar nenuolatiniams Lietuvos gyventojams įsigyjant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių vertybinius popierius, Lietuvos vienetas veikia tik kaip tarpininkas, kuris paskirsto už šiuos vertybinius popierius gaunamas palūkanas jas išmokėdamas tiems užsienio vienetams ar nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, tai toks Lietuvos vienetas nuo taip išmokamų sumų privalo išskaičiuoti mokestį, kaip tai numatyta šioje PMĮ dalyje arba Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau - GPMĮ) atitinkamai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 16 punktą gyventojams išmokamos palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius popierius priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Jeigu toks Lietuvos vienetas, paskirstydamas ir mokėdamas palūkanas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių vertybinius popierius, išmokamas sumas perveda ne pačiam tokių vertybinių popierių gavėjui, o užsienio vienetui, kuris taip pat veikia kaip tarpininkas, tai nuo šių sumų privalo išskaičiuoti mokestį kaip tai numatyta PMĮ, t.y. remdamasis PMĮ 37 straipsnyje nustatyta tvarka ir taikydamas PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

2.3. Su skoliniais įsipareigojimais susijusios priemokos bei premijos.

Su skoliniais įsipareigojimais susijusiomis priemokomis ir premijomis laikomos bet kokios su skoliniais įsipareigojimais susijusių sandorių pagrindu gautos sumos (nesvarbu, kaip jos yra pavadintos), didesnės už skolinio įsipareigojimo ir palūkanų sumą (jei palūkanos yra nustatomos), pvz., su skoliniais įsipareigojimais susijusioms priemokoms priskiriamos išmokos už paskolų ir kitų skolinių įsipareigojimų sandorių tvarkymą.

Sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar pavėluotą vykdymą (delspinigiai, baudos) bei sumos, išmokamos už suteiktas garantijas, su skoliniais įsipareigojimais susijusiomis priemokomis nelaikomos.

    3. Pagal šį punktą į užsienio vienetų mokesčio bazę neįskaičiuojamos:

3.1. Palūkanos už išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose Vyriausybės vertybinius popierius

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1377 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo tarptautinėse finansų rinkose, kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo ir užsienio paskolų ėmimo tvarkos (Žin., 2001, Nr. 98-3491) nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai, išleidžiami tarptautinėse finansų rinkose - tai Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsienio ar vidaus valiuta tarptautinėse finansų rinkose serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai, registruojami užsienio depozitoriumuose, patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas Vyriausybės vertybinių popierių išleidėjo ir investuotojų teises bei pareigas, naudojami kaip valstybės skolinimosi būdas įstatymuose nustatytoms reikmėms finansuoti ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektais, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.

3.2. Indėlių palūkanos

CK 6.892 straipsnyje apibrėžta banko indėlio sutarties samprata: ,,Banko indėlio sutartimi (depozitu) viena šalis (bankas ar kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) arba, gavusi kitai šaliai pervestą pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja grąžinti indėlį ir sumokėti už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka“. Banko sąskaitos sutartis apibrėžta CK 6.913 straipsnyje: ,,Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas.“ CK 6.895 straipsnyje yra nustatytos indėlių rūšys: indėlis iki pareikalavimo, terminuotas indėlis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankų ir kitų kredito įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei šalys susitarimu gali nustatyti ir kitokias indėlių rūšis. Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų draudimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2635) 2 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta indėlio sąvoka: “indėlis - indėlininko pinigų, laikomų komerciniame banke, skyriuje arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos sutartis, ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant sukauptas palūkanas)”. Vadinasi, pagal šį įstatymą indėliai yra ir piniginės lėšos, laikomos bankuose pagal banko sąskaitos sutartį. Todėl palūkanos, mokamos už pinigus, laikomus bankų korespondentinėse ir kitose sąskaitose, taip pat neįskaičiuojamos Lietuvoje į užsienio vienetų pajamų mokesčio bazę prie pajamų šaltinio.

3.3. Palūkanos už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktų nustatytus kriterijus.

Lietuvos banko valdyba 1999 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl Subordinuotų paskolų ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrųjų nuostatų“ (Žin., 1999, Nr. 13-344) nustatė subordinuotų paskolų kriterijus.

    4. Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna palūkanų, išvardytų šios įstatymo dalies 1 punkte, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

    Apmokestinant palūkanas, kurias Lietuvos vienetai moka užsienio vienetams, reikia atsižvelgti į PMĮ 58 str. 13-15 dalyse nustatytas išimtis.

1) palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose, sukauptas ir išmokamas palūkanas už indėlius ir palūkanas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus (pagal 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1659 redakciją (Žin., 2003, Nr. 74-3417); taikoma nuo 2003 m. liepos 25 d.);

Komentaras

1. Šiame punkte apibrėžtos palūkanos, nuo kurių jas ne per nuolatines buveines gaunantys užsienio vienetai moka pelno mokestį prie pajamų šaltinio. Pati palūkanų sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 28 dalyje.

2. Vadovaujantis PMĮ 58 str. 14 dalimi, palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, savivaldybių vertybinius popierius bei tarptautinių finansų organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, vertybinius popierius, apmokestinamos tik tuo atveju, jeigu sutartys dėl tokių vertybinių popierių platinimo sudarytos po 2003 m. sausio 1 d.

3. Užsienio vienetų už Lietuvos vienetų obligacijas gaunamos palūkanos, vadovaujantis PMĮ 58 str. 13 dalimi, apmokestinamos tik tuo atveju, jei šios obligacijos išleistos po PMĮ įsigaliojimo, t.y. po 2002 m. sausio 1 d.

4. Vadovaujantis PMĮ 58 str. 13 dalimi, nuo 2003 m. sausio 1 d. apmokestinamos užsienio valstybių bankams ir tarptautinėms finansų institucijoms (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansų institucijos, kurių daugiau kaip 50 proc. akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, mokamos palūkanos už Lietuvos Respublikos valstybei suteiktas paskolas, jeigu paskolos sutartys sudarytos po 2003 m. sausio 1 d. Jeigu aukščiau minimos paskolos sutartys buvo sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., tai pagal šias sutartis mokamos palūkanos prie pajamų šaltinio neapmokestinamos.

Tarptautinių finansinių institucijų (institucijų arba organizacijų, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondų ir valstybinių finansinių institucijų, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės) sąrašas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 171 (Žin., 2001, Nr. 15-1801) (panaikintas remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1K-110 (Žin., 2003, Nr. 40-1854).

Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525) 4 straipsniu, “jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės negu mokesčių įstatymuose ir šios sutartys yra ratifikuotos ir įsigaliojusios Lietuvos Respublikoje, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės”.

5. Palūkanų už vertybinius popierius gavėju laikomas asmuo, kuris kartu su vertybiniu popieriumi įgyja reikalavimo teisę į palūkanas ir į tai, kad tie vertybiniai popieriai būtų išpirkti nustatytais terminais.

Jeigu, užsienio vienetams ar nenuolatiniams Lietuvos gyventojams įsigyjant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių vertybinius popierius, Lietuvos vienetas veikia tik kaip tarpininkas, kuris paskirsto už šiuos vertybinius popierius gaunamas palūkanas jas išmokėdamas tiems užsienio vienetams ar nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, tai toks Lietuvos vienetas nuo taip išmokamų sumų privalo išskaičiuoti mokestį, kaip tai numatyta šioje PMĮ dalyje arba Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau - GPMĮ) atitinkamai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 16 punktą gyventojams išmokamos palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius popierius priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Jeigu toks Lietuvos vienetas, paskirstydamas ir mokėdamas palūkanas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių vertybinius popierius, išmokamas sumas perveda ne pačiam tokių vertybinių popierių gavėjui, o užsienio vienetui, kuris taip pat veikia kaip tarpininkas, tai nuo šių sumų privalo išskaičiuoti mokestį taip, kaip tai numatyta PMĮ.

6. Remiantis šiuo punktu į užsienio vienetų mokesčio bazę neįtraukiamos:

6.1. palūkanos už Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1377 (Žin., 2001, Nr. 98-3491) patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo tarptautinėse finansų rinkose, kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo ir užsienio paskolų ėmimo tvarkos nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai, išleidžiami tarptautinėse finansų rinkose - tai Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsienio ar vidaus valiuta tarptautinėse finansų rinkose serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai, registruojami užsienio depozitoriumuose, patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas Vyriausybės vertybinių popierių išleidėjo ir investuotojų teises bei pareigas, naudojami kaip valstybės skolinimosi būdas įstatymuose nustatytoms reikmėms finansuoti ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektais, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.

6.2. sukauptos ir išmokamos palūkanos už indėlius.

Išmokant palūkanas už indėlius mokestiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2002 ir 2003 metais, taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; toliau - CK) 6.892 straipsnyje apibrėžta banko indėlio sutarties samprata: ,,Banko indėlio sutartimi (depozitu) viena šalis (bankas ar kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) arba, gavusi kitai šaliai pervestą pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja grąžinti indėlį ir sumokėti už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka“.

Išmokant palūkanas už indėlius mokestiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2004 metais ir vėliau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 74-3417) 19 str. 4 dalį, turi būti taikoma PMĮ 2 str. 27 dalyje apibrėžta indėlio sąvoka,.

6.3. palūkanos už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus.

Lietuvos banko valdyba 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 3 (Žin., 2002, Nr. 12-452) patvirtino naują Subordinuotų paskolų ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrųjų nuostatų redakciją, kurioje apibrėžė subordinuotų paskolų kriterijus.

7. Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna palūkanų, išvardytų šios įstatymo dalies 1 punkte, tokios pajamos apmokestinamos PMĮ 37 straipsnyje nustatyta tvarka ir taikant 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

2) pajamos iš paskirstytojo pelno;

Komentaras

    Pajamų iš paskirstytojo pelno sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 15 dalyje.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna pajamų iš Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 3 punkte nustatytą mokesčio tarifą (15 proc.) ir 34 straipsnio nuostatas.

    Apmokestinant per 2002 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį Lietuvos vienetų užsienio vienetams išmokamus dividendus, taikoma PMĮ 58 str. 5 d. 2 punkte nustatyta išimtis (apmokestinant taikomas 29 proc. mokesčio tarifas).

3) autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, taip pat įskaitant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus;

Komentaras

    Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (Žin., 1999, Nr. 50-1598) nustatyta, kad:

- autorių teisės – tai autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius;

- autorių teisių objektai - tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma. Jais gali būti literatūros, mokslo, muzikos, audiovizualiniai, fotografijos, architektūros, taikomosios dailės, sceniniam atlikimui skirti ir kiti kūriniai, kompiuterio programos, žemėlapiai, planai, eskizai, paskaitos, pamokslai bei panašūs kūriniai. Autorių teisių objektams taip pat priskiriami išvestiniai kūriniai, kūrinių ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės ir kita;

- gretutinės teisės – tai atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų teisės;

- gretutinių teisių objektas – tai kūrinio atlikimas, tiek tiesioginis (gyvas atlikimas), tiek įrašytas į garso ar vaizdo laikmeną, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir televizijos laida bei programa.

    Autorius ar gretutinių teisių subjektas turi teisę gauti atlyginimą už kiekvieną kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo būdą. Atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka turėtų būti nustatomi sudaromose atitinkamose sutartyse.

    Tais atvejais, kai atlyginimas mokamas už kompiuterio programas, jį apmokestinant taikomos PMĮ 4 str. 5 dalies nuostatos.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna autorinį atlyginimą, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

4) pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize;

Komentaras

    1. Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo (Žin., 2001, Nr. 52-1811) 2 straipsnyje nurodyta, kad pramoninės nuosavybės objektas – tai išradimo patentas, pramoninis dizainas, puslaidininkinio gaminio topografija, prekių ženklas, firmos vardas.

    Išradimo patentas, remiantis Lietuvos Respublikos patentų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 8-120), yra išradimo apsaugos forma. Jeigu užsienio valstybėje išradimo apsauga užtikrinama kitokiu būdu (pvz., tik jį registruojant, išduodant licenciją, liudijimą ar pan.), tai, taikant PMĮ nuostatas, išradimas, kurio apsauga užtikrinta pagal toje užsienio valstybėje galiojančius įstatymus, laikomas patentuotu išradimu.

    Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1531) 2 straipsnyje nustatyta, kad pramoninis dizainas „yra viso gaminio ar jo dalies, sukonstruotų iš specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formų ir (arba) medžiagų, estetinis vaizdas“. Gaminiais laikomi pramoniniu ar rankiniu būdu pagaminti daiktai ir jų dalys, taip pat daiktų rinkiniai ar kompozicijos, įpakavimas, grafiniai simboliai bei spaustuvės šriftai.

    Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 59-1655) 2 straipsnyje nustatyta, kad puslaidininkinio gaminio topografija – tai „tarpusavyje susijusių piešinių, perteikiančių puslaidininkinio gaminio sluoksnių erdvinį išdėstymą, visuma. Kiekvienas piešinys atitinka visą ar dalį sluoksnio vaizdo. Piešinį gali sudaryti standartiniai žymėjimo simboliai, įvairūs sutartiniai ženklai bei kiti grafiniai vaizdai. Puslaidininkinis gaminys - galutinis arba tarpinis gaminys, turintis vieną ar kelis puslaidininkinės ir vieną ar kelis laidžios ar izoliuojančios medžiagos sluoksnius, sudarančius tam tikrą erdvinį darinį. Šis gaminys atlieka elektroninio įtaiso funkciją arba elektroninio įtaiso ir kitas funkcijas“.

    Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2844) 2 straipsnyje nustatyta, kad prekių ženklas – tai „bet koks žymuo, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai“. Prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

    Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 63-2060) 2 straipsnyje nustatyta, kad firmos vardas – tai „firmos ar firmos padalinio pavadinimas, kuris identifikuoja firmą ar firmos padalinį ir leidžia ją atskirti nuo kitų firmų ar firmų padalinių“. Firma ir jos padalinys – tai Lietuvos ar užsienio vienetas ir to vieneto filialas, skyrius, atstovybė ar pan.

    2. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr.74-2262) 6.766 straipsniu, „franšizės sutartimi viena šalis (teisių turėtojas) įsipareigoja perduoti už atlyginimą kitai šaliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisę naudotis verslo tikslais išimtinių teisių, priklausančių teisių turėtojui, visuma (teise į firmos vardą, teise į prekių ar paslaugų ženklą, teise į saugomą komercinę (gamybinę) informaciją ir kt.), o kita šalis įsipareigoja už tai mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. Franšizės sutartis numato teisių turėtojo išimtinių teisių visumos, dalykinės reputacijos ir komercinės patirties panaudojimą tam tikru mastu (nustatant minimalų ar maksimalų panaudojimo būdą arba kitą formą). Franšizės sutartis taip pat gali numatyti tokių išimtinių teisių, dalykinės reputacijos ar komercinės patirties panaudojimo teritoriją arba verslo sritį, kurioje tai bus naudojama (prekių pardavimas, paslaugų teikimas ir t.t.). Franšizės sutarties šalimis gali būti tik įmonės (verslininkai)“.

    3. Licencine sutartimi licenciaras pramoninės nuosavybės objekto ar franšizės naudotojui (licenciatui) suteikia teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu ar franšize nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje. Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė. Neišimtinė licencija – kai licenciaras suteikia licenciatui teisę panaudoti licencijos dalyką, pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką. Išimtinė licencija – kai licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licenciatui perduotų licencijos dalyko teisių.

    4. Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna atlyginimą už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu ar franšize, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

Pavyzdys

Lietuvos vienetas su užsienio vienetu sudarė sutartį, pagal kurią užsienio vienetas elektroniniu paštu atsiunčia Lietuvos vienetui savo patentuoto gaminio projektą. Naudodamasis šiuo projektu, Lietuvos vienetas gamina įrenginius. Teisė projektą dauginti, platinti ir pardavinėti Lietuvos vienetui nėra suteikiama.

Remiantis PMĮ 4 str. 4 d. 4 punktu ir 5 str. 1 d. 2 punktu, sumos, kurias Lietuvos vienetas išmoka užsienio vienetui už suteiktą teisę naudotis gaminio projektu, apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą.

5) atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how);

Komentaras

    Informacijos apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how) suteikimas yra tam tikros rūšies informacinė paslauga. Tokios paslaugos teikimo sutartyse viena šalis sutinka perteikti kitai šaliai tam tikras žinias ir patirtį, kuri viešai neskelbiama, ir taip, kad ta antroji šalis galėtų šią informaciją panaudoti savo naudai. Reikia pažymėti, kad tokia sutartimi nėra įsipareigojama dalyvauti perteiktos patirties taikyme ar atsakyti už jos taikymo rezultatus.

    Know-how suprantama kaip neatskleista patirtimi įgytos ir davėjo patikrintos praktinės informacijos (patentuotos arba ne) visuma. Ji būtina produktams atgaminti, gamybos ar komercijos procesui vykdyti arba paslaugoms teikti esant toms pačioms ar panašioms sąlygoms. Gamintojas, vien tik išnagrinėjęs gaminį arba įgijęs žinių apie technikos ar technologijos naujoves, tokios informacijos sužinoti negali.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna atlyginimą už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

    Jeigu Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė su užsienio vienetu sudaro mišraus pobūdžio sutartį (pvz., pirkimo sutartį, pagal kurią įsigyjama prekė, o kartu ir su jos naudojimu susijusi informacija (know-how)), tai tokioje sutartyje suma, tenkanti įsigyjamai prekei, ir suma, tenkanti perduodamai informacijai (know-how), turi būti nurodomos atskirai. Jeigu tokioje mišrioje sutartyje sumos nėra išskiriamos, tačiau pagal ją (ar jos dalį) teikiamos paslaugos savo esme atitinka informacijos apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how) suteikimo paslaugas, tai išmokant tokias sumas, laikoma, kad 95 proc. išmokamos sumos tenka perduodamai informacijai (know-how), ir todėl nuo 95 proc. išmokėtos sumos turi būti išskaičiuojamas mokestis (pagal Finansų ministerijos 2002 m. spalio 29 dienos raštą Nr. 1404-11-0212268).

Pavyzdys

Lietuvos vienetas su užsienio vienetu sudarė sutartį, pagal kurią užsienio vienetas parduoda Lietuvos vienetui kepimo įrangą, ją atveža ir sumontuoja (techninės paslaugos). Lietuvos vienetas su kitu užsienio vienetu, turinčiu tokią pačią įrangą ir naudojančiu ją savo veikloje, sudarė sutartį, kurioje numatyta, kad to užsienio vieneto darbuotojai atvyksta dviems savaitėms į Lietuvą ir parodo, kaip ta įranga naudotis: kaip geriausia organizuoti darbą, dirbant su šia įranga, kokioje temperatūroje kepti bei kokius gaminių receptus naudoti ir pan. (gamybinės patirties perdavimas (know-how)).

Jeigu PMĮ 2 str. 12 dalimi, nė vienas užsienio vienetas nebus laikomas turinčiu nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal PMĮ 4 straipsnį užsienio vieneto už technines paslaugas gautos pajamos nėra laikomos tokiomis užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę gautomis pajamomis, kurios apmokestinamos Lietuvoje. Pagal PMĮ 4 str. 4 d. 5 punktą ir 5 str. 1 d. 2 punktą, sumos, kurias Lietuvos vienetas išmoka užsienio vienetui už gamybinės patirties perdavimą (know-how), apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą.

6) gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

Komentaras

    Nekilnojamasis pagal prigimtį daikto sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 11 dalyje.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna pajamų už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

    Tokios užsienio vieneto gaunamos pajamos apmokestinamos, nepriklausomai nuo jų gavimo formos (pinigais, nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir pan.) ir mokėjimo būdo (mokama tiesiogiai, atsiskaitoma apmokant to užsienio vieneto skolinius įsipareigojimus, jo vardu vykdant mokestines prievoles ar pan.).

Pavyzdžiai

1. Lietuvos vienetas su užsienio vienetu sudarė sutartį, pagal kurią Lietuvos vienetas savo prekybinei veiklai naudoja Vilniuje esančias ir užsienio vienetui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Lietuvos vienetas nuomos mokesčio už šias patalpas nemoka, tačiau sudarytoje sutartyje yra įsipareigojęs užsienio vieneto vardu į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėti nekilnojamojo turto mokestį bei žemės nuomos mokestį. Sutartis pavadinta “panaudos sutartimi”.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.629 straipsniu, pagal panaudos sutartį viena šalis (panaudos davėja) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjai) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis. Pagal šio kodekso 6.477 straipsnį nuomos sutartyje viena šalis (nuomotoja) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį. Kadangi užsienio vienetas leido Lietuvos vienetui naudotis jam priklausančiomis patalpomis ne neatlygintinai, o už tam tikrą užmokestį (jo vardu mokamo nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio forma), todėl tarp šių vienetų sudaryta sutartis, nors ir pavadinta panaudos sutartimi, iš esmės turėtų būti laikoma nuomos sutartimi.

Remiantis PMĮ 4 str. 4 d. 6 punktu ir 5 st. 1 d. 2 punktu, sumos, kurias Lietuvos vienetas išmoka užsienio vienetui už išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą. Suma, nuo kurios skaičiuojamas mokestis šiuo atveju, turėtų būti laikoma užsienio vieneto vardu mokama nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės nuomos mokesčio suma.

2. Užsienio vienetui nuosavybės teise priklauso pastatas – nekilnojamasis turtas, registruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiuo turtu užsienio vienetas apmoka įsigyjamas naujai steigiamos Lietuvos uždaros akcinės bendrovės akcijas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) Ketvirtosios knygos V skyriaus nuostatomis, turto perleidimu laikomas jo nuosavybės teisės perdavimas. Todėl tuo atveju, kai užsienio vienetas jam priklausiusią turto nuosavybės teisę perdavė Lietuvos vienetui, laikoma, kad tas užsienio vienetas perleido turtą.

Remiantis PMĮ 4 str. 4 d. 6 punktu ir 5 st. 1 d. 2 punktu, sumos, kurias užsienio vienetas gauna už perleistą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą. Kadangi užsienio vienetas pajamas gavo akcijomis (ne pinigais), tai šiuo atveju suma, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, yra lygi steigimo metu užsienio vieneto įsigytų akcijų emisijos kainai.

    Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai minėtas mokesčio tarifas taikomas apmokestinant visas tokio daikto pardavimo pajamas, tačiau užsienio vienetas turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiavęs asmuo, dėl tokio mokesčio perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų PMĮ 54 straipsnyje nustatyta tvarka.

    Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos nuolatiniam gyventojui, Lietuvos vienetui ar nuolatinei buveinei, tai minėtas mokesčio tarifas taikomas apmokestinant visas tokio daikto pardavimo pajamas, tačiau užsienio vienetas turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiavęs asmuo, dėl tokio mokesčio perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų PMĮ 54 straipsnyje nustatyta tvarka.

    Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne Lietuvos nuolatiniam gyventojui, Lietuvos vienetui ar nuolatinei buveinei (t.y. jeigu mokestis nuo už to turto perleidimą išmokėtų sumų nebuvo išskaičiuotas), tai toks užsienio vienetas, gavęs tokių pajamų, privalo pateikti pajamų deklaraciją tam mokesčių administratoriui, kurio administruojamoje teritorijoje tas nekilnojamasis turtas yra, ir mokėti mokestį nuo visų gautų pajamų arba, jeigu turi visus mokesčio perskaičiavimui reikalingus dokumentus, nuo turto vertės padidėjimo pajamų.

3 pavyzdys

Užsienio vienetui A, kuris nevykdo jokios veiklos Lietuvoje, nuosavybės teise priklauso pastatas – nekilnojamasis turtas, registruotas Nekilnojamojo turto registre. Šį pastatą jis pardavė kitam užsienio vienetui B, kuris taip pat nevykdo jokios veiklos Lietuvoje.

Remiantis PMĮ 4 str. 4 d. 6 punktu ir 5 st. 1 d. 2 punktu, sumos, kurias užsienio vienetas gauna už perleistą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, apmokestinamos be atskaitymų prie pajamų šaltinio taikant 10 proc. mokesčio tarifą. Atsižvelgiant į PMĮ 54 straipsnyje numatytą pelno mokesčio perskaičiavimą, tokio užsienio vieneto A už nekilnojamojo turto perleidimą iš užsienio vieneto B gautos pajamos gali būti apmokestinamos, skaičiuojant pelno mokestį tik nuo parduoto turto vertės padidėjimo pajamų.

Todėl užsienio vienetas A, pardavęs jam nuosavybės teise priklausiusį pastatą užsienio vienetui B ir gavęs už tai pajamų, privalo pateikti pajamų deklaraciją tam mokesčių administratoriui, kurio administruojamoje teritorijoje tas nekilnojamasis turtas yra, ir mokėti  mokestį nuo visų gautų pajamų arba, jeigu turi visus mokesčio perskaičiavimui reikalingus dokumentus, nuo turto vertės padidėjimo pajamų.

7) kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos.

Komentaras

    Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (1999, Nr. 50-1598) nustatyta, kas yra autorių teisės, autorių teisių objektai, gretutinės teisės, gretutinių teisių objektai (žr. PMĮ 4 str. 4 d. 3 punkto komentarą).

    Remiantis šio įstatymo 64 straipsniu, autorių arba gretutinių teisių pažeidimu laikomi tokie veiksmai, kaip kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimas ar platinimas be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto leidimo; autorinio atlyginimo nesumokėjimas; techninių apsaugos priemonių, naudojamų autorių ar gretutinių teisių subjektų teisėms įgyvendinti ar jas apsaugoti, pašalinimas; informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą panaikinimas arba pakeitimas be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto leidimo; kūrinių, atlikimų įrašų, fonogramų ar jų kopijų platinimas, transliavimas, viešas paskelbimas be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto leidimo; kiti pažeidimai.

    Autoriui ar gretutinių teisių subjektui už tokius pažeidimus gali būti mokamos kompensacijos.

    Kai užsienio vienetas kompensaciją už autorių teisių arba gretutinių teisių pažeidimą gauna ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje, tokios pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

5. Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra perleidžiamos šios teisės:

1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba

2)  teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba

3)  teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą.

(taikoma iki 2003 m. liepos 24 d.)

5.   Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra perleidžiamos arba suteikiamos šios teisės:

1)   teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba

2)   teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba

3)   teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą

(pagal 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1659 redakciją (Žin., 2003, Nr. 74-3417); taikoma nuo 2003 m. liepos 25 d.);

Komentaras

    Kompiuterio programos sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 9 dalyje.

    Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę Lietuvos teritorijoje gauna atlyginimą už suteiktą teisę:

- daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti ar paskolinti (t.y., kai tokios kompiuterio programos kopijos nėra daromos pačio Lietuvos vieneto reikmėms tenkinti, o skirtos tretiesiems asmenims), arba

-  naudojantis kompiuterio programa, kurios autoriaus teisės priklauso tam užsienio vienetui, rengti išvestines kompiuterio programas, kurios pačios yra autorių teisių objektas, arba

-  viešai demonstruoti kompiuterio programą,

    tai tokios jo pajamos apmokestinamos taikant PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatytą mokesčio tarifą (10 proc.).

    Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę Lietuvos vienetui perleidžia ar suteikia su kompiuterio programa susijusias kitokias nei aukščiau išvardytas teises, arba parduoda jam kompiuterio programą (kartu su tam vienetui priklausiusiomis kompiuterio programos autoriaus teisėmis ar be jų), tai tokios jo pajamos neapmokestinamos.

Pavyzdžiai

1. Užsienio vienetas, neturintis nuolatinės buveinės Lietuvos Respublikos teritorijoje, pardavė Lietuvos vienetui kompiuterio programą ir sudarė sutartį, suteikiančią Lietuvos vienetui teisę daryti dešimt tos programos kopijų, naudojamų dešimtyje to vieneto darbo vietų. Vėliau buvo sudaryta papildoma sutartis, pagal kurią Lietuvos vienetui buvo suteikta teisė daryti dar penkias programos kopijas, naudojamas penkiose Lietuvos vieneto filialo darbo vietose. Lietuvos vienetas užsienio vienetui sumokėjo už kompiuterio programą ir už kiekvieną jos kopiją.

Remiantis PMĮ 4 str. 5 dalimi, sumos, kurias Lietuvos vienetas sumokėjo užsienio vienetui už kompiuterio programą bei suteiktas teises, neapmokestinamos.

2. Lietuvos vienetas, užsiimantis prekyba kompiuteriais ir programine įranga, iš užsienio vieneto, neturinčio nuolatinės buveinės Lietuvos Respublikos teritorijoje, įsigijo kompiuterio programas kartu su licencijomis, patvirtinančiomis tų kompiuterio programų legalumą. Kompiuterio programos nebus naudojamos pačio Lietuvos vieneto veikloje, o skirtos tik perpardavimui.

Sumos, kurias Lietuvos vienetas sumoka užsienio vienetui už tokių programų įsigijimą neapmokestinamos, kadangi Lietuvos vienetui nėra suteikiama nei vieną iš PMĮ 4 str. 5 dalyje nurodytų teisių.

08-2-02–11773Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2002.12.242002.01.01(18.9-08-2) –R-5013Dėl pelno mokesčio įstatymo2, 4, 14 ir 17 straipsnių komentarų (paaiškinimų) papildymo2003.05.272002.01.01(18.9-08-2) –R-5013Dėl pelno mokesčio įstatymo2, 4, 14 ir 17 straipsnių komentarų (paaiškinimų) papildymo2003.05.272002.01.01(18.9-08-2)-R-5965Dėl pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio komentaro (paaiškinimo) papildymo2003.06.202002.01.012003.11.178IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252003.11.17808-2-02-11773Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2002.12.242002.01.01(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.07.252003.11.178(18.9-08-2)-R-5965Dėl Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio komentaro (paaiškinimo) papildymo 2003.06.202002.01.01(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.07.252003.11.17808-2-02-11773Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2002.12.242002.01.01(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.07.252003.11.178IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252003.11.178(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.07.252003.11.178IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252003.11.178IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252003.11.178(18.9-08-2)-R-10119Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto komentaro pakeitimo, 2 straipsnio komentaro papildymo 27 ir 28 dalių komentarais bei 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies komentarų pakeitimo2003.11.062003.07.252004.09.2038 (52)IX-2102Pelno mokesčio įstatymo 1, 3, 4 straipsnių papildymo ir Įstatymo papildymo 39(1) straipsniu bei 3 priedėliu įstatymas2004.04.082004.05.012004.09.2038 (52)(18.11-25-1)-R-8988Dėl Pelno mokesčio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 39(1) straipsnio komentarų2004.09.082004.05.01
Klausimas: Nr. 7754

 

Pagal PMĮ, konsultavimas, tarpininkavimas prie šaltinio neapmokestinami, bet užsienio vienetas, pagal PMĮ 16 str. 3 dalį, gauna pajamas Lietuvoje. Pagal PVM įstatymo 13 str. 6 dalį, tarpininkavimo paslaugos atliktos ten, kur įsikūręs pirkėjas. Ar užsienio vienetas pats privalo sumokėti pelno mokestį Lietuvoje? Ar galima traukti į sąnaudas, mažinančias apmokestinamą pelną?

Atsakymas:

Užsienio vienetui mokėti pelno mokesčio nuo tokių pajamų Lietuvoje nereikia, o Lietuvos vienetas gali traukti į sąnaudas, kaip mažinančias apmokestinamąjį pelną.

Nuoroda:

Pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675, 4 str.

Klausimas: Nr. 8925
Lietuvoje registruota AB nuomoja patalpas užsienyje (Latvija). Nuomos tikslas – bendrovės atstovybė Latvijoje. Ar užsienio vieneto pajamos bus apmokestinamos pajamų mokesčiu prie šaltinio, jeigu užsienio vienetas (Latvijos):           
-juridinis asmuo; 
- fizinis asmuo (nenuolatinis gyventojas).

Atsakymas :

Šiuo atveju nereikia apmokestinti pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio ir  nuomos sąnaudos busleidžiami atskaitymai.

Nuoroda:

1993 m. spalio 27 d. LRV nutarimas Nr. 804 „Dėl ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir metinės finansinės atskaitomybės“

Pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675, 4 str.

Klausimas: Nr. 8631
Gavome pinigus už valstybės vertybinius popierius. Kokie atsiranda mokesčiai mūsų įmonei?

Atsakymas:

Mokėti nereikia.

Nuoroda

Pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675, 4 str.

Klausimas Nr. 8681
JAV įmonė suteikė konsultavimo, rinkotyros paslaugų Lietuvos įmonei. Ar galima šią sumą traukti į sąnaudas ir ar nėra apmokestinimo prie pajamų šaltinio pervedant pinigus? Ar reikia apie tai pranešti?

Atsakymas :

Prie pajamų šaltinio apmokestinti nereikia. Pranešti nereikia.

Nuoroda:

Pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675, 4 str.

5 straipsnis. Mokesčio tarifai

   1. Taikomi šie pelno mokesčio tarifai:

1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

2) užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

   2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje.

   2. Vienetai (išskyrus pelno nesiekiančius), atitinkantys šioje dalyje nustatytus kriterijus, turi teisę apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną taikyti vieną iš nustatytų taisyklių:

1) vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje;

2) vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje. Ši taisyklė galioja individualioms (personalinėms) įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms.

   3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tiems vienetams:

1) kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai arba atitinka šios dalies 2 ir (arba) 3 punktuose nustatytus kriterijus;

2) kuriuose tas pats dalyvis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir (arba)

3) kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos:

1) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai;

2) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).

   4. Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

5. Lietuvos vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, jeigu:

1) per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir

2) per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą,  tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų, ir

3) mokestinio laikotarpio paskutinę dieną vienetai turi socialinės įmonės statusą.

IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252002.01.01IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252002.01.012004.05.0319 (33) IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.05.0319 (33)IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.05.0319 (33)IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.05.1019 (33) IX-2201Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 37(1) bei 37(2) straipsniais ir Įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymas2004.04.292004.05.012004.06.2826 (40)IX-2252Pelno mokesčio įstatymo, valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.06.012004.06.19
Auditoriaus A. Kapitanovo komentaras

Nuo 2002-01-01 visoms įmonėms yra taikomas tas pats 15 proc. pelno mokesčio tarifas. 

Nuo 2002-01-01 mažos įmonės, kurių pajamos per metus neviršija 500 000 litų, o darbuotojų ne daugiau kaip 10, gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Tačiau pagal šio straipsnio 3 punktą, praktiškai taikyti šio tarifo įmonės negali, nes pagal 3 punkto 1 dalį, jei pats savininkas arba jo šeimos narys turi nors vieną kitos įmonės akciją, šio tarifo taikyti negali. Pavyzdžiui, personalinė įmonė per 2002 metus planuoja uždirbti 200 000 Lt, o darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 5. Pagal Įstatymą, ši įmonė galėtų taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, tačiau savininko žmona turi vieną AB „Taras“ akciją. Todėl personalinės įmonės pelnas bus apmokestinamas 15 proc. tarifu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos šio straipsnio komentaras praplėtė straipsnio sąvoką, bet įstatymo nuostatos nesikeitė.

Pagal 3 punkto 2 dalį, taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą gali tik tie Lietuvos vienetai, kurių pajamos neviršija 500 000 litų, darbuotojų ne daugiau kaip 10 ir šios bendrovės akcininkas valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pavyzdžiui, UAB „XXX“ per 2002 metus planuoja uždirbti 200 000 Lt, o darbuotojų nedaugiau kaip 10, tačiau šios bendrovės akcininkas turi daugiau kaip 50 proc. akcijų. Vadinasi, taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo negalima. Personalinėms įmonėms šio punkto nuostatos netaikomos, nes šios įmonės neturi akcinio kapitalo.

Lietuvos vienetai, galintys taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, gali kitaip skaičiuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą, t. y. taikyti pačių pasirinktą nusidėvėjimo laikotarpį, išskyrus pastatus.

1. Nuo 2002-01-01 tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms taikomas vienodas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

2. Nuo 2002-01-01 mažos įmonės, kurių pajamos per metus neviršija 500 000 litų, o darbuotojų nėra daugiau nei 10, gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

3. 2003-07-16 paskelbus pelno mokesčio įstatymo atskirų straipsnių pakeitimus, atgaline data pasikeitė ir šio straipsnio nuostatos. Nuo 2002-01-01 įmonės, kurios tenkina šio straipsnio reikalavimus, gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

4. Šio straipsnio 3 punkte nurodyta, kokios įmonės negali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo, nors pajamos neviršija 500 000 Lt ir darbuotojų skaičius neviršija 10, t. y.:

- jei pats savininkas arba jo šeimos narys turi įkūręs kitą individualią įmonę. Pavyzdžiui, 2002 m. J. Petraičio PĮ gavo 450 000 Lt pajamų ir įmonėje dirbo 5 darbuotojai. Ši įmonė negali taikyti 13 proc. tarifo, nes šio savininko žmona taip pat turi individualią įmonę;

- jei tas pats asmuo arba šeimos narys valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pavyzdžiui, per 2002 metus UAB „Kovas“ gavo 490 000 Lt pajamų ir joje dirbo 8 darbuotojai. Ši bendrovė taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo taikyti negali, nes jos 1 akcininkas valdo 50,01 proc. visų UAB „Kovas“ akcijų.

5. Pagal 3 punkto 2 dalį, taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą gali tik tie Lietuvos vienetai, kurių pajamos neviršija 500 000 litų, darbuotojų  ne daugiau kaip 10 ir šios bendrovės akcininkas valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pavyzdžiui, UAB „XXX“ per 2002 metus uždirbo 200 000 Lt, o darbuotojų buvo nedaugiau kaip 10. Tačiau šios bendrovės akcininkas turi daugiau kaip 50 proc. akcijų. Vadinasi, taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą negalima. Personalinėms įmonėms šio punkto nuostatos netaikomos, nes šios įmonės neturi akcinio kapitalo.

6. Lietuvos vienetai, galintys taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, gali kitaip skaičiuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą, t. y. taikyti pačių pasirinktą nusidėvėjimo laikotarpį, išskyrus pastatus. Pavyzdžiui, 2002 m. J. Petraičio įmonė įsigijo lengvąjį automobilį, kuris buvo eksploatuojamas 6 metus. Kadangi įmonė taiko 13 proc. pelno mokesčio tarifą, šį automobilį gali nudėvėti per 1 mėnesį arba per metus, t. y. pats savininkas pasirenka nusidėvėjimo laikotarpį.

1. Nuo 2002-01-01 tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms taikomas vienodas 15 proc. pelno mokesčio tarifas, tačiau šiame straipsnyje yra ir išimčių, t. y. kai kurios įmonės (dažniausia mažos) gali mokėti mažesnį pelno mokestį.

2. Nuo 2002-01-01 iki 2003-12-31 mažos įmonės (uždarosios akcinės bendrovės, personalinės įmonės, komanditinės bendrijos), kurių pajamos per metus neviršija 500 000 litų, o darbuotojų ne daugiau nei 10, gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

3. Šio straipsnio 3 punkte nurodyta, kokios įmonės negali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo, nors pajamos neviršija 500 000 Lt, o darbuotojų skaičius – 10, t. y.:

- jei pats savininkas arba jo šeimos narys turi įkūręs kitą individualiąją įmonę. Pavyzdžiui, 2002 metais J. Petraičio PĮ uždirbo 450 000 Lt pajamų ir įmonėje dirbo 5 darbuotojai. Ši įmonė negali taikyti 13 proc. tarifo, nes savininko žmona taip pat turi individualiąją įmonę;

- jei tas pats asmuo arba šeimos narys valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pavyzdžiui, per 2002 metus UAB „Kovas“ uždirbo 490 000 Lt pajamų ir  dirbo 8 darbuotojai. Ši bendrovė 13 proc. taikyti negali, nes joje 1 akcininkas valdo 50,01 proc. visų UAB „Kovas“ akcijų.

- jei tas pats asmuo arba šeimos narys valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų dviejų juridinių asmenų (2 UAB arba 1 UAB ir 1 individualią įmonę). Pavyzdžiui, per 2002 m. UAB „Kovas“ uždirbo 490 000 litų pajamų, bendrovėje dirbo 8 darbuotojai. Ši bendrovė 13 proc. mokesčio tarifo taikyti negali, nes joje 1 akcininkas valdo 50,01 proc. visų UAB „Kovas“ akcijų ir tas pats akcininkas dar turi individualią įmonę. Jei šis akcininkas turėtų tik UAB „Kovas“ akcijų, tai ši įmonė galėtų taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

4.  Didžiausias pakeitimas nuo 2004-01-01 yra susijęs su mažomis įmonėmis. Uždarosios akcinės bendrovės, kur akcinkas valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, bet šeimoje daugiau niekas uždarųjų akcinių bendrovių nevaldo ir neturi personalinių įmonių, tai ši įmonė gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, jei vykdo pagrindines sąlygas, t. y. neviršija pajamų daugiau kaip 500 000 litų ir darbuotojų nėra daugiau kaip 10. Šiuo atveju uždarosioms bendrovėms nuo 2004-01-01 niekas nesikeičia. Pavyzdziui, UAB „Kovas“  per 2004 metus uždirbo 300 000 litų pajamų. Bendrovėje dirba 5 darbuotojai ir akcininkai nevaldo kitų įmonių akcijų. Šiuo atveju UAB „Kovas“  gali už 2004 metus taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

5. Nuo 2004-01-01 personalinėms įmonėms suteikta nauja galimybė pasirinkti, t. y. arba visai nemokėti pelno mokesčio, jei vykdomos atitinkamos salygos, arba skaičiuoti taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Personalinė įmonė gali rinktis, kas jai yra naudingiau:

- personalinė įmonė kaip ir anksčiau gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, jei pajamos neviršija 500 tūks. litų ir darbuotojų skaičius nėra didesnis kaip 10 bei daugiau nevaldo kitų įmonių akcijų;

- personalinė įmonė, gaudama per metus pajamų iki 1 mln. ir darbuotojų skaičius neviršija 10, gali nuo 25 000 litų uždirbto pelno nemokėti pelno mokesčio, o kas daugiau – mokėti pelno mokestį taikydama 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Pavyzdžiui, personalinė įmonė uždirbo 300 000 litų pajamų ir gavo 26 000 litų apmokestinamojo pelno. Šiuo atveju įmonė gali skaičiuoti pelno mokestį taikydama 13 proc. tarifą nuo visų 26 000 litų arba skaičiuoti pelno mokestį nuo 1 000 Lt (26 000 - 25 000) taikydama 15 proc. tarifą.

6.  Lietuvos vienetai, kurie gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, gali kitaip skaičiuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą, t. y. taikyti pačių pasirinktą nusidėvėjimo laikotarpį, išskyrus pastatus. Pavyzdžiui, 2002 m. J. Petraičio įmonė įsigijo lengvąjį automobilį, kuris buvo eksploatuojamas 6 metus. Kadangi įmonė taiko 13 proc. pelno mokesčio tarifą, šį automobilį gali nudėvėti per 1 mėnesį arba per metus, t. y. pats savininkas pasirenka nusidėvėjimo laikotarpį.

Jei personalinė įmonė už 2004 metus pasirinks kitą apmokestinimo būdą, t. y. taikyti 15 proc. pelno mokesčio tarifą nuo viršijančios 25 tūks. litų sumos, tai taikyti kitokių nei Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytų normatyvų negalės.

7. Nuo 2005 m. pelno nesiekiantys asmenys taip pat turės mokėti pelno mokestį, jei uždirbs apmokestinamojo pelno, t. y. vykdys ūkinę komercinę veiklą, ir jis viršys 25 000 litų. Jei apmokestinamasis pelnas bus mažesnis nei 25 000 litų, tada mokėti pelno mokesčio nereikės.

8. Nuo 2005-01-01 Seimas priėmė dar vieną Pelno mokesčio įstatymo lengvatą visoms įmonėms, kurios turės socialinės įmonės statusą ir jose dirbs 40 proc. asmenų, priskirtų socialinėms grupėms, bei šios įmonės nevykdys tokios veiklos, kurios apribojimą nustatys Vyriausybė.

AK5strA.Kapitanovo komentaras2002.01.01AK5strA.Kapitanovo komentaras2003.07.252002.01.01AK5strA.Kapitanovo komentaras2003.07.252002.01.01

2004.05.1019 (33)AK5strA.Kapitanovo komentaras2003.07.252002.01.01AK5strA.Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.012004.05.1019 (33)AK5strA. Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.012004.06.2826 (40)AK5str.A.Kapitanovo komentaras 2004.06.192004.05.1019 (33)AK5strA. Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.01AK5strA. Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.01AK5strA. Kapitanovo komentaras2004.05.012004.05.1019 (33)AK5strA. Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.01AK5strA. Kapitanovo komentaras2004.05.01
Auditoriaus A. Kapitanovo komentaras

Nuo 2002-01-01 visoms įmonėms yra taikomas tas pats 15 proc. pelno mokesčio tarifas. 

Nuo 2002-01-01 mažos įmonės, kurių pajamos per metus neviršija 500 000 litų, o darbuotojų ne daugiau kaip 10, gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Tačiau pagal šio straipsnio 3 punktą, praktiškai taikyti šio tarifo įmonės negali, nes pagal 3 punkto 1 dalį, jei pats savininkas arba jo šeimos narys turi nors vieną kitos įmonės akciją, šio tarifo taikyti negali. Pavyzdžiui, personalinė įmonė per 2002 metus planuoja uždirbti 200 000 Lt, o darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 5. Pagal Įstatymą, ši įmonė galėtų taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, tačiau savininko žmona turi vieną AB „Taras“ akciją. Todėl personalinės įmonės pelnas bus apmokestinamas 15 proc. tarifu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos šio straipsnio komentaras praplėtė straipsnio sąvoką, bet įstatymo nuostatos nesikeitė.

Pagal 3 punkto 2 dalį, taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą gali tik tie Lietuvos vienetai, kurių pajamos neviršija 500 000 litų, darbuotojų ne daugiau kaip 10 ir šios bendrovės akcininkas valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pavyzdžiui, UAB „XXX“ per 2002 metus planuoja uždirbti 200 000 Lt, o darbuotojų nedaugiau kaip 10, tačiau šios bendrovės akcininkas turi daugiau kaip 50 proc. akcijų. Vadinasi, taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo negalima. Personalinėms įmonėms šio punkto nuostatos netaikomos, nes šios įmonės neturi akcinio kapitalo.

Lietuvos vienetai, galintys taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, gali kitaip skaičiuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą, t. y. taikyti pačių pasirinktą nusidėvėjimo laikotarpį, išskyrus pastatus.

1. Nuo 2002-01-01 tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms taikomas vienodas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

2. Nuo 2002-01-01 mažos įmonės, kurių pajamos per metus neviršija 500 000 litų, o darbuotojų nėra daugiau nei 10, gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

3. 2003-07-16 paskelbus pelno mokesčio įstatymo atskirų straipsnių pakeitimus, atgaline data pasikeitė ir šio straipsnio nuostatos. Nuo 2002-01-01 įmonės, kurios tenkina šio straipsnio reikalavimus, gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

4. Šio straipsnio 3 punkte nurodyta, kokios įmonės negali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo, nors pajamos neviršija 500 000 Lt ir darbuotojų skaičius neviršija 10, t. y.:

- jei pats savininkas arba jo šeimos narys turi įkūręs kitą individualią įmonę. Pavyzdžiui, 2002 m. J. Petraičio PĮ gavo 450 000 Lt pajamų ir įmonėje dirbo 5 darbuotojai. Ši įmonė negali taikyti 13 proc. tarifo, nes šio savininko žmona taip pat turi individualią įmonę;

- jei tas pats asmuo arba šeimos narys valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pavyzdžiui, per 2002 metus UAB „Kovas“ gavo 490 000 Lt pajamų ir joje dirbo 8 darbuotojai. Ši bendrovė taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo taikyti negali, nes jos 1 akcininkas valdo 50,01 proc. visų UAB „Kovas“ akcijų.

5. Pagal 3 punkto 2 dalį, taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą gali tik tie Lietuvos vienetai, kurių pajamos neviršija 500 000 litų, darbuotojų  ne daugiau kaip 10 ir šios bendrovės akcininkas valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pavyzdžiui, UAB „XXX“ per 2002 metus uždirbo 200 000 Lt, o darbuotojų buvo nedaugiau kaip 10. Tačiau šios bendrovės akcininkas turi daugiau kaip 50 proc. akcijų. Vadinasi, taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą negalima. Personalinėms įmonėms šio punkto nuostatos netaikomos, nes šios įmonės neturi akcinio kapitalo.

6. Lietuvos vienetai, galintys taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, gali kitaip skaičiuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą, t. y. taikyti pačių pasirinktą nusidėvėjimo laikotarpį, išskyrus pastatus. Pavyzdžiui, 2002 m. J. Petraičio įmonė įsigijo lengvąjį automobilį, kuris buvo eksploatuojamas 6 metus. Kadangi įmonė taiko 13 proc. pelno mokesčio tarifą, šį automobilį gali nudėvėti per 1 mėnesį arba per metus, t. y. pats savininkas pasirenka nusidėvėjimo laikotarpį.

1. Nuo 2002-01-01 tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms taikomas vienodas 15 proc. pelno mokesčio tarifas, tačiau šiame straipsnyje yra ir išimčių, t. y. kai kurios įmonės (dažniausia mažos) gali mokėti mažesnį pelno mokestį.

2. Nuo 2002-01-01 iki 2003-12-31 mažos įmonės (uždarosios akcinės bendrovės, personalinės įmonės, komanditinės bendrijos), kurių pajamos per metus neviršija 500 000 litų, o darbuotojų ne daugiau nei 10, gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

3. Šio straipsnio 3 punkte nurodyta, kokios įmonės negali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo, nors pajamos neviršija 500 000 Lt, o darbuotojų skaičius – 10, t. y.:

- jei pats savininkas arba jo šeimos narys turi įkūręs kitą individualiąją įmonę. Pavyzdžiui, 2002 metais J. Petraičio PĮ uždirbo 450 000 Lt pajamų ir įmonėje dirbo 5 darbuotojai. Ši įmonė negali taikyti 13 proc. tarifo, nes savininko žmona taip pat turi individualiąją įmonę;

- jei tas pats asmuo arba šeimos narys valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pavyzdžiui, per 2002 metus UAB „Kovas“ uždirbo 490 000 Lt pajamų ir  dirbo 8 darbuotojai. Ši bendrovė 13 proc. taikyti negali, nes joje 1 akcininkas valdo 50,01 proc. visų UAB „Kovas“ akcijų.

4.  Didžiausias pakeitimas nuo 2004-01-01 yra susijęs su mažomis įmonėmis. Uždarosios akcinės bendrovės, kur akcinkas valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, bet šeimoje daugiau niekas uždarųjų akcinių bendrovių nevaldo ir neturi personalinių įmonių, tai ši įmonė gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, jei vykdo pagrindines sąlygas, t. y. neviršija pajamų daugiau kaip 500 000 litų ir darbuotojų nėra daugiau kaip 10. Šiuo atveju uždarosioms bendrovėms nuo 2004-01-01 niekas nesikeičia. Pavyzdziui, UAB „Kovas“  per 2004 metus uždirbo 300 000 litų pajamų. Bendrovėje dirba 5 darbuotojai ir akcininkai nevaldo kitų įmonių akcijų. Šiuo atveju UAB „Kovas“  gali už 2004 metus taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

5. Nuo 2004-01-01 personalinėms įmonėms suteikta nauja galimybė pasirinkti, t. y. arba visai nemokėti pelno mokesčio, jei vykdomos atitinkamos salygos, arba skaičiuoti taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Personalinė įmonė gali rinktis, kas jai yra naudingiau:

- personalinė įmonė kaip ir anksčiau gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, jei pajamos neviršija 500 tūks. litų ir darbuotojų skaičius nėra didesnis kaip 10 bei daugiau nevaldo kitų įmonių akcijų;

- personalinė įmonė, gaudama per metus pajamų iki 1 mln. ir darbuotojų skaičius neviršija 10, gali nuo 25 000 litų uždirbto pelno nemokėti pelno mokesčio, o kas daugiau – mokėti pelno mokestį taikydama 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Pavyzdžiui, personalinė įmonė uždirbo 300 000 litų pajamų ir gavo 26 000 litų apmokestinamojo pelno. Šiuo atveju įmonė gali skaičiuoti pelno mokestį taikydama 13 proc. tarifą nuo visų 26 000 litų arba skaičiuoti pelno mokestį nuo 1 000 Lt (26 000 - 25 000) taikydama 15 proc. tarifą.

6.  Lietuvos vienetai, kurie gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, gali kitaip skaičiuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą, t. y. taikyti pačių pasirinktą nusidėvėjimo laikotarpį, išskyrus pastatus. Pavyzdžiui, 2002 m. J. Petraičio įmonė įsigijo lengvąjį automobilį, kuris buvo eksploatuojamas 6 metus. Kadangi įmonė taiko 13 proc. pelno mokesčio tarifą, šį automobilį gali nudėvėti per 1 mėnesį arba per metus, t. y. pats savininkas pasirenka nusidėvėjimo laikotarpį.

Jei personalinė įmonė už 2004 metus pasirinks kitą apmokestinimo būdą, t. y. taikyti 15 proc. pelno mokesčio tarifą nuo viršijančios 25 tūks. litų sumos, tai taikyti kitokių nei Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytų normatyvų negalės.

7. Nuo 2005 m. pelno nesiekiantys asmenys taip pat turės mokėti pelno mokestį, jei uždirbs apmokestinamojo pelno, t. y. vykdys ūkinę komercinę veiklą, ir jis viršys 25 000 litų. Jei apmokestinamasis pelnas bus mažesnis nei 25 000 litų, tada mokėti pelno mokesčio nereikės.

8. Nuo 2005-01-01 Seimas priėmė dar vieną Pelno mokesčio įstatymo lengvatą visoms įmonėms, kurios turės socialinės įmonės statusą ir jose dirbs 40 proc. asmenų, priskirtų socialinėms grupėms, bei šios įmonės nevykdys tokios veiklos, kurios apribojimą nustatys Vyriausybė.

AK5strA.Kapitanovo komentaras2002.01.01AK5strA.Kapitanovo komentaras2003.07.252002.01.01AK5strA.Kapitanovo komentaras2003.07.252002.01.01

2004.05.1019 (33)AK5strA.Kapitanovo komentaras2003.07.252002.01.01AK5strA.Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.012004.05.1019 (33)AK5strA. Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.012004.06.2826 (40)AK5str.A.Kapitanovo komentaras 2004.06.19
Auditoriaus A. Kapitanovo komentaras

Nuo 2002-01-01 visoms įmonėms yra taikomas tas pats 15 proc. pelno mokesčio tarifas. 

Nuo 2002-01-01 mažos įmonės, kurių pajamos per metus neviršija 500 000 litų, o darbuotojų ne daugiau kaip 10, gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Tačiau pagal šio straipsnio 3 punktą, praktiškai taikyti šio tarifo įmonės negali, nes pagal 3 punkto 1 dalį, jei pats savininkas arba jo šeimos narys turi nors vieną kitos įmonės akciją, šio tarifo taikyti negali. Pavyzdžiui, personalinė įmonė per 2002 metus planuoja uždirbti 200 000 Lt, o darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 5. Pagal Įstatymą, ši įmonė galėtų taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, tačiau savininko žmona turi vieną AB „Taras“ akciją. Todėl personalinės įmonės pelnas bus apmokestinamas 15 proc. tarifu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos šio straipsnio komentaras praplėtė straipsnio sąvoką, bet įstatymo nuostatos nesikeitė.

Pagal 3 punkto 2 dalį, taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą gali tik tie Lietuvos vienetai, kurių pajamos neviršija 500 000 litų, darbuotojų ne daugiau kaip 10 ir šios bendrovės akcininkas valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pavyzdžiui, UAB „XXX“ per 2002 metus planuoja uždirbti 200 000 Lt, o darbuotojų nedaugiau kaip 10, tačiau šios bendrovės akcininkas turi daugiau kaip 50 proc. akcijų. Vadinasi, taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo negalima. Personalinėms įmonėms šio punkto nuostatos netaikomos, nes šios įmonės neturi akcinio kapitalo.

Lietuvos vienetai, galintys taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, gali kitaip skaičiuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą, t. y. taikyti pačių pasirinktą nusidėvėjimo laikotarpį, išskyrus pastatus.

1. Nuo 2002-01-01 tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms taikomas vienodas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

2. Nuo 2002-01-01 mažos įmonės, kurių pajamos per metus neviršija 500 000 litų, o darbuotojų nėra daugiau nei 10, gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

3. 2003-07-16 paskelbus pelno mokesčio įstatymo atskirų straipsnių pakeitimus, atgaline data pasikeitė ir šio straipsnio nuostatos. Nuo 2002-01-01 įmonės, kurios tenkina šio straipsnio reikalavimus, gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

4. Šio straipsnio 3 punkte nurodyta, kokios įmonės negali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo, nors pajamos neviršija 500 000 Lt ir darbuotojų skaičius neviršija 10, t. y.:

- jei pats savininkas arba jo šeimos narys turi įkūręs kitą individualią įmonę. Pavyzdžiui, 2002 m. J. Petraičio PĮ gavo 450 000 Lt pajamų ir įmonėje dirbo 5 darbuotojai. Ši įmonė negali taikyti 13 proc. tarifo, nes šio savininko žmona taip pat turi individualią įmonę;

- jei tas pats asmuo arba šeimos narys valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pavyzdžiui, per 2002 metus UAB „Kovas“ gavo 490 000 Lt pajamų ir joje dirbo 8 darbuotojai. Ši bendrovė taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo taikyti negali, nes jos 1 akcininkas valdo 50,01 proc. visų UAB „Kovas“ akcijų.

5. Pagal 3 punkto 2 dalį, taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą gali tik tie Lietuvos vienetai, kurių pajamos neviršija 500 000 litų, darbuotojų  ne daugiau kaip 10 ir šios bendrovės akcininkas valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pavyzdžiui, UAB „XXX“ per 2002 metus uždirbo 200 000 Lt, o darbuotojų buvo nedaugiau kaip 10. Tačiau šios bendrovės akcininkas turi daugiau kaip 50 proc. akcijų. Vadinasi, taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą negalima. Personalinėms įmonėms šio punkto nuostatos netaikomos, nes šios įmonės neturi akcinio kapitalo.

6. Lietuvos vienetai, galintys taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, gali kitaip skaičiuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą, t. y. taikyti pačių pasirinktą nusidėvėjimo laikotarpį, išskyrus pastatus. Pavyzdžiui, 2002 m. J. Petraičio įmonė įsigijo lengvąjį automobilį, kuris buvo eksploatuojamas 6 metus. Kadangi įmonė taiko 13 proc. pelno mokesčio tarifą, šį automobilį gali nudėvėti per 1 mėnesį arba per metus, t. y. pats savininkas pasirenka nusidėvėjimo laikotarpį.

1. Nuo 2002-01-01 tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms taikomas vienodas 15 proc. pelno mokesčio tarifas, tačiau šiame straipsnyje yra ir išimčių, t. y. kai kurios įmonės (dažniausia mažos) gali mokėti mažesnį pelno mokestį.

2. Nuo 2002-01-01 iki 2003-12-31 mažos įmonės (uždarosios akcinės bendrovės, personalinės įmonės, komanditinės bendrijos), kurių pajamos per metus neviršija 500 000 litų, o darbuotojų ne daugiau nei 10, gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

3. Šio straipsnio 3 punkte nurodyta, kokios įmonės negali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo, nors pajamos neviršija 500 000 Lt, o darbuotojų skaičius – 10, t. y.:

- jei pats savininkas arba jo šeimos narys turi įkūręs kitą individualiąją įmonę. Pavyzdžiui, 2002 metais J. Petraičio PĮ uždirbo 450 000 Lt pajamų ir įmonėje dirbo 5 darbuotojai. Ši įmonė negali taikyti 13 proc. tarifo, nes savininko žmona taip pat turi individualiąją įmonę;

- jei tas pats asmuo arba šeimos narys valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pavyzdžiui, per 2002 metus UAB „Kovas“ uždirbo 490 000 Lt pajamų ir  dirbo 8 darbuotojai. Ši bendrovė 13 proc. taikyti negali, nes joje 1 akcininkas valdo 50,01 proc. visų UAB „Kovas“ akcijų.

4.  Didžiausias pakeitimas nuo 2004-01-01 yra susijęs su mažomis įmonėmis. Uždarosios akcinės bendrovės, kur akcinkas valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, bet šeimoje daugiau niekas uždarųjų akcinių bendrovių nevaldo ir neturi personalinių įmonių, tai ši įmonė gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, jei vykdo pagrindines sąlygas, t. y. neviršija pajamų daugiau kaip 500 000 litų ir darbuotojų nėra daugiau kaip 10. Šiuo atveju uždarosioms bendrovėms nuo 2004-01-01 niekas nesikeičia. Pavyzdziui, UAB „Kovas“  per 2004 metus uždirbo 300 000 litų pajamų. Bendrovėje dirba 5 darbuotojai ir akcininkai nevaldo kitų įmonių akcijų. Šiuo atveju UAB „Kovas“  gali už 2004 metus taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

5. Nuo 2004-01-01 personalinėms įmonėms suteikta nauja galimybė pasirinkti, t. y. arba visai nemokėti pelno mokesčio, jei vykdomos atitinkamos salygos, arba skaičiuoti taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Personalinė įmonė gali rinktis, kas jai yra naudingiau:

- personalinė įmonė kaip ir anksčiau gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, jei pajamos neviršija 500 tūks. litų ir darbuotojų skaičius nėra didesnis kaip 10 bei daugiau nevaldo kitų įmonių akcijų;

- personalinė įmonė, gaudama per metus pajamų iki 1 mln. ir darbuotojų skaičius neviršija 10, gali nuo 25 000 litų uždirbto pelno nemokėti pelno mokesčio, o kas daugiau – mokėti pelno mokestį taikydama 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Pavyzdžiui, personalinė įmonė uždirbo 300 000 litų pajamų ir gavo 26 000 litų apmokestinamojo pelno. Šiuo atveju įmonė gali skaičiuoti pelno mokestį taikydama 13 proc. tarifą nuo visų 26 000 litų arba skaičiuoti pelno mokestį nuo 1 000 Lt (26 000 - 25 000) taikydama 15 proc. tarifą.

6.  Lietuvos vienetai, kurie gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, gali kitaip skaičiuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą, t. y. taikyti pačių pasirinktą nusidėvėjimo laikotarpį, išskyrus pastatus. Pavyzdžiui, 2002 m. J. Petraičio įmonė įsigijo lengvąjį automobilį, kuris buvo eksploatuojamas 6 metus. Kadangi įmonė taiko 13 proc. pelno mokesčio tarifą, šį automobilį gali nudėvėti per 1 mėnesį arba per metus, t. y. pats savininkas pasirenka nusidėvėjimo laikotarpį.

Jei personalinė įmonė už 2004 metus pasirinks kitą apmokestinimo būdą, t. y. taikyti 15 proc. pelno mokesčio tarifą nuo viršijančios 25 tūks. litų sumos, tai taikyti kitokių nei Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytų normatyvų negalės.

7. Nuo 2005 m. pelno nesiekiantys asmenys taip pat turės mokėti pelno mokestį, jei uždirbs apmokestinamojo pelno, t. y. vykdys ūkinę komercinę veiklą, ir jis viršys 25 000 litų. Jei apmokestinamasis pelnas bus mažesnis nei 25 000 litų, tada mokėti pelno mokesčio nereikės.

AK5strA.Kapitanovo komentaras2002.01.01AK5strA.Kapitanovo komentaras2003.07.252002.01.01AK5strA.Kapitanovo komentaras2003.07.252002.01.01

2004.05.1019 (33)AK5strA.Kapitanovo komentaras2003.07.252002.01.01AK5strA.Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.012004.05.1019 (33)AK5strA. Kapitanovo komentaras2004.05.052004.05.01
Auditoriaus A. Kapitanovo komentaras

Nuo 2002-01-01 visoms įmonėms yra taikomas tas pats 15 proc. pelno mokesčio tarifas. 

Nuo 2002-01-01 mažos įmonės, kurių pajamos per metus neviršija 500 000 litų, o darbuotojų ne daugiau kaip 10, gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Tačiau pagal šio straipsnio 3 punktą, praktiškai taikyti šio tarifo įmonės negali, nes pagal 3 punkto 1 dalį, jei pats savininkas arba jo šeimos narys turi nors vieną kitos įmonės akciją, šio tarifo taikyti negali. Pavyzdžiui, personalinė įmonė per 2002 metus planuoja uždirbti 200 000 Lt, o darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 5. Pagal Įstatymą, ši įmonė galėtų taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, tačiau savininko žmona turi vieną AB „Taras“ akciją. Todėl personalinės įmonės pelnas bus apmokestinamas 15 proc. tarifu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos šio straipsnio komentaras praplėtė straipsnio sąvoką, bet įstatymo nuostatos nesikeitė.

Pagal 3 punkto 2 dalį, taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą gali tik tie Lietuvos vienetai, kurių pajamos neviršija 500 000 litų, darbuotojų ne daugiau kaip 10 ir šios bendrovės akcininkas valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pavyzdžiui, UAB „XXX“ per 2002 metus planuoja uždirbti 200 000 Lt, o darbuotojų nedaugiau kaip 10, tačiau šios bendrovės akcininkas turi daugiau kaip 50 proc. akcijų. Vadinasi, taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo negalima. Personalinėms įmonėms šio punkto nuostatos netaikomos, nes šios įmonės neturi akcinio kapitalo.

Lietuvos vienetai, galintys taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, gali kitaip skaičiuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą, t. y. taikyti pačių pasirinktą nusidėvėjimo laikotarpį, išskyrus pastatus.

1. Nuo 2002-01-01 tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms taikomas vienodas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

2. Nuo 2002-01-01 mažos įmonės, kurių pajamos per metus neviršija 500 000 litų, o darbuotojų nėra daugiau nei 10, gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

3. 2003-07-16 paskelbus pelno mokesčio įstatymo atskirų straipsnių pakeitimus, atgaline data pasikeitė ir šio straipsnio nuostatos. Nuo 2002-01-01 įmonės, kurios tenkina šio straipsnio reikalavimus, gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

4. Šio straipsnio 3 punkte nurodyta, kokios įmonės negali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo, nors pajamos neviršija 500 000 Lt ir darbuotojų skaičius neviršija 10, t. y.:

- jei pats savininkas arba jo šeimos narys turi įkūręs kitą individualią įmonę. Pavyzdžiui, 2002 m. J. Petraičio PĮ gavo 450 000 Lt pajamų ir įmonėje dirbo 5 darbuotojai. Ši įmonė negali taikyti 13 proc. tarifo, nes šio savininko žmona taip pat turi individualią įmonę;

- jei tas pats asmuo arba šeimos narys valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pavyzdžiui, per 2002 metus UAB „Kovas“ gavo 490 000 Lt pajamų ir joje dirbo 8 darbuotojai. Ši bendrovė taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo taikyti negali, nes jos 1 akcininkas valdo 50,01 proc. visų UAB „Kovas“ akcijų.

5. Pagal 3 punkto 2 dalį, taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą gali tik tie Lietuvos vienetai, kurių pajamos neviršija 500 000 litų, darbuotojų  ne daugiau kaip 10 ir šios bendrovės akcininkas valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pavyzdžiui, UAB „XXX“ per 2002 metus uždirbo 200 000 Lt, o darbuotojų buvo nedaugiau kaip 10. Tačiau šios bendrovės akcininkas turi daugiau kaip 50 proc. akcijų. Vadinasi, taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą negalima. Personalinėms įmonėms šio punkto nuostatos netaikomos, nes šios įmonės neturi akcinio kapitalo.

6. Lietuvos vienetai, galintys taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, gali kitaip skaičiuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą, t. y. taikyti pačių pasirinktą nusidėvėjimo laikotarpį, išskyrus pastatus. Pavyzdžiui, 2002 m. J. Petraičio įmonė įsigijo lengvąjį automobilį, kuris buvo eksploatuojamas 6 metus. Kadangi įmonė taiko 13 proc. pelno mokesčio tarifą, šį automobilį gali nudėvėti per 1 mėnesį arba per metus, t. y. pats savininkas pasirenka nusidėvėjimo laikotarpį.
AK5strA.Kapitanovo komentaras2002.01.01AK5strA.Kapitanovo komentaras2003.07.252002.01.01AK5strA.Kapitanovo komentaras2003.07.252002.01.01
VMI komentaras

5 straipsnis. Mokesčio tarifai

1. Taikomi šie pelno mokesčio tarifai:

1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

Komentaras

    Pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno moka Lietuvos vienetai ir užsienio vienetai, kurie Lietuvos Respublikoje veikia per nuolatines buveines. Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas PMĮ III skyriuje nustatyta tvarka. Be to, apskaičiuojant užsienio vienetų, vykdančių veiklą per nuolatines buveines, apmokestinamąjį pelną, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 321 ,,Dėl atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, nustatymo tvarkos ir nuolatinės buveinės pirmo ir paskutinio mokestinių laikotarpių nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-931). Pagal PMĮ nustatytas taisykles apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčiu. Vienetams, kurie atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalies sąlygas, gali būti taikomas 13 proc. pelno mokesčio tarifas (žr. 2 ir 3 dalių komentarus).

2) užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą;

Komentaras

    Užsienio vieneto pajamos apmokestinamos prie pajamų šaltinio be atskaitymų taikant 10 proc. mokesčio tarifą, jeigu:

- tokias pajamas jis gauna ne per savo nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje ir

- tokios pajamos yra išvardytos PMĮ 4 str. 4 dalyje.

    Užsienio vieneto pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, apmokestinimo tvarka nustatyta PMĮ 37 straipsnyje.

3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

Komentaras

    1. Pajamomis iš paskirstytojo pelno laikomos pajamos, kurios gaunamos skirstant pelną vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Šių pajamų apmokestinimo tvarka nustatyta PMĮ VII skyriuje ,,Dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo tvarka“ (žr. PMĮ VII skyriaus komentarą).

    2. Iš paskirstytojo pelno gautos pajamos 15 proc. pelno mokesčio tarifu apmokestinamos tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris prasideda 2003 ir vėlesniais metais, išskyrus tam tikras išimtis nustatytas PMĮ VII skyriuje.

    3. 2002 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu pagal PMĮ nuostatas pajamos iš paskirstytojo pelno yra apmokestinamos tokia tvarka:

3.1. vadovaujantis PMĮ 35 str. 2 dalies nuostatomis, kai Lietuvos vienetas gauna dividendus iš užsienio vieneto (kuriame jis valdo ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų)), tai tie dividendai neapmokestinami pelno mokesčiu, jeigu toks užsienio vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestintas pagal PMĮ 5 str. nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifą;

3.2. vadovaujantis PMĮ 58 str. 5 dalies nuostatomis, visos kitos Lietuvos vienetų gautos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 29 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu PMĮ nenustatyta kitaip (žr. PMĮ 12 str. 5 dalies komentarą).

    4. Po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio (kito vieneto) gautos pajamos ar šiam dalyviui priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.

2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje.

Komentaras

    1. Apmokestinti apmokestinamąjį pelną 13 proc. mokesčio tarifu vienetai gali tuo atveju, jei tie vienetai atitinka 3 sąlygas:

1) vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių;

2) mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų;

3) vienetas neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.

    2. Vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 141 (Žin., 2001, Nr. 9-253) patvirtintais Paaiškinimais darbo apmokėjimo ataskaitai ,,DA-03 metinė“ pildyti. Įmonė, atsižvelgdama į darbuotojų kaitos dydį, pati pasirenka vieną iš šiuose paaiškinimuose nurodytų vidutinio darbuotojų skaičiaus nustatymo būdų.

    2003 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal 2002 m. gegužės 15 d.  Finansų ministro įsakymą Nr. 134 „Dėl vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo, pasirenkant sutrumpintas arba trumpas metinės finansinės atskaitomybės ataskaitas, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 2002, Nr. 51-1955).

    3. Pagal PMĮ 6 straipsnio nuostatas mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais arba vietos mokesčių administratoriaus leidimu jis nustatomas kitoks, bet lygus 12 mėnesių. Šio mokestinio laikotarpio pajamos turi būti ne didesnės kaip 500 tūkst. litų. Tais atvejais, kai pirmasis mokestinis laikotarpis trumpesnis negu 12 mėnesių (pvz., vienetas įsiregistravo mokesčio mokėtoju ir pradėjo veiklą nuo kalendorinių metų birželio 1 d.), tai  to pirmojo mokestinio laikotarpio pajamos taip pat turi būti ne didesnės negu 500 tūkst. litų. Skaičiuojant, ar pajamos nėra didesnės už šią sumą, atsižvelgiama į visas pajamas, t. y. ir į tas, kurios, vadovaujantis PMĮ 12 straipsniu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

    4. Trečiosios sąlygos nuostatos paaiškintos PMĮ 5 str. 3 dalies komentare.

2. Vienetai (išskyrus pelno nesiekiančius), atitinkantys šioje dalyje nustatytus kriterijus, turi teisę apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną taikyti vieną iš nustatytų taisyklių:

Komentaras

1. Vienetai, kurie atitinka PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytus kriterijus, turi teisę apmokestinamąjį pelną apmokestinti taikant vieną iš šioje dalyje nustatytų taisyklių.

2. Individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kurios atitinka PMĮ 5 str. 2 d. 1 punkte nustatytus kriterijus, turi teisę, apskaičiuodamos pelno mokestį, taikyti vieną iš PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytų taisyklių, t. y. šie vienetai gali pasirinkti taikyti arba PMĮ 5 str. 2 d. 1 punkte, arba 2 punkte nustatytus pelno mokesčio tarifus. Akcinės bendrovės ir kiti ribotos civilinės atsakomybės asmenys turi teisę taikyti tik PMĮ 5 str. 2 d. 1 punkte nustatytą taisyklę, jeigu atitinka jos taikymo sąlygas.

3. PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata netaikoma pelno nesiekiantiems vienetams.

4. Šios dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

 1) vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje; 

Komentaras

1.  Apmokestinti apmokestinamąjį pelną 13 proc. mokesčio tarifu vienetai gali tuo atveju, jei tie vienetai atitinka 3 sąlygas:-  vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių;-  mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų;-  vienetas neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų. 

Pavyzdys

Pastaba. Pavyzdyje mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

 J. Jonaičio individualios įmonės 2004 metų rodikliai atitinka PMĮ 5 str. 2 d. 1 punkte nustatytas sąlygas:

- įmonės mokestinio laikotarpio pajamos  -  400 tūkst. litų (neviršija 500 tūkst. litų),

- įmonės vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius - 8 darbuotojai,

- įmonė neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų. 

Atsižvelgiant į tai, kad J. Jonaičio individuali įmonė atitinka visas 5 str. 2 d. 1 punkte nustatytas 3 sąlygas, todėl ši įmonė 2004 metais gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu.

2.   Vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal 2002 m. gegužės 15 d. finansų ministro įsakymą Nr. 134 „Dėl vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo, pasirenkant sutrumpintas arba trumpas metinės finansinės atskaitomybės ataskaitas, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 51-1955; 2004, Nr. 19-598).

3. Pagal PMĮ 6 straipsnio nuostatas mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais arba vietos mokesčių administratoriaus leidimu jis nustatomas kitoks, bet lygus 12 mėnesių. Šio mokestinio laikotarpio pajamos turi būti ne didesnės kaip 500 tūkst. litų. Tais atvejais, kai pirmasis mokestinis laikotarpis trumpesnis negu 12 mėnesių (pvz., vienetas įsiregistravo mokesčio mokėtoju ir pradėjo veiklą nuo kalendorinių metų birželio 1 d.), tai to pirmojo mokestinio laikotarpio pajamos taip pat turi būti ne didesnės negu 500 tūkst. litų. Skaičiuojant, ar pajamos nėra didesnės už šią sumą, atsižvelgiama į visas pajamas, t.y. ir į tas, kurios, vadovaujantis PMĮ 12 straipsniu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.            

4. Trečiosios sąlygos nuostatos paaiškintos PMĮ 5 str. 3 dalies komentare.

2) vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje. Ši taisyklė galioja individualioms (personalinėms) įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms.

Komentaras

1. Individualių įmonių, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų 25 tūkstančių litų per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalis apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu jos atitinka visas šias 3 sąlygas:

-  vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių ir

-  mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų ir

-  neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.

Pavyzdys

Pastaba. Pavyzdyje mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

1. J. Jonaičio individualios įmonės 2004 metų rodikliai atitinka PMĮ 5 str. 2 d. 2 punkte nustatytas sąlygas:

- įmonės mokestinio laikotarpio pajamos – 600000 Lt (neviršijo 1 mln. litų),

- įmonės vidutinis darbuotojų skaičius sąrašuose – 5 darbuotojai,

- įmonė neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.

J. Jonaičio individuali įmonė 2004 metais apskaičiavo 500 000 Lt leidžiamų atskaitymų. Nuo apskaičiuoto 100 000 Lt (600 000 Lt – 500 000 Lt) apmokestinamojo pelno įmonė apskaičiuoja 11 250 Lt ((25 000 Lt x 0 proc.) + (75 000 Lt x 15 proc.)) pelno mokesčio.

 2. J. Petraičio individualios įmonės 2004 metų pajamos – 800 tūkst. litų; įmonės vidutinis  darbuotojų skaičius sąrašuose – 2 darbuotojai; tačiau įmonė atitinka vieną iš PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. J. Petraičio žmona yra kitos individualios įmonės savininkė. Kadangi J. Petraičio individuali įmonė neatitinka visų PMĮ 5 str. 2 d. 2 punkte nustatytų sąlygų, ši įmonė 2004 metais, apskaičiuodama pelno mokestį, negali taikyti PMĮ 5 str. 2 d. 2 punkte nustatytų pelno mokesčio tarifų. Tų metų apmokestinamajam pelnui apmokestinti turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

3. J. Jonaičio individualios įmonės 2004 metų rodikliai atitinka tiek PMĮ 5 str. 2 d. 1 punkte, tiek 2 punkte nustatytas sąlygas:

- įmonės pajamos per mokestinį laikotarpį – 400 000 Lt (neviršija 500 tūkst. litų),

- įmonės vidutinis darbuotojų skaičius sąrašuose – 8 darbuotojai, 

- įmonė neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.

J. Jonaičio individuali įmonė 2004 metais apskaičiavo 200 000 Lt leidžiamų atskaitymų.

Kadangi J. Jonaičio individuali įmonė atitinka 5 str. 2 d. 1 ir 2 punktuose nustatytas visas 3 sąlygas, ji 2004 metais turi teisę taikyti vieną iš PMĮ 5 str. 2 d. 1 arba 2 punkte nustatytų pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklių:

-  arba apmokestinamąjį pelną apmokestinti taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą, arba

- 25 tūkstančius litų per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį  apmokestinti taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusią apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį – taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

Tarkime, kad įmonė pasirenka pastarąjį variantą ir nuo apskaičiuoto 200 000 Lt (400 000 Lt – 200000 Lt) apmokestinamojo pelno apskaičiuoja 26 250 Lt ((25 000 Lt x 0 proc.) + (175 000 Lt x  15 proc.)) pelno mokesčio.  

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonei, pasirinkusiai PMĮ 5 str. 2 d. 2 punkte nustatytą pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklę, gali būti taikomos PMĮ 18 str. 3 dalies nuostatos, t. y. įmonė gali nusistatyti trumpesnius maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, negu nustatyta PMĮ 1 priedėlyje, tik tokiu atveju, jei ji atitinka PMĮ 5 str. 2 d. 1 punkte nustatytas sąlygas. 

2. Vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal 2002 m. gegužės 15 d. finansų ministro įsakymą Nr. 134 „Dėl vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo, pasirenkant sutrumpintas arba trumpas metinės finansinės atskaitomybės ataskaitas, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 51-1955; 2004, Nr. 19-598).

3. Pagal PMĮ 6 straipsnio nuostatas mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais arba vietos mokesčių administratoriaus leidimu jis nustatomas kitoks, bet lygus 12 mėnesių. Šio mokestinio laikotarpio pajamos turi būti ne didesnės kaip 1 milijonas litų. Jei pirmasis mokestinis laikotarpis trumpesnis negu 12 mėnesių (pvz., vienetas įsiregistravo mokesčio mokėtoju ir pradėjo veiklą nuo kalendorinių metų birželio 1 d.), tai to pirmojo mokestinio laikotarpio pajamos taip pat turi būti ne didesnės negu 1 milijonas litų. Skaičiuojant, ar pajamos nėra didesnės už šią sumą, atsižvelgiama į visas pajamas, t. y. ir į tas, kurios, vadovaujantis PMĮ 12 straipsnio nuostatomis, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

4. Trečiosios sąlygos nuostatos paaiškintos PMĮ 5 str. 3 dalies komentare.

3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tiems vienetams:

1) kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai arba atitinka šios dalies 2 ir (arba) 3 punktuose nustatytus kriterijus;

2) kuriuose tas pats dalyvis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir (arba)

3) kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

Komentaras

    1. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip PMĮ rengėjos, 2002-07-12 rašte Nr. 1401-11-0208272 išdėstytą nuomonę, šio įstatymo 5 str. 3 d. 1 punkto nuostata taikoma tik toms individualioms įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai. Vadinasi, tokios individualios įmonės, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai, negali individualios įmonės apmokestinamajam pelnui taikyti  13 procentų tarifą.

    2. Šio įstatymo 5 str. 3 d. 2 ir 3 punktų nuostatos taikomos tiems vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) ir (arba) tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Tie vienetai, kurie atitinka šias sąlygas, taip pat negali apmokestinamajam pelnui taikyti 13 procentų tarifo.

    2. Šio įstatymo 5 str. 3 d. 2 ir 3 punktų nuostatos taikomos tiems vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) ir (arba) tie patys dalyviai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50.01 procentų ir daugiau akcijų (dalių, pajų). Tie vienetai, kurie atitinka šias sąlygas, taip pat negali apmokestindami apmokestinamąjį pelną taikyti 13 procentų tarifo.

Pavyzdys  

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų, tačiau UAB X du veiklos dalyviai (akcininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo 50 proc. UAB X akcijų ir 50 proc. akcijų kitoje UAB Y. Kiti UAB X dalyviai, valdantys likusius 50 procentų UAB X akcijų, nėra UAB Y dalyviai ir kitų vienetų, kuriuose valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, dalyviai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB X du dalyviai valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų kitame vienete, t.y. neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, todėl UAB X gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu.

2.1. PMĮ 5 str. 3 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos taikomos tik vienetų dalyviams. Vienetų dalyvių  šeimų nariams šios nuostatos netaikomos, jei šie nariai nėra tų vienetų dalyviai.

   Pavyzdys

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos neviršijo 500 tūkst. litų, tačiau UAB X dalyvių šeimų nariai (jie nėra UAB X dalyviai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo 64 proc. kitos UAB Y akcijų.  Atsižvelgiant į tai, kad UAB X dalyvių šeimų nariai nėra šio vieneto dalyviai, todėl PMĮ 5 str. 3 d. 2 ir 3 punktų nuostatos jiems netaikomos ir UAB X gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu.   

2.2. PMĮ 5 str. 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos tik toms individualioms įmonėms, kurių savininkai bei jų šeimų nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, kai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną individualios įmonės savininkas kitame vienete valdo tam tikrą akcijų procentą (ne daugiau 50 procentų), individuali įmonė gali taikyti PMĮ 5 str. 2 d. nuostatas, t.y.gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikydama 13 procentų pelno mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, kai individualių įmonių savininkų šeimų nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai.

Pavyzdys

2002 metais J. Petraičio individualios įmonės mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 25 tūkst. litų; samdomų darbuotojų įmonė neturi. Įmonės savininko šeimos nariai nėra kitų individualių įmonių savininkai, tačiau pats įmonės savininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo UAB X 30 proc. akcijų. Kadangi individualios įmonės mokestinių metų rodikliai neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalies  nuostatų, t.y. įmonės savininko kitame vienete turimos akcijos neviršija 50 proc., todėl įmonė gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikydama 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

2.3. Advokatai nėra pelno mokesčio mokėtojai, jie moka pajamų mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3993) 33 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2002-12-31, advokatų praktika besiverčiančių advokatų iš šios veiklos gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos, apmokestinamos ir pajamų mokestis sumokamas pagal PMĮ nuostatas ta pačia tvarka, kaip apskaičiuojamas ir apmokestinamas vienetų (individualių įmonių ir ūkinių bendrijų) apmokestinamasis pelnas ir sumokamas pelno mokestis. 

PMĮ 5 straipsnio nuostatos dėl 13 procentų pelno mokesčio tarifo taikomos tik vienetams ir jų dalyviams. Kadangi advokatas yra fizinis asmuo ir nėra vienetas, šios nuostatos advokatams netaikomos. Atsižvelgiant į tai, apmokestinant 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pajamas, advokato pajamos apmokestinamos taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą ir jam netaikomos kitos PMĮ nuostatos dėl 13 procentų pelno mokesčio tarifo. Nuo 2003-01-01 advokatų pajamos apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas.

    3. PMĮ nenustatyta šeimos narių sąvoka, todėl šiuo atveju pagal PMĮ 2 str. 26 dalį reikia vadovautis Civiliniu kodeksu. Civilinio kodekso trečiojoje knygoje ,,Šeimos teisė“ nėra bendro šeimos narių sąvokos apibrėžimo, todėl šiuo atveju būtina atsižvelgti į teisinio reguliavimo tikslą ir reguliuojamų santykių ypatumus, nustatančius nario ryšį su šeima. Apibrėžiant dalyvio šeimos narius yra privalomos tokios sąlygos: giminystės ryšys, gyvenimas kartu su dalyviu ir bendro ūkio tvarkymas. Atsižvelgiant į tai, dalyvio šeimos narys yra kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), jų vaikai, pilnamečių vaikų sutuoktiniai (sugyventiniai), tėvai, vaikaičiai, jei jie kartu gyvena ir turi bendrą ūkį.

Pavyzdys

J. Jonaičio individualios įmonės 2002 mokestinių metų rodikliai atitiko PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytus kriterijus, t. y. šios įmonės pajamos per mokestinį laikotarpį sudarė 320 tūkst. litų (nebuvo didesnės už 500 tūkst. litų), įmonės vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 5 darbuotojai. Tačiau J. Jonaičio pilnametė duktė A. Jonaitytė turi individualią įmonę, ji yra tos įmonės savininkė. Atsižvelgiant į tai, J. Jonaičio individuali įmonė, apmokestindama 2002 mokestinių metų apmokestinamąjį pelną, negali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo, nes ji atitinka PMĮ 5 str. 3 d. 1 punkto nuostatas.

    4. PMĮ 2 str. 6 dalyje nustatyta vieneto dalyvio sąvoka. Vieneto dalyvis apibrėžiamas kaip asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

Pavyzdys

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius yra 6 žmonės, pajamos – 450 tūkst. litų. Tačiau UAB X akcininkas J. Jonaitis valdo paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitos UAB Y 60 procentų akcijų. Atsižvelgiant į tai, UAB X negali 2002 m. apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas. 

 

1. Pavyzdys

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius - 6 žmonės, pajamos – 450 tūkst. litų. Tačiau UAB X akcininkas J. Jonaitis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo 52 proc. UAB X  akcijų ir 60 proc. UAB Y akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB X akcininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y negali 2002 metų apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

2. Pavyzdys

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius nėra didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos nėra didesnės kaip 500 tūkst. litų, tačiau du UAB X akcininkai J. Jonaitis ir P. Petraitis  paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo po 30 proc. UAB X  akcijų ir po 40 proc. UAB Y akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinę mokestinio laikotarpio dieną abu akcininkai kartu valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y negali 2002 metų apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos:

1) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai; 

Komentaras 

    1. Ši nuostata taikoma tik toms individualioms (personalinėms) įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių (personalinių) įmonių savininkai. Vadinasi, tokios individualios (personalinės) įmonės, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių (personalinių) įmonių savininkai, negali individualios (personalinės) įmonės apmokestinamajam pelnui taikyti 13 procentų mokesčio tarifą.

1 Pavyzdys

 J. Jonaičio individualios įmonės 2002 mokestinių metų rodikliai atitiko PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytus kriterijus, t.y. šios įmonės pajamos per mokestinį laikotarpį sudarė 320 tūkst. litų (nebuvo didesnės už 500 tūkst. litų), įmonės vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 5 darbuotojai. Tačiau J. Jonaičio duktė A. Jonaitytė turi individualią įmonę, ji yra tos įmonės savininkė. Atsižvelgiant į tai, J. Jonaičio individuali įmonė ir A. Jonaitytės individuali įmonė, apmokestindamos 2002 mokestinių metų apmokestinamąjį pelną, negali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo, nes jos atitinka PMĮ 5 str. 3 d. 1 punkto nuostatas.

2) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

Komentaras

    1. Ši įstatymo nuostata taikoma toms individualioms (personalinėms) įmonėms, kurių savininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50.01 procentų ir daugiau, akcijų (dalių, pajų). Tos individualios (personalinės) įmonės, kurios atitinka šią sąlygą negali taikyti PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatų, t.y. negali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikant 13 procentų pelno mokesčio tarifą. Taip pat PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatų negali taikyti vienetai, kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną tame vienete valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50.01 procentų ir daugiau akcijų (dalių, pajų) ir esantis (ys) individualios (personalinės) įmonės savininkas (ai).  

2 Pavyzdys 

2002 metais J. Petraičio individualios įmonės mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 25 tūkst. litų; samdomų darbuotojų įmonė neturi. Įmonės savininko šeimos nariai nėra kitų individualių įmonių savininkai, tačiau pats įmonės savininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo UAB X 55 proc. akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad J. Petraičio individualios įmonės savininko kitame vienete turimos akcijos viršija 50 proc., todėl individuali įmonė ir UAB X negali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

 3 Pavyzdys

2002 metais UAB X mokestinio laikotarpio pajamos sudarė 300 tūkst. litų (nebuvo didesnės už 500 tūkst. litų); vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 8 darbuotojai. UAB X akcininkas J. Jonaitis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo UAB X 70 proc. akcijų, t.y. daugiau kaip 50 proc., o jo žmona A. Jonaitienė turi individualią įmonę, kuri yra tos įmonės savininkė. Atsižvelgiant į tai, kad UAB X akcininko J. Jonaičio šeimos narys, t.y. jo žmona turi individualią įmonę, UAB X negali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Taip pat kadangi individualios įmonės savininkės A. Jonaitienės šeimos nario turimos akcijos UAB X viršija 50 proc., todėl ir A. Jonaitienės individuali įmonė negali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą. 

3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

Komentaras

    1. Šio punkto nuostata taikoma tiems vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50.01 procentų ir daugiau akcijų (dalių, pajų). Tie vienetai, kurie atitinka šias sąlygas, negali apmokestindami apmokestinamąjį pelną taikyti 13 procentų tarifo.

4 Pavyzdys 

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius - 6 žmonės, pajamos – 450 tūkst. litų. Tačiau UAB X akcininkas J. Jonaitis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo 52 proc. UAB X akcijų ir 60 proc. UAB Y akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad tas pats UAB X ir UAB Y akcininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y negali 2002 metų apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

5 Pavyzdys 

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius - 3 žmonės, pajamos – 200 tūkst. litų. Tačiau UAB X akcininkas P. Petraitis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo 100 proc. UAB X akcijų ir 50 proc. UAB Y akcijų. Kadangi tas pats UAB X ir UAB Y akcininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y gali 2002 metų apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu.

4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).

Komentaras

    1. Šio punkto nuostata taikoma tiems vienetams, kuriuose tie patys dalyviai (akcininkas, narys ar pajininkas) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50.01 procentų ir daugiau akcijų (dalių, pajų). Tie vienetai, kurie atitinka šias sąlygas, taip pat negali apmokestindami apmokestinamąjį pelną taikyti 13 procentų tarifo.

6 Pavyzdys 

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų, tačiau du UAB X dalyviai (akcininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo 50 proc. UAB X akcijų ir 50 proc. akcijų kitoje UAB Y. Atsižvelgiant į tai, kad UAB X du dalyviai kartu valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų kitame vienete, t.y. neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 d. 4 punkte nustatytų kriterijų,  UAB X gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu.

7 Pavyzdys 

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius nėra didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos nėra didesnės kaip 500 tūkst. litų, tačiau du UAB X akcininkai J. Jonaitis ir P. Petraitis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo po 30 proc. UAB X akcijų ir po 40 proc. UAB Y akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinę mokestinio laikotarpio dieną abu akcininkai kartu valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y negali 2002 metų apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

    2. Advokatai nėra pelno mokesčio mokėtojai, jie moka pajamų mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3993) 33 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2002-12-31, advokatų praktika besiverčiančių advokatų iš šios veiklos gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos, apmokestinamos ir pajamų mokestis sumokamas pagal PMĮ nuostatas ta pačia tvarka, kaip apskaičiuojamas ir apmokestinamas vienetų (individualių įmonių ir ūkinių bendrijų) apmokestinamasis pelnas ir sumokamas pelno mokestis.

    PMĮ 5 straipsnio nuostatos dėl 13 procentų pelno mokesčio tarifo taikomos tik vienetams ir jų dalyviams. Kadangi advokatas yra fizinis asmuo ir nėra vienetas, šios nuostatos advokatams netaikomos. Atsižvelgiant į tai, apmokestinant 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pajamas, advokato pajamos apmokestinamos taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą ir jam netaikomos kitos PMĮ nuostatos dėl 13 procentų pelno mokesčio tarifo. Nuo 2003-01-01 advokatų pajamos apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas.

    3. PMĮ nenustatyta šeimos narių sąvoka, todėl šiuo atveju pagal PMĮ 2 str. 26 dalį reikia vadovautis Civiliniu kodeksu. Civilinio kodekso trečiojoje knygoje ,,Šeimos teisė“ nėra bendro šeimos narių sąvokos apibrėžimo, todėl šiuo atveju būtina atsižvelgti į teisinio reguliavimo tikslą ir reguliuojamų santykių ypatumus, nustatančius nario ryšį su šeima. Apibrėžiant dalyvio šeimos narius yra privalomos tokios sąlygos: giminystės ryšys, gyvenimas kartu su dalyviu ir bendro ūkio tvarkymas. Atsižvelgiant į tai, dalyvio šeimos narys yra kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), jų vaikai, pilnamečių vaikų sutuoktiniai (sugyventiniai), tėvai, vaikaičiai, jei jie kartu gyvena ir turi bendrą ūkį.

    4. PMĮ 2 str. 6 dalyje nustatyta vieneto dalyvio sąvoka. Vieneto dalyvis apibrėžiamas kaip asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

5. Lietuvos vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, jeigu:           

1) per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir

2) per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų, ir

3) mokestinio laikotarpio paskutinę dieną vienetai  turi socialinės įmonės statusą.

(2004 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. IX-2252 redakcija, Žin., 2004, Nr. 96-3520; šios dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną) 

Komentaras

1.  Apmokestinti apmokestinamąjį pelną 0 proc. pelno mokesčio tarifu vienetai gali tuo atveju, jei tie vienetai atitinka visas 3 sąlygas:

1) per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir

2) per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų, ir

3)  mokestinio laikotarpio paskutinę dieną vienetai  turi socialinės įmonės statusą.

2. Socialinių įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas (Žin., 2004, Nr. 96-3519, toliau - SĮĮ).

3. SĮĮ 4 str. 1 dalyje yra nustatytos šios 5 tikslinės asmenų grupės:

1) nedirbantys neįgalieji, turintys I, II ar III invalidumo grupę (nesvarbu, ar yra  užsiregistravę  teritorinėje  darbo biržoje, ar ne);

2) ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai;

3) asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, jei nedarbo trukmė nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip vieni metai;

4) motina arba tėvas, viena (-as) faktiškai prižiūrinti (-is) ir auklėjanti (-is) vaiką iki aštuonerių metų, jei nedarbo trukmė nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai;

5) asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip šeši mėnesiai, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų paleidimo iš pataisos įstaigų dienos yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje, ir jei šios registracijos trukmė yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai.

Pažymime, kad SĮĮ 4 str. 1 d. 1 punkte nurodyti asmenys gali būti priskiriami šiai tikslinei grupei visą jų neįgalumo laikotarpį, o 2-5 punktuose nurodyti asmenys priskiriami nurodytoms tikslinėms grupėms dar vienus metus po to, kai pirmą kartą įsidarbino, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo bent vieną kartą atleisti iš darbo, ar ne.

4. Vieneto darbuotojų pagal SĮĮ 4 straipsnį priklausančių tikslinės asmenų grupėms dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-225 patvirtintu Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašu (Žin., 2004 Nr. 149 – 5434). 

PMĮ 5 str. 5 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata gali būti taikoma vienetui per mokestinį laikotarpį, jeigu vidutinis sąrašuose esančių, SĮĮ 4 str. 1 dalyje nurodytų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus.

5. Nustatant, kokios veiklos yra priskirtinos socialinių įmonių neremtinoms veikloms, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1501 patvirtintu Socialinių įmonių neremtinos veiklos rūšių sąrašu (Žin., 2004, Nr. 173 - 6399, toliau -nutarimas).

Pagal nutarimo nuostatas socialinių įmonių neremtinos veiklos (nurodytos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus klases) yra šios:

1) Medžioklės, gaudymo spąstais ir medžioklės patirties skleidimo ir susijusių paslaugų veikla (01.50). 

2) Kasyba ir karjerų eksploatavimas (C sekcija).

3) Gėrimų gamyba ( 15.91 - 15.95). 

4) Tabako gaminių gamyba (16).

5) Kokso, rafinuotų naftos produktų ir branduolinio kuro gamyba (DF sekcija).

6) Laivų statyba ir remontas (35.11).

7) Statybos ar griovimo įrenginių nuoma (su operatorių samdymu) (45.5).

8) Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas; automobilinių degalų mažmeninė prekyba (50.1, 50.3 - 50.5).

9) Didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais (51).

10) Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas (52.1 - 52.4, 52.6).

11) Transportas, sandėliavimas ir ryšiai (60.1 - 63.2, 63.4, 64.2).

12) Finansinis tarpininkavimas (J sekcija).

13) Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla (70 – 71).

14) Teisinė veikla (74.11).

15) Tyrimo ir apsaugos veikla (74.6).

16) Azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla (92.71).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad  PMĮ 5 str. 5 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata gali būti taikoma vienetui, jeigu mokestiniu laikotarpiu jis nevykdo veiklos, nustatytos minėtame nutarime, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų. Pajamų iš neremtinos veiklos dalis yra nustatoma visose vieneto uždirbtose pajamose, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Pavyzdžiui -  nustatant minėtą neremtinos veiklos dalį visose pajamose, į visas pajamas turi būti įskaitomos ir pajamos už vieneto nuosavo turto perleidimą, jeigu vienetas tokių pajamų uždirbo.

6. Šioje dalyje nustatytai pelno mokesčio lengvatai taikyti vienetas mokestinio laikotarpio paskutinę dieną turi turėti socialinės įmonės statusą.

Socialinės įmonės statusui įgyti vienetas turi tenkinti visas šias SĮĮ nustatytas sąlygas:

1) atitinka smulkaus ir vidutinio verslo subjektams Smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme nustatytas sąlygas (žr. LR Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 109-2993) 2 straipsnį);

2) darbuotojai, priklausantys SĮĮ 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, bet tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip  keturi;

3) steigimo dokumentuose yra nurodyti šio juridinio asmens veiklos tikslai, susiję su tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įdarbinimu, jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu bei socialine integracija;

4) nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų šio juridinio asmens pajamų.

Socialinės įmonės statuso suteikimo tvarka nustatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-225 patvirtintame Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos apraše (Žin., 2004 Nr. 149 – 5434). Šiame apraše taip pat yra nustatyta neįgaliųjų socialinės įmonės statuso suteikimo tvarka.

PMĮ 5 str. 5 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata taip pat taikoma neįgaliųjų socialinėms įmonėms, jeigu atitinka visas PMĮ 5 str. 5 dalyje nustatytas sąlygas.

Pažymėtina yra tai, kad panaikinus neįgaliųjų socialinės įmonės statusą, socialinės įmonės   statusas yra išlaikomas. Priėmus sprendimą panaikinti socialinės  įmonės statusą, turėtas neįgaliųjų socialinės įmonės statusas panaikinamas automatiškai.

7. Šioje dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata taikoma apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Jeigu vienetas mokestinio laikotarpio viduryje praranda socialinės įmonės statusą, jam už visą mokestinį laikotarpį netaikoma pelno mokesčio lengvata.

(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(08-2-02)-R–747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(08-2-02)-R–747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01

(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(08-2-02)-R–747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01(18.9-08-2)-R-7933Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies komentaro (paaiškinimo)2003.08.292002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(18.9-08-2)-R-7933Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies komentaro (paaiškinimo)2003.08.292002.01.01(08-2-02)-R–747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01(18.9-08-2)-R-7933Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies komentaro (paaiškinimo)2003.08.292002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(18.9-08-2)-R-7933Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies komentaro (paaiškinimo)2003.08.292002.01.01(18.9-08-2)-R-7933Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies komentaro (paaiškinimo)2003.08.292002.01.012004.08.0231 (45) IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.08.0231 (45)(08-2-02)-R-747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01 (18.9-25-1)-R-7512Dėl pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies, 5 straipsnio 2 ir 4 dalių, 34 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 16 dalies 2 punkto komentarų (paaiškinimo)2004.07.232004.04.252004.08.0231 (45)(08-2-02)-R-747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01 (18.9-25-1)-R-7512Dėl pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies, 5 straipsnio 2 ir 4 dalių, 34 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 16 dalies 2 punkto komentarų (paaiškinimo)2004.07.232004.04.252004.08.0231 (45)(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01 (18.9-25-1)-R-7512Dėl pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies, 5 straipsnio 2 ir 4 dalių, 34 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 16 dalies 2 punkto komentarų (paaiškinimo)2004.07.232004.04.252004.08.0231 (45)(18.9-25-1)-R-7512Dėl pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies, 5 straipsnio 2 ir 4 dalių, 34 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 16 dalies 2 punkto komentarų (paaiškinimo)2004.07.232004.04.252005.01.252 (64)IX-2252Pelno mokesčio įstatymo, valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas2004.06.012004.06.192005.01.252 (64)(18.10-31-1)-R-15Dėl Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies komentaro (paaiškinimo)2004.12.312005.01.01
VMI komentaras

5 straipsnis. Mokesčio tarifai

1. Taikomi šie pelno mokesčio tarifai:

1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

Komentaras

    Pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno moka Lietuvos vienetai ir užsienio vienetai, kurie Lietuvos Respublikoje veikia per nuolatines buveines. Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas PMĮ III skyriuje nustatyta tvarka. Be to, apskaičiuojant užsienio vienetų, vykdančių veiklą per nuolatines buveines, apmokestinamąjį pelną, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 321 ,,Dėl atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, nustatymo tvarkos ir nuolatinės buveinės pirmo ir paskutinio mokestinių laikotarpių nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-931). Pagal PMĮ nustatytas taisykles apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčiu. Vienetams, kurie atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalies sąlygas, gali būti taikomas 13 proc. pelno mokesčio tarifas (žr. 2 ir 3 dalių komentarus).

2) užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą;

Komentaras

    Užsienio vieneto pajamos apmokestinamos prie pajamų šaltinio be atskaitymų taikant 10 proc. mokesčio tarifą, jeigu:

- tokias pajamas jis gauna ne per savo nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje ir

- tokios pajamos yra išvardytos PMĮ 4 str. 4 dalyje.

    Užsienio vieneto pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, apmokestinimo tvarka nustatyta PMĮ 37 straipsnyje.

3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

Komentaras

    1. Pajamomis iš paskirstytojo pelno laikomos pajamos, kurios gaunamos skirstant pelną vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Šių pajamų apmokestinimo tvarka nustatyta PMĮ VII skyriuje ,,Dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo tvarka“ (žr. PMĮ VII skyriaus komentarą).

    2. Iš paskirstytojo pelno gautos pajamos 15 proc. pelno mokesčio tarifu apmokestinamos tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris prasideda 2003 ir vėlesniais metais, išskyrus tam tikras išimtis nustatytas PMĮ VII skyriuje.

    3. 2002 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu pagal PMĮ nuostatas pajamos iš paskirstytojo pelno yra apmokestinamos tokia tvarka:

3.1. vadovaujantis PMĮ 35 str. 2 dalies nuostatomis, kai Lietuvos vienetas gauna dividendus iš užsienio vieneto (kuriame jis valdo ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų)), tai tie dividendai neapmokestinami pelno mokesčiu, jeigu toks užsienio vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestintas pagal PMĮ 5 str. nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifą;

3.2. vadovaujantis PMĮ 58 str. 5 dalies nuostatomis, visos kitos Lietuvos vienetų gautos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 29 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu PMĮ nenustatyta kitaip (žr. PMĮ 12 str. 5 dalies komentarą).

    4. Po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio (kito vieneto) gautos pajamos ar šiam dalyviui priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.

2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje.

Komentaras

    1. Apmokestinti apmokestinamąjį pelną 13 proc. mokesčio tarifu vienetai gali tuo atveju, jei tie vienetai atitinka 3 sąlygas:

1) vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių;

2) mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų;

3) vienetas neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.

    2. Vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 141 (Žin., 2001, Nr. 9-253) patvirtintais Paaiškinimais darbo apmokėjimo ataskaitai ,,DA-03 metinė“ pildyti. Įmonė, atsižvelgdama į darbuotojų kaitos dydį, pati pasirenka vieną iš šiuose paaiškinimuose nurodytų vidutinio darbuotojų skaičiaus nustatymo būdų.

    2003 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal 2002 m. gegužės 15 d.  Finansų ministro įsakymą Nr. 134 „Dėl vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo, pasirenkant sutrumpintas arba trumpas metinės finansinės atskaitomybės ataskaitas, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 2002, Nr. 51-1955).

    3. Pagal PMĮ 6 straipsnio nuostatas mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais arba vietos mokesčių administratoriaus leidimu jis nustatomas kitoks, bet lygus 12 mėnesių. Šio mokestinio laikotarpio pajamos turi būti ne didesnės kaip 500 tūkst. litų. Tais atvejais, kai pirmasis mokestinis laikotarpis trumpesnis negu 12 mėnesių (pvz., vienetas įsiregistravo mokesčio mokėtoju ir pradėjo veiklą nuo kalendorinių metų birželio 1 d.), tai  to pirmojo mokestinio laikotarpio pajamos taip pat turi būti ne didesnės negu 500 tūkst. litų. Skaičiuojant, ar pajamos nėra didesnės už šią sumą, atsižvelgiama į visas pajamas, t. y. ir į tas, kurios, vadovaujantis PMĮ 12 straipsniu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

    4. Trečiosios sąlygos nuostatos paaiškintos PMĮ 5 str. 3 dalies komentare.

2. Vienetai (išskyrus pelno nesiekiančius), atitinkantys šioje dalyje nustatytus kriterijus, turi teisę apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną taikyti vieną iš nustatytų taisyklių:

Komentaras

1. Vienetai, kurie atitinka PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytus kriterijus, turi teisę apmokestinamąjį pelną apmokestinti taikant vieną iš šioje dalyje nustatytų taisyklių.

2. Individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kurios atitinka PMĮ 5 str. 2 d. 1 punkte nustatytus kriterijus, turi teisę, apskaičiuodamos pelno mokestį, taikyti vieną iš PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytų taisyklių, t. y. šie vienetai gali pasirinkti taikyti arba PMĮ 5 str. 2 d. 1 punkte, arba 2 punkte nustatytus pelno mokesčio tarifus. Akcinės bendrovės ir kiti ribotos civilinės atsakomybės asmenys turi teisę taikyti tik PMĮ 5 str. 2 d. 1 punkte nustatytą taisyklę, jeigu atitinka jos taikymo sąlygas.

3. PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata netaikoma pelno nesiekiantiems vienetams.

4. Šios dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

 1) vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje; 

Komentaras

1.  Apmokestinti apmokestinamąjį pelną 13 proc. mokesčio tarifu vienetai gali tuo atveju, jei tie vienetai atitinka 3 sąlygas:-  vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių;-  mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų;-  vienetas neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų. 

Pavyzdys

Pastaba. Pavyzdyje mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

 J. Jonaičio individualios įmonės 2004 metų rodikliai atitinka PMĮ 5 str. 2 d. 1 punkte nustatytas sąlygas:

- įmonės mokestinio laikotarpio pajamos  -  400 tūkst. litų (neviršija 500 tūkst. litų),

- įmonės vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius - 8 darbuotojai,

- įmonė neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų. 

Atsižvelgiant į tai, kad J. Jonaičio individuali įmonė atitinka visas 5 str. 2 d. 1 punkte nustatytas 3 sąlygas, todėl ši įmonė 2004 metais gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu.

2.   Vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal 2002 m. gegužės 15 d. finansų ministro įsakymą Nr. 134 „Dėl vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo, pasirenkant sutrumpintas arba trumpas metinės finansinės atskaitomybės ataskaitas, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 51-1955; 2004, Nr. 19-598).

3. Pagal PMĮ 6 straipsnio nuostatas mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais arba vietos mokesčių administratoriaus leidimu jis nustatomas kitoks, bet lygus 12 mėnesių. Šio mokestinio laikotarpio pajamos turi būti ne didesnės kaip 500 tūkst. litų. Tais atvejais, kai pirmasis mokestinis laikotarpis trumpesnis negu 12 mėnesių (pvz., vienetas įsiregistravo mokesčio mokėtoju ir pradėjo veiklą nuo kalendorinių metų birželio 1 d.), tai to pirmojo mokestinio laikotarpio pajamos taip pat turi būti ne didesnės negu 500 tūkst. litų. Skaičiuojant, ar pajamos nėra didesnės už šią sumą, atsižvelgiama į visas pajamas, t.y. ir į tas, kurios, vadovaujantis PMĮ 12 straipsniu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.            

4. Trečiosios sąlygos nuostatos paaiškintos PMĮ 5 str. 3 dalies komentare.

2) vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje. Ši taisyklė galioja individualioms (personalinėms) įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms.

Komentaras

1. Individualių įmonių, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų 25 tūkstančių litų per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalis apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu jos atitinka visas šias 3 sąlygas:

-  vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių ir

-  mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų ir

-  neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.

Pavyzdys

Pastaba. Pavyzdyje mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

1. J. Jonaičio individualios įmonės 2004 metų rodikliai atitinka PMĮ 5 str. 2 d. 2 punkte nustatytas sąlygas:

- įmonės mokestinio laikotarpio pajamos – 600000 Lt (neviršijo 1 mln. litų),

- įmonės vidutinis darbuotojų skaičius sąrašuose – 5 darbuotojai,

- įmonė neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.

J. Jonaičio individuali įmonė 2004 metais apskaičiavo 500 000 Lt leidžiamų atskaitymų. Nuo apskaičiuoto 100 000 Lt (600 000 Lt – 500 000 Lt) apmokestinamojo pelno įmonė apskaičiuoja 11 250 Lt ((25 000 Lt x 0 proc.) + (75 000 Lt x 15 proc.)) pelno mokesčio.

 2. J. Petraičio individualios įmonės 2004 metų pajamos – 800 tūkst. litų; įmonės vidutinis  darbuotojų skaičius sąrašuose – 2 darbuotojai; tačiau įmonė atitinka vieną iš PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. J. Petraičio žmona yra kitos individualios įmonės savininkė. Kadangi J. Petraičio individuali įmonė neatitinka visų PMĮ 5 str. 2 d. 2 punkte nustatytų sąlygų, ši įmonė 2004 metais, apskaičiuodama pelno mokestį, negali taikyti PMĮ 5 str. 2 d. 2 punkte nustatytų pelno mokesčio tarifų. Tų metų apmokestinamajam pelnui apmokestinti turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

3. J. Jonaičio individualios įmonės 2004 metų rodikliai atitinka tiek PMĮ 5 str. 2 d. 1 punkte, tiek 2 punkte nustatytas sąlygas:

- įmonės pajamos per mokestinį laikotarpį – 400 000 Lt (neviršija 500 tūkst. litų),

- įmonės vidutinis darbuotojų skaičius sąrašuose – 8 darbuotojai, 

- įmonė neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.

J. Jonaičio individuali įmonė 2004 metais apskaičiavo 200 000 Lt leidžiamų atskaitymų.

Kadangi J. Jonaičio individuali įmonė atitinka 5 str. 2 d. 1 ir 2 punktuose nustatytas visas 3 sąlygas, ji 2004 metais turi teisę taikyti vieną iš PMĮ 5 str. 2 d. 1 arba 2 punkte nustatytų pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklių:

-  arba apmokestinamąjį pelną apmokestinti taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą, arba

- 25 tūkstančius litų per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį  apmokestinti taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusią apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį – taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

Tarkime, kad įmonė pasirenka pastarąjį variantą ir nuo apskaičiuoto 200 000 Lt (400 000 Lt – 200000 Lt) apmokestinamojo pelno apskaičiuoja 26 250 Lt ((25 000 Lt x 0 proc.) + (175 000 Lt x  15 proc.)) pelno mokesčio.  

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonei, pasirinkusiai PMĮ 5 str. 2 d. 2 punkte nustatytą pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklę, gali būti taikomos PMĮ 18 str. 3 dalies nuostatos, t. y. įmonė gali nusistatyti trumpesnius maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, negu nustatyta PMĮ 1 priedėlyje, tik tokiu atveju, jei ji atitinka PMĮ 5 str. 2 d. 1 punkte nustatytas sąlygas. 

2. Vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal 2002 m. gegužės 15 d. finansų ministro įsakymą Nr. 134 „Dėl vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo, pasirenkant sutrumpintas arba trumpas metinės finansinės atskaitomybės ataskaitas, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 51-1955; 2004, Nr. 19-598).

3. Pagal PMĮ 6 straipsnio nuostatas mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais arba vietos mokesčių administratoriaus leidimu jis nustatomas kitoks, bet lygus 12 mėnesių. Šio mokestinio laikotarpio pajamos turi būti ne didesnės kaip 1 milijonas litų. Jei pirmasis mokestinis laikotarpis trumpesnis negu 12 mėnesių (pvz., vienetas įsiregistravo mokesčio mokėtoju ir pradėjo veiklą nuo kalendorinių metų birželio 1 d.), tai to pirmojo mokestinio laikotarpio pajamos taip pat turi būti ne didesnės negu 1 milijonas litų. Skaičiuojant, ar pajamos nėra didesnės už šią sumą, atsižvelgiama į visas pajamas, t. y. ir į tas, kurios, vadovaujantis PMĮ 12 straipsnio nuostatomis, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

4. Trečiosios sąlygos nuostatos paaiškintos PMĮ 5 str. 3 dalies komentare.

3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tiems vienetams:

1) kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai arba atitinka šios dalies 2 ir (arba) 3 punktuose nustatytus kriterijus;

2) kuriuose tas pats dalyvis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir (arba)

3) kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

Komentaras

    1. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip PMĮ rengėjos, 2002-07-12 rašte Nr. 1401-11-0208272 išdėstytą nuomonę, šio įstatymo 5 str. 3 d. 1 punkto nuostata taikoma tik toms individualioms įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai. Vadinasi, tokios individualios įmonės, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai, negali individualios įmonės apmokestinamajam pelnui taikyti  13 procentų tarifą.

    2. Šio įstatymo 5 str. 3 d. 2 ir 3 punktų nuostatos taikomos tiems vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) ir (arba) tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Tie vienetai, kurie atitinka šias sąlygas, taip pat negali apmokestinamajam pelnui taikyti 13 procentų tarifo.

    2. Šio įstatymo 5 str. 3 d. 2 ir 3 punktų nuostatos taikomos tiems vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) ir (arba) tie patys dalyviai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50.01 procentų ir daugiau akcijų (dalių, pajų). Tie vienetai, kurie atitinka šias sąlygas, taip pat negali apmokestindami apmokestinamąjį pelną taikyti 13 procentų tarifo.

Pavyzdys  

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų, tačiau UAB X du veiklos dalyviai (akcininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo 50 proc. UAB X akcijų ir 50 proc. akcijų kitoje UAB Y. Kiti UAB X dalyviai, valdantys likusius 50 procentų UAB X akcijų, nėra UAB Y dalyviai ir kitų vienetų, kuriuose valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, dalyviai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB X du dalyviai valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų kitame vienete, t.y. neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, todėl UAB X gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu.

2.1. PMĮ 5 str. 3 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos taikomos tik vienetų dalyviams. Vienetų dalyvių  šeimų nariams šios nuostatos netaikomos, jei šie nariai nėra tų vienetų dalyviai.

   Pavyzdys

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos neviršijo 500 tūkst. litų, tačiau UAB X dalyvių šeimų nariai (jie nėra UAB X dalyviai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo 64 proc. kitos UAB Y akcijų.  Atsižvelgiant į tai, kad UAB X dalyvių šeimų nariai nėra šio vieneto dalyviai, todėl PMĮ 5 str. 3 d. 2 ir 3 punktų nuostatos jiems netaikomos ir UAB X gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu.   

2.2. PMĮ 5 str. 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos tik toms individualioms įmonėms, kurių savininkai bei jų šeimų nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, kai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną individualios įmonės savininkas kitame vienete valdo tam tikrą akcijų procentą (ne daugiau 50 procentų), individuali įmonė gali taikyti PMĮ 5 str. 2 d. nuostatas, t.y.gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikydama 13 procentų pelno mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, kai individualių įmonių savininkų šeimų nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai.

Pavyzdys

2002 metais J. Petraičio individualios įmonės mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 25 tūkst. litų; samdomų darbuotojų įmonė neturi. Įmonės savininko šeimos nariai nėra kitų individualių įmonių savininkai, tačiau pats įmonės savininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo UAB X 30 proc. akcijų. Kadangi individualios įmonės mokestinių metų rodikliai neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalies  nuostatų, t.y. įmonės savininko kitame vienete turimos akcijos neviršija 50 proc., todėl įmonė gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikydama 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

2.3. Advokatai nėra pelno mokesčio mokėtojai, jie moka pajamų mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3993) 33 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2002-12-31, advokatų praktika besiverčiančių advokatų iš šios veiklos gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos, apmokestinamos ir pajamų mokestis sumokamas pagal PMĮ nuostatas ta pačia tvarka, kaip apskaičiuojamas ir apmokestinamas vienetų (individualių įmonių ir ūkinių bendrijų) apmokestinamasis pelnas ir sumokamas pelno mokestis. 

PMĮ 5 straipsnio nuostatos dėl 13 procentų pelno mokesčio tarifo taikomos tik vienetams ir jų dalyviams. Kadangi advokatas yra fizinis asmuo ir nėra vienetas, šios nuostatos advokatams netaikomos. Atsižvelgiant į tai, apmokestinant 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pajamas, advokato pajamos apmokestinamos taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą ir jam netaikomos kitos PMĮ nuostatos dėl 13 procentų pelno mokesčio tarifo. Nuo 2003-01-01 advokatų pajamos apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas.

    3. PMĮ nenustatyta šeimos narių sąvoka, todėl šiuo atveju pagal PMĮ 2 str. 26 dalį reikia vadovautis Civiliniu kodeksu. Civilinio kodekso trečiojoje knygoje ,,Šeimos teisė“ nėra bendro šeimos narių sąvokos apibrėžimo, todėl šiuo atveju būtina atsižvelgti į teisinio reguliavimo tikslą ir reguliuojamų santykių ypatumus, nustatančius nario ryšį su šeima. Apibrėžiant dalyvio šeimos narius yra privalomos tokios sąlygos: giminystės ryšys, gyvenimas kartu su dalyviu ir bendro ūkio tvarkymas. Atsižvelgiant į tai, dalyvio šeimos narys yra kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), jų vaikai, pilnamečių vaikų sutuoktiniai (sugyventiniai), tėvai, vaikaičiai, jei jie kartu gyvena ir turi bendrą ūkį.

Pavyzdys

J. Jonaičio individualios įmonės 2002 mokestinių metų rodikliai atitiko PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytus kriterijus, t. y. šios įmonės pajamos per mokestinį laikotarpį sudarė 320 tūkst. litų (nebuvo didesnės už 500 tūkst. litų), įmonės vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 5 darbuotojai. Tačiau J. Jonaičio pilnametė duktė A. Jonaitytė turi individualią įmonę, ji yra tos įmonės savininkė. Atsižvelgiant į tai, J. Jonaičio individuali įmonė, apmokestindama 2002 mokestinių metų apmokestinamąjį pelną, negali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo, nes ji atitinka PMĮ 5 str. 3 d. 1 punkto nuostatas.

    4. PMĮ 2 str. 6 dalyje nustatyta vieneto dalyvio sąvoka. Vieneto dalyvis apibrėžiamas kaip asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

Pavyzdys

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius yra 6 žmonės, pajamos – 450 tūkst. litų. Tačiau UAB X akcininkas J. Jonaitis valdo paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitos UAB Y 60 procentų akcijų. Atsižvelgiant į tai, UAB X negali 2002 m. apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas. 

 

1. Pavyzdys

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius - 6 žmonės, pajamos – 450 tūkst. litų. Tačiau UAB X akcininkas J. Jonaitis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo 52 proc. UAB X  akcijų ir 60 proc. UAB Y akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB X akcininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y negali 2002 metų apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

2. Pavyzdys

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius nėra didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos nėra didesnės kaip 500 tūkst. litų, tačiau du UAB X akcininkai J. Jonaitis ir P. Petraitis  paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo po 30 proc. UAB X  akcijų ir po 40 proc. UAB Y akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinę mokestinio laikotarpio dieną abu akcininkai kartu valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y negali 2002 metų apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos:

1) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai; 

Komentaras 

    1. Ši nuostata taikoma tik toms individualioms (personalinėms) įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių (personalinių) įmonių savininkai. Vadinasi, tokios individualios (personalinės) įmonės, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių (personalinių) įmonių savininkai, negali individualios (personalinės) įmonės apmokestinamajam pelnui taikyti 13 procentų mokesčio tarifą.

1 Pavyzdys

 J. Jonaičio individualios įmonės 2002 mokestinių metų rodikliai atitiko PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytus kriterijus, t.y. šios įmonės pajamos per mokestinį laikotarpį sudarė 320 tūkst. litų (nebuvo didesnės už 500 tūkst. litų), įmonės vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 5 darbuotojai. Tačiau J. Jonaičio duktė A. Jonaitytė turi individualią įmonę, ji yra tos įmonės savininkė. Atsižvelgiant į tai, J. Jonaičio individuali įmonė ir A. Jonaitytės individuali įmonė, apmokestindamos 2002 mokestinių metų apmokestinamąjį pelną, negali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo, nes jos atitinka PMĮ 5 str. 3 d. 1 punkto nuostatas.

2) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

Komentaras

    1. Ši įstatymo nuostata taikoma toms individualioms (personalinėms) įmonėms, kurių savininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50.01 procentų ir daugiau, akcijų (dalių, pajų). Tos individualios (personalinės) įmonės, kurios atitinka šią sąlygą negali taikyti PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatų, t.y. negali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikant 13 procentų pelno mokesčio tarifą. Taip pat PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatų negali taikyti vienetai, kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną tame vienete valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50.01 procentų ir daugiau akcijų (dalių, pajų) ir esantis (ys) individualios (personalinės) įmonės savininkas (ai).  

2 Pavyzdys 

2002 metais J. Petraičio individualios įmonės mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 25 tūkst. litų; samdomų darbuotojų įmonė neturi. Įmonės savininko šeimos nariai nėra kitų individualių įmonių savininkai, tačiau pats įmonės savininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo UAB X 55 proc. akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad J. Petraičio individualios įmonės savininko kitame vienete turimos akcijos viršija 50 proc., todėl individuali įmonė ir UAB X negali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

 3 Pavyzdys

2002 metais UAB X mokestinio laikotarpio pajamos sudarė 300 tūkst. litų (nebuvo didesnės už 500 tūkst. litų); vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 8 darbuotojai. UAB X akcininkas J. Jonaitis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo UAB X 70 proc. akcijų, t.y. daugiau kaip 50 proc., o jo žmona A. Jonaitienė turi individualią įmonę, kuri yra tos įmonės savininkė. Atsižvelgiant į tai, kad UAB X akcininko J. Jonaičio šeimos narys, t.y. jo žmona turi individualią įmonę, UAB X negali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Taip pat kadangi individualios įmonės savininkės A. Jonaitienės šeimos nario turimos akcijos UAB X viršija 50 proc., todėl ir A. Jonaitienės individuali įmonė negali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą. 

3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

Komentaras

    1. Šio punkto nuostata taikoma tiems vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50.01 procentų ir daugiau akcijų (dalių, pajų). Tie vienetai, kurie atitinka šias sąlygas, negali apmokestindami apmokestinamąjį pelną taikyti 13 procentų tarifo.

4 Pavyzdys 

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius - 6 žmonės, pajamos – 450 tūkst. litų. Tačiau UAB X akcininkas J. Jonaitis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo 52 proc. UAB X akcijų ir 60 proc. UAB Y akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad tas pats UAB X ir UAB Y akcininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y negali 2002 metų apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

5 Pavyzdys 

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius - 3 žmonės, pajamos – 200 tūkst. litų. Tačiau UAB X akcininkas P. Petraitis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo 100 proc. UAB X akcijų ir 50 proc. UAB Y akcijų. Kadangi tas pats UAB X ir UAB Y akcininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y gali 2002 metų apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu.

4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).

Komentaras

    1. Šio punkto nuostata taikoma tiems vienetams, kuriuose tie patys dalyviai (akcininkas, narys ar pajininkas) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50.01 procentų ir daugiau akcijų (dalių, pajų). Tie vienetai, kurie atitinka šias sąlygas, taip pat negali apmokestindami apmokestinamąjį pelną taikyti 13 procentų tarifo.

6 Pavyzdys 

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų, tačiau du UAB X dalyviai (akcininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo 50 proc. UAB X akcijų ir 50 proc. akcijų kitoje UAB Y. Atsižvelgiant į tai, kad UAB X du dalyviai kartu valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų kitame vienete, t.y. neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 d. 4 punkte nustatytų kriterijų,  UAB X gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu.

7 Pavyzdys 

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius nėra didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos nėra didesnės kaip 500 tūkst. litų, tačiau du UAB X akcininkai J. Jonaitis ir P. Petraitis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo po 30 proc. UAB X akcijų ir po 40 proc. UAB Y akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinę mokestinio laikotarpio dieną abu akcininkai kartu valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y negali 2002 metų apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

    2. Advokatai nėra pelno mokesčio mokėtojai, jie moka pajamų mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3993) 33 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2002-12-31, advokatų praktika besiverčiančių advokatų iš šios veiklos gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos, apmokestinamos ir pajamų mokestis sumokamas pagal PMĮ nuostatas ta pačia tvarka, kaip apskaičiuojamas ir apmokestinamas vienetų (individualių įmonių ir ūkinių bendrijų) apmokestinamasis pelnas ir sumokamas pelno mokestis.

    PMĮ 5 straipsnio nuostatos dėl 13 procentų pelno mokesčio tarifo taikomos tik vienetams ir jų dalyviams. Kadangi advokatas yra fizinis asmuo ir nėra vienetas, šios nuostatos advokatams netaikomos. Atsižvelgiant į tai, apmokestinant 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pajamas, advokato pajamos apmokestinamos taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą ir jam netaikomos kitos PMĮ nuostatos dėl 13 procentų pelno mokesčio tarifo. Nuo 2003-01-01 advokatų pajamos apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas.

    3. PMĮ nenustatyta šeimos narių sąvoka, todėl šiuo atveju pagal PMĮ 2 str. 26 dalį reikia vadovautis Civiliniu kodeksu. Civilinio kodekso trečiojoje knygoje ,,Šeimos teisė“ nėra bendro šeimos narių sąvokos apibrėžimo, todėl šiuo atveju būtina atsižvelgti į teisinio reguliavimo tikslą ir reguliuojamų santykių ypatumus, nustatančius nario ryšį su šeima. Apibrėžiant dalyvio šeimos narius yra privalomos tokios sąlygos: giminystės ryšys, gyvenimas kartu su dalyviu ir bendro ūkio tvarkymas. Atsižvelgiant į tai, dalyvio šeimos narys yra kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), jų vaikai, pilnamečių vaikų sutuoktiniai (sugyventiniai), tėvai, vaikaičiai, jei jie kartu gyvena ir turi bendrą ūkį.

    4. PMĮ 2 str. 6 dalyje nustatyta vieneto dalyvio sąvoka. Vieneto dalyvis apibrėžiamas kaip asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(08-2-02)-R–747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(08-2-02)-R–747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01

(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(08-2-02)-R–747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01(18.9-08-2)-R-7933Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies komentaro (paaiškinimo)2003.08.292002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(18.9-08-2)-R-7933Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies komentaro (paaiškinimo)2003.08.292002.01.01(08-2-02)-R–747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01(18.9-08-2)-R-7933Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies komentaro (paaiškinimo)2003.08.292002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(18.9-08-2)-R-7933Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies komentaro (paaiškinimo)2003.08.292002.01.01(18.9-08-2)-R-7933Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies komentaro (paaiškinimo)2003.08.292002.01.012004.08.0231 (45) IX-675Pelno mokesčio įstatymas2001.12.202002.01.01IX-2120Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas2004.04.132004.04.252004.08.0231 (45)(08-2-02)-R-747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01 (18.9-25-1)-R-7512Dėl pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies, 5 straipsnio 2 ir 4 dalių, 34 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 16 dalies 2 punkto komentarų (paaiškinimo)2004.07.232004.04.252004.08.0231 (45)(08-2-02)-R-747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01 (18.9-25-1)-R-7512Dėl pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies, 5 straipsnio 2 ir 4 dalių, 34 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 16 dalies 2 punkto komentarų (paaiškinimo)2004.07.232004.04.252004.08.0231 (45)(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01 (18.9-25-1)-R-7512Dėl pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies, 5 straipsnio 2 ir 4 dalių, 34 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 16 dalies 2 punkto komentarų (paaiškinimo)2004.07.232004.04.252004.08.0231 (45)(18.9-25-1)-R-7512Dėl pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies, 5 straipsnio 2 ir 4 dalių, 34 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 16 dalies 2 punkto komentarų (paaiškinimo)2004.07.232004.04.25
VMI komentaras

5 straipsnis. Mokesčio tarifai

1. Taikomi šie pelno mokesčio tarifai:

1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

Komentaras

    Pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno moka Lietuvos vienetai ir užsienio vienetai, kurie Lietuvos Respublikoje veikia per nuolatines buveines. Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas PMĮ III skyriuje nustatyta tvarka. Be to, apskaičiuojant užsienio vienetų, vykdančių veiklą per nuolatines buveines, apmokestinamąjį pelną, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 321 ,,Dėl atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, nustatymo tvarkos ir nuolatinės buveinės pirmo ir paskutinio mokestinių laikotarpių nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-931). Pagal PMĮ nustatytas taisykles apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčiu. Vienetams, kurie atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalies sąlygas, gali būti taikomas 13 proc. pelno mokesčio tarifas (žr. 2 ir 3 dalių komentarus).

2) užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą;

Komentaras

    Užsienio vieneto pajamos apmokestinamos prie pajamų šaltinio be atskaitymų taikant 10 proc. mokesčio tarifą, jeigu:

- tokias pajamas jis gauna ne per savo nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje ir

- tokios pajamos yra išvardytos PMĮ 4 str. 4 dalyje.

    Užsienio vieneto pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, apmokestinimo tvarka nustatyta PMĮ 37 straipsnyje.

3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

Komentaras

    1. Pajamomis iš paskirstytojo pelno laikomos pajamos, kurios gaunamos skirstant pelną vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Šių pajamų apmokestinimo tvarka nustatyta PMĮ VII skyriuje ,,Dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo tvarka“ (žr. PMĮ VII skyriaus komentarą).

    2. Iš paskirstytojo pelno gautos pajamos 15 proc. pelno mokesčio tarifu apmokestinamos tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris prasideda 2003 ir vėlesniais metais, išskyrus tam tikras išimtis nustatytas PMĮ VII skyriuje.

    3. 2002 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu pagal PMĮ nuostatas pajamos iš paskirstytojo pelno yra apmokestinamos tokia tvarka:

3.1. vadovaujantis PMĮ 35 str. 2 dalies nuostatomis, kai Lietuvos vienetas gauna dividendus iš užsienio vieneto (kuriame jis valdo ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų)), tai tie dividendai neapmokestinami pelno mokesčiu, jeigu toks užsienio vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestintas pagal PMĮ 5 str. nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifą;

3.2. vadovaujantis PMĮ 58 str. 5 dalies nuostatomis, visos kitos Lietuvos vienetų gautos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 29 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu PMĮ nenustatyta kitaip (žr. PMĮ 12 str. 5 dalies komentarą).

    4. Po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio (kito vieneto) gautos pajamos ar šiam dalyviui priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.

2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje.

Komentaras

    1. Apmokestinti apmokestinamąjį pelną 13 proc. mokesčio tarifu vienetai gali tuo atveju, jei tie vienetai atitinka 3 sąlygas:

1) vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių;

2) mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų;

3) vienetas neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.

    2. Vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 141 (Žin., 2001, Nr. 9-253) patvirtintais Paaiškinimais darbo apmokėjimo ataskaitai ,,DA-03 metinė“ pildyti. Įmonė, atsižvelgdama į darbuotojų kaitos dydį, pati pasirenka vieną iš šiuose paaiškinimuose nurodytų vidutinio darbuotojų skaičiaus nustatymo būdų.

    2003 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal 2002 m. gegužės 15 d.  Finansų ministro įsakymą Nr. 134 „Dėl vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo, pasirenkant sutrumpintas arba trumpas metinės finansinės atskaitomybės ataskaitas, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 2002, Nr. 51-1955).

    3. Pagal PMĮ 6 straipsnio nuostatas mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais arba vietos mokesčių administratoriaus leidimu jis nustatomas kitoks, bet lygus 12 mėnesių. Šio mokestinio laikotarpio pajamos turi būti ne didesnės kaip 500 tūkst. litų. Tais atvejais, kai pirmasis mokestinis laikotarpis trumpesnis negu 12 mėnesių (pvz., vienetas įsiregistravo mokesčio mokėtoju ir pradėjo veiklą nuo kalendorinių metų birželio 1 d.), tai  to pirmojo mokestinio laikotarpio pajamos taip pat turi būti ne didesnės negu 500 tūkst. litų. Skaičiuojant, ar pajamos nėra didesnės už šią sumą, atsižvelgiama į visas pajamas, t. y. ir į tas, kurios, vadovaujantis PMĮ 12 straipsniu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

    4. Trečiosios sąlygos nuostatos paaiškintos PMĮ 5 str. 3 dalies komentare.

3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tiems vienetams:

1) kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai arba atitinka šios dalies 2 ir (arba) 3 punktuose nustatytus kriterijus;

2) kuriuose tas pats dalyvis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir (arba)

3) kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

Komentaras

    1. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip PMĮ rengėjos, 2002-07-12 rašte Nr. 1401-11-0208272 išdėstytą nuomonę, šio įstatymo 5 str. 3 d. 1 punkto nuostata taikoma tik toms individualioms įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai. Vadinasi, tokios individualios įmonės, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai, negali individualios įmonės apmokestinamajam pelnui taikyti  13 procentų tarifą.

    2. Šio įstatymo 5 str. 3 d. 2 ir 3 punktų nuostatos taikomos tiems vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) ir (arba) tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Tie vienetai, kurie atitinka šias sąlygas, taip pat negali apmokestinamajam pelnui taikyti 13 procentų tarifo.

    2. Šio įstatymo 5 str. 3 d. 2 ir 3 punktų nuostatos taikomos tiems vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) ir (arba) tie patys dalyviai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50.01 procentų ir daugiau akcijų (dalių, pajų). Tie vienetai, kurie atitinka šias sąlygas, taip pat negali apmokestindami apmokestinamąjį pelną taikyti 13 procentų tarifo.

Pavyzdys  

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų, tačiau UAB X du veiklos dalyviai (akcininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo 50 proc. UAB X akcijų ir 50 proc. akcijų kitoje UAB Y. Kiti UAB X dalyviai, valdantys likusius 50 procentų UAB X akcijų, nėra UAB Y dalyviai ir kitų vienetų, kuriuose valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, dalyviai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB X du dalyviai valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų kitame vienete, t.y. neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, todėl UAB X gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu.

2.1. PMĮ 5 str. 3 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos taikomos tik vienetų dalyviams. Vienetų dalyvių  šeimų nariams šios nuostatos netaikomos, jei šie nariai nėra tų vienetų dalyviai.

   Pavyzdys

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos neviršijo 500 tūkst. litų, tačiau UAB X dalyvių šeimų nariai (jie nėra UAB X dalyviai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo 64 proc. kitos UAB Y akcijų.  Atsižvelgiant į tai, kad UAB X dalyvių šeimų nariai nėra šio vieneto dalyviai, todėl PMĮ 5 str. 3 d. 2 ir 3 punktų nuostatos jiems netaikomos ir UAB X gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu.   

2.2. PMĮ 5 str. 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos tik toms individualioms įmonėms, kurių savininkai bei jų šeimų nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, kai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną individualios įmonės savininkas kitame vienete valdo tam tikrą akcijų procentą (ne daugiau 50 procentų), individuali įmonė gali taikyti PMĮ 5 str. 2 d. nuostatas, t.y.gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikydama 13 procentų pelno mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, kai individualių įmonių savininkų šeimų nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai.

Pavyzdys

2002 metais J. Petraičio individualios įmonės mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 25 tūkst. litų; samdomų darbuotojų įmonė neturi. Įmonės savininko šeimos nariai nėra kitų individualių įmonių savininkai, tačiau pats įmonės savininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo UAB X 30 proc. akcijų. Kadangi individualios įmonės mokestinių metų rodikliai neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalies  nuostatų, t.y. įmonės savininko kitame vienete turimos akcijos neviršija 50 proc., todėl įmonė gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikydama 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

2.3. Advokatai nėra pelno mokesčio mokėtojai, jie moka pajamų mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3993) 33 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2002-12-31, advokatų praktika besiverčiančių advokatų iš šios veiklos gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos, apmokestinamos ir pajamų mokestis sumokamas pagal PMĮ nuostatas ta pačia tvarka, kaip apskaičiuojamas ir apmokestinamas vienetų (individualių įmonių ir ūkinių bendrijų) apmokestinamasis pelnas ir sumokamas pelno mokestis. 

PMĮ 5 straipsnio nuostatos dėl 13 procentų pelno mokesčio tarifo taikomos tik vienetams ir jų dalyviams. Kadangi advokatas yra fizinis asmuo ir nėra vienetas, šios nuostatos advokatams netaikomos. Atsižvelgiant į tai, apmokestinant 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pajamas, advokato pajamos apmokestinamos taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą ir jam netaikomos kitos PMĮ nuostatos dėl 13 procentų pelno mokesčio tarifo. Nuo 2003-01-01 advokatų pajamos apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas.

    3. PMĮ nenustatyta šeimos narių sąvoka, todėl šiuo atveju pagal PMĮ 2 str. 26 dalį reikia vadovautis Civiliniu kodeksu. Civilinio kodekso trečiojoje knygoje ,,Šeimos teisė“ nėra bendro šeimos narių sąvokos apibrėžimo, todėl šiuo atveju būtina atsižvelgti į teisinio reguliavimo tikslą ir reguliuojamų santykių ypatumus, nustatančius nario ryšį su šeima. Apibrėžiant dalyvio šeimos narius yra privalomos tokios sąlygos: giminystės ryšys, gyvenimas kartu su dalyviu ir bendro ūkio tvarkymas. Atsižvelgiant į tai, dalyvio šeimos narys yra kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), jų vaikai, pilnamečių vaikų sutuoktiniai (sugyventiniai), tėvai, vaikaičiai, jei jie kartu gyvena ir turi bendrą ūkį.

Pavyzdys

J. Jonaičio individualios įmonės 2002 mokestinių metų rodikliai atitiko PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytus kriterijus, t. y. šios įmonės pajamos per mokestinį laikotarpį sudarė 320 tūkst. litų (nebuvo didesnės už 500 tūkst. litų), įmonės vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 5 darbuotojai. Tačiau J. Jonaičio pilnametė duktė A. Jonaitytė turi individualią įmonę, ji yra tos įmonės savininkė. Atsižvelgiant į tai, J. Jonaičio individuali įmonė, apmokestindama 2002 mokestinių metų apmokestinamąjį pelną, negali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo, nes ji atitinka PMĮ 5 str. 3 d. 1 punkto nuostatas.

    4. PMĮ 2 str. 6 dalyje nustatyta vieneto dalyvio sąvoka. Vieneto dalyvis apibrėžiamas kaip asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

Pavyzdys

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius yra 6 žmonės, pajamos – 450 tūkst. litų. Tačiau UAB X akcininkas J. Jonaitis valdo paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitos UAB Y 60 procentų akcijų. Atsižvelgiant į tai, UAB X negali 2002 m. apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas. 

 

1. Pavyzdys

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius - 6 žmonės, pajamos – 450 tūkst. litų. Tačiau UAB X akcininkas J. Jonaitis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo 52 proc. UAB X  akcijų ir 60 proc. UAB Y akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB X akcininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y negali 2002 metų apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

2. Pavyzdys

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius nėra didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos nėra didesnės kaip 500 tūkst. litų, tačiau du UAB X akcininkai J. Jonaitis ir P. Petraitis  paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo po 30 proc. UAB X  akcijų ir po 40 proc. UAB Y akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinę mokestinio laikotarpio dieną abu akcininkai kartu valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y negali 2002 metų apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos:

1) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai; 

Komentaras 

    1. Ši nuostata taikoma tik toms individualioms (personalinėms) įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių (personalinių) įmonių savininkai. Vadinasi, tokios individualios (personalinės) įmonės, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių (personalinių) įmonių savininkai, negali individualios (personalinės) įmonės apmokestinamajam pelnui taikyti 13 procentų mokesčio tarifą.

1 Pavyzdys

 J. Jonaičio individualios įmonės 2002 mokestinių metų rodikliai atitiko PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytus kriterijus, t.y. šios įmonės pajamos per mokestinį laikotarpį sudarė 320 tūkst. litų (nebuvo didesnės už 500 tūkst. litų), įmonės vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 5 darbuotojai. Tačiau J. Jonaičio duktė A. Jonaitytė turi individualią įmonę, ji yra tos įmonės savininkė. Atsižvelgiant į tai, J. Jonaičio individuali įmonė ir A. Jonaitytės individuali įmonė, apmokestindamos 2002 mokestinių metų apmokestinamąjį pelną, negali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo, nes jos atitinka PMĮ 5 str. 3 d. 1 punkto nuostatas.

2) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

Komentaras

    1. Ši įstatymo nuostata taikoma toms individualioms (personalinėms) įmonėms, kurių savininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50.01 procentų ir daugiau, akcijų (dalių, pajų). Tos individualios (personalinės) įmonės, kurios atitinka šią sąlygą negali taikyti PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatų, t.y. negali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikant 13 procentų pelno mokesčio tarifą. Taip pat PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatų negali taikyti vienetai, kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną tame vienete valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50.01 procentų ir daugiau akcijų (dalių, pajų) ir esantis (ys) individualios (personalinės) įmonės savininkas (ai).  

2 Pavyzdys 

2002 metais J. Petraičio individualios įmonės mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 25 tūkst. litų; samdomų darbuotojų įmonė neturi. Įmonės savininko šeimos nariai nėra kitų individualių įmonių savininkai, tačiau pats įmonės savininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo UAB X 55 proc. akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad J. Petraičio individualios įmonės savininko kitame vienete turimos akcijos viršija 50 proc., todėl individuali įmonė ir UAB X negali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

 3 Pavyzdys

2002 metais UAB X mokestinio laikotarpio pajamos sudarė 300 tūkst. litų (nebuvo didesnės už 500 tūkst. litų); vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 8 darbuotojai. UAB X akcininkas J. Jonaitis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo UAB X 70 proc. akcijų, t.y. daugiau kaip 50 proc., o jo žmona A. Jonaitienė turi individualią įmonę, kuri yra tos įmonės savininkė. Atsižvelgiant į tai, kad UAB X akcininko J. Jonaičio šeimos narys, t.y. jo žmona turi individualią įmonę, UAB X negali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Taip pat kadangi individualios įmonės savininkės A. Jonaitienės šeimos nario turimos akcijos UAB X viršija 50 proc., todėl ir A. Jonaitienės individuali įmonė negali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą. 

3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

Komentaras

    1. Šio punkto nuostata taikoma tiems vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50.01 procentų ir daugiau akcijų (dalių, pajų). Tie vienetai, kurie atitinka šias sąlygas, negali apmokestindami apmokestinamąjį pelną taikyti 13 procentų tarifo.

4 Pavyzdys 

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius - 6 žmonės, pajamos – 450 tūkst. litų. Tačiau UAB X akcininkas J. Jonaitis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo 52 proc. UAB X akcijų ir 60 proc. UAB Y akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad tas pats UAB X ir UAB Y akcininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y negali 2002 metų apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

5 Pavyzdys 

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius - 3 žmonės, pajamos – 200 tūkst. litų. Tačiau UAB X akcininkas P. Petraitis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo 100 proc. UAB X akcijų ir 50 proc. UAB Y akcijų. Kadangi tas pats UAB X ir UAB Y akcininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y gali 2002 metų apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu.

4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).

Komentaras

    1. Šio punkto nuostata taikoma tiems vienetams, kuriuose tie patys dalyviai (akcininkas, narys ar pajininkas) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50.01 procentų ir daugiau akcijų (dalių, pajų). Tie vienetai, kurie atitinka šias sąlygas, taip pat negali apmokestindami apmokestinamąjį pelną taikyti 13 procentų tarifo.

6 Pavyzdys 

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų, tačiau du UAB X dalyviai (akcininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo 50 proc. UAB X akcijų ir 50 proc. akcijų kitoje UAB Y. Atsižvelgiant į tai, kad UAB X du dalyviai kartu valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų kitame vienete, t.y. neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 d. 4 punkte nustatytų kriterijų,  UAB X gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu.

7 Pavyzdys 

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius nėra didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos nėra didesnės kaip 500 tūkst. litų, tačiau du UAB X akcininkai J. Jonaitis ir P. Petraitis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo po 30 proc. UAB X akcijų ir po 40 proc. UAB Y akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinę mokestinio laikotarpio dieną abu akcininkai kartu valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y negali 2002 metų apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

    2. Advokatai nėra pelno mokesčio mokėtojai, jie moka pajamų mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3993) 33 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2002-12-31, advokatų praktika besiverčiančių advokatų iš šios veiklos gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos, apmokestinamos ir pajamų mokestis sumokamas pagal PMĮ nuostatas ta pačia tvarka, kaip apskaičiuojamas ir apmokestinamas vienetų (individualių įmonių ir ūkinių bendrijų) apmokestinamasis pelnas ir sumokamas pelno mokestis.

    PMĮ 5 straipsnio nuostatos dėl 13 procentų pelno mokesčio tarifo taikomos tik vienetams ir jų dalyviams. Kadangi advokatas yra fizinis asmuo ir nėra vienetas, šios nuostatos advokatams netaikomos. Atsižvelgiant į tai, apmokestinant 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pajamas, advokato pajamos apmokestinamos taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą ir jam netaikomos kitos PMĮ nuostatos dėl 13 procentų pelno mokesčio tarifo. Nuo 2003-01-01 advokatų pajamos apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas.

    3. PMĮ nenustatyta šeimos narių sąvoka, todėl šiuo atveju pagal PMĮ 2 str. 26 dalį reikia vadovautis Civiliniu kodeksu. Civilinio kodekso trečiojoje knygoje ,,Šeimos teisė“ nėra bendro šeimos narių sąvokos apibrėžimo, todėl šiuo atveju būtina atsižvelgti į teisinio reguliavimo tikslą ir reguliuojamų santykių ypatumus, nustatančius nario ryšį su šeima. Apibrėžiant dalyvio šeimos narius yra privalomos tokios sąlygos: giminystės ryšys, gyvenimas kartu su dalyviu ir bendro ūkio tvarkymas. Atsižvelgiant į tai, dalyvio šeimos narys yra kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), jų vaikai, pilnamečių vaikų sutuoktiniai (sugyventiniai), tėvai, vaikaičiai, jei jie kartu gyvena ir turi bendrą ūkį.

    4. PMĮ 2 str. 6 dalyje nustatyta vieneto dalyvio sąvoka. Vieneto dalyvis apibrėžiamas kaip asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(08-2-02)-R–747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(08-2-02)-R–747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01

(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(08-2-02)-R–747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01(18.9-08-2)-R-7933Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies komentaro (paaiškinimo)2003.08.292002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(18.9-08-2)-R-7933Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies komentaro (paaiškinimo)2003.08.292002.01.01(08-2-02)-R–747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01(18.9-08-2)-R-7933Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies komentaro (paaiškinimo)2003.08.292002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(18.9-08-2)-R-7933Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies komentaro (paaiškinimo)2003.08.292002.01.01(18.9-08-2)-R-7933Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies komentaro (paaiškinimo)2003.08.292002.01.01
VMI komentaras

5 straipsnis. Mokesčio tarifai

1. Taikomi šie pelno mokesčio tarifai:

1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

Komentaras

    Pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno moka Lietuvos vienetai ir užsienio vienetai, kurie Lietuvos Respublikoje veikia per nuolatines buveines. Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas PMĮ III skyriuje nustatyta tvarka. Be to, apskaičiuojant užsienio vienetų, vykdančių veiklą per nuolatines buveines, apmokestinamąjį pelną, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 321 ,,Dėl atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, nustatymo tvarkos ir nuolatinės buveinės pirmo ir paskutinio mokestinių laikotarpių nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-931). Pagal PMĮ nustatytas taisykles apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčiu. Vienetams, kurie atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalies sąlygas, gali būti taikomas 13 proc. pelno mokesčio tarifas (žr. 2 ir 3 dalių komentarus).

2) užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą;

Komentaras

    Užsienio vieneto pajamos apmokestinamos prie pajamų šaltinio be atskaitymų taikant 10 proc. mokesčio tarifą, jeigu:

- tokias pajamas jis gauna ne per savo nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje ir

- tokios pajamos yra išvardytos PMĮ 4 str. 4 dalyje.

    Užsienio vieneto pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, apmokestinimo tvarka nustatyta PMĮ 37 straipsnyje.

3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

Komentaras

    1. Pajamomis iš paskirstytojo pelno laikomos pajamos, kurios gaunamos skirstant pelną vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Šių pajamų apmokestinimo tvarka nustatyta PMĮ VII skyriuje ,,Dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo tvarka“ (žr. PMĮ VII skyriaus komentarą).

    2. Iš paskirstytojo pelno gautos pajamos 15 proc. pelno mokesčio tarifu apmokestinamos tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris prasideda 2003 ir vėlesniais metais, išskyrus tam tikras išimtis nustatytas PMĮ VII skyriuje.

    3. 2002 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu pagal PMĮ nuostatas pajamos iš paskirstytojo pelno yra apmokestinamos tokia tvarka:

3.1. vadovaujantis PMĮ 35 str. 2 dalies nuostatomis, kai Lietuvos vienetas gauna dividendus iš užsienio vieneto (kuriame jis valdo ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų)), tai tie dividendai neapmokestinami pelno mokesčiu, jeigu toks užsienio vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestintas pagal PMĮ 5 str. nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifą;

3.2. vadovaujantis PMĮ 58 str. 5 dalies nuostatomis, visos kitos Lietuvos vienetų gautos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 29 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu PMĮ nenustatyta kitaip (žr. PMĮ 12 str. 5 dalies komentarą).

    4. Po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio (kito vieneto) gautos pajamos ar šiam dalyviui priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.

2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje.

Komentaras

    1. Apmokestinti apmokestinamąjį pelną 13 proc. mokesčio tarifu vienetai gali tuo atveju, jei tie vienetai atitinka 3 sąlygas:

1) vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių;

2) mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų;

3) vienetas neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.

    2. Vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 141 (Žin., 2001, Nr. 9-253) patvirtintais Paaiškinimais darbo apmokėjimo ataskaitai ,,DA-03 metinė“ pildyti. Įmonė, atsižvelgdama į darbuotojų kaitos dydį, pati pasirenka vieną iš šiuose paaiškinimuose nurodytų vidutinio darbuotojų skaičiaus nustatymo būdų.

    2003 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal 2002 m. gegužės 15 d.  Finansų ministro įsakymą Nr. 134 „Dėl vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo, pasirenkant sutrumpintas arba trumpas metinės finansinės atskaitomybės ataskaitas, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 2002, Nr. 51-1955).

    3. Pagal PMĮ 6 straipsnio nuostatas mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais arba vietos mokesčių administratoriaus leidimu jis nustatomas kitoks, bet lygus 12 mėnesių. Šio mokestinio laikotarpio pajamos turi būti ne didesnės kaip 500 tūkst. litų. Tais atvejais, kai pirmasis mokestinis laikotarpis trumpesnis negu 12 mėnesių (pvz., vienetas įsiregistravo mokesčio mokėtoju ir pradėjo veiklą nuo kalendorinių metų birželio 1 d.), tai  to pirmojo mokestinio laikotarpio pajamos taip pat turi būti ne didesnės negu 500 tūkst. litų. Skaičiuojant, ar pajamos nėra didesnės už šią sumą, atsižvelgiama į visas pajamas, t. y. ir į tas, kurios, vadovaujantis PMĮ 12 straipsniu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

    4. Trečiosios sąlygos nuostatos paaiškintos PMĮ 5 str. 3 dalies komentare.

3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tiems vienetams:

1) kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai arba atitinka šios dalies 2 ir (arba) 3 punktuose nustatytus kriterijus;

2) kuriuose tas pats dalyvis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir (arba)

3) kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

Komentaras

    1. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip PMĮ rengėjos, 2002-07-12 rašte Nr. 1401-11-0208272 išdėstytą nuomonę, šio įstatymo 5 str. 3 d. 1 punkto nuostata taikoma tik toms individualioms įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai. Vadinasi, tokios individualios įmonės, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai, negali individualios įmonės apmokestinamajam pelnui taikyti  13 procentų tarifą.

    2. Šio įstatymo 5 str. 3 d. 2 ir 3 punktų nuostatos taikomos tiems vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) ir (arba) tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Tie vienetai, kurie atitinka šias sąlygas, taip pat negali apmokestinamajam pelnui taikyti 13 procentų tarifo.

    2. Šio įstatymo 5 str. 3 d. 2 ir 3 punktų nuostatos taikomos tiems vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) ir (arba) tie patys dalyviai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50.01 procentų ir daugiau akcijų (dalių, pajų). Tie vienetai, kurie atitinka šias sąlygas, taip pat negali apmokestindami apmokestinamąjį pelną taikyti 13 procentų tarifo.

Pavyzdys  

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų, tačiau UAB X du veiklos dalyviai (akcininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo 50 proc. UAB X akcijų ir 50 proc. akcijų kitoje UAB Y. Kiti UAB X dalyviai, valdantys likusius 50 procentų UAB X akcijų, nėra UAB Y dalyviai ir kitų vienetų, kuriuose valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, dalyviai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB X du dalyviai valdo ne daugiau kaip 50 proc. akcijų kitame vienete, t.y. neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, todėl UAB X gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu.

2.1. PMĮ 5 str. 3 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos taikomos tik vienetų dalyviams. Vienetų dalyvių  šeimų nariams šios nuostatos netaikomos, jei šie nariai nėra tų vienetų dalyviai.

   Pavyzdys

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos neviršijo 500 tūkst. litų, tačiau UAB X dalyvių šeimų nariai (jie nėra UAB X dalyviai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo 64 proc. kitos UAB Y akcijų.  Atsižvelgiant į tai, kad UAB X dalyvių šeimų nariai nėra šio vieneto dalyviai, todėl PMĮ 5 str. 3 d. 2 ir 3 punktų nuostatos jiems netaikomos ir UAB X gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu.   

2.2. PMĮ 5 str. 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos tik toms individualioms įmonėms, kurių savininkai bei jų šeimų nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, kai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną individualios įmonės savininkas kitame vienete valdo tam tikrą akcijų procentą (ne daugiau 50 procentų), individuali įmonė gali taikyti PMĮ 5 str. 2 d. nuostatas, t.y.gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikydama 13 procentų pelno mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, kai individualių įmonių savininkų šeimų nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai.

Pavyzdys

2002 metais J. Petraičio individualios įmonės mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 25 tūkst. litų; samdomų darbuotojų įmonė neturi. Įmonės savininko šeimos nariai nėra kitų individualių įmonių savininkai, tačiau pats įmonės savininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo UAB X 30 proc. akcijų. Kadangi individualios įmonės mokestinių metų rodikliai neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalies  nuostatų, t.y. įmonės savininko kitame vienete turimos akcijos neviršija 50 proc., todėl įmonė gali apmokestinamąjį pelną apmokestinti, taikydama 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

2.3. Advokatai nėra pelno mokesčio mokėtojai, jie moka pajamų mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3993) 33 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2002-12-31, advokatų praktika besiverčiančių advokatų iš šios veiklos gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos, apmokestinamos ir pajamų mokestis sumokamas pagal PMĮ nuostatas ta pačia tvarka, kaip apskaičiuojamas ir apmokestinamas vienetų (individualių įmonių ir ūkinių bendrijų) apmokestinamasis pelnas ir sumokamas pelno mokestis. 

PMĮ 5 straipsnio nuostatos dėl 13 procentų pelno mokesčio tarifo taikomos tik vienetams ir jų dalyviams. Kadangi advokatas yra fizinis asmuo ir nėra vienetas, šios nuostatos advokatams netaikomos. Atsižvelgiant į tai, apmokestinant 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pajamas, advokato pajamos apmokestinamos taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą ir jam netaikomos kitos PMĮ nuostatos dėl 13 procentų pelno mokesčio tarifo. Nuo 2003-01-01 advokatų pajamos apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas.

    3. PMĮ nenustatyta šeimos narių sąvoka, todėl šiuo atveju pagal PMĮ 2 str. 26 dalį reikia vadovautis Civiliniu kodeksu. Civilinio kodekso trečiojoje knygoje ,,Šeimos teisė“ nėra bendro šeimos narių sąvokos apibrėžimo, todėl šiuo atveju būtina atsižvelgti į teisinio reguliavimo tikslą ir reguliuojamų santykių ypatumus, nustatančius nario ryšį su šeima. Apibrėžiant dalyvio šeimos narius yra privalomos tokios sąlygos: giminystės ryšys, gyvenimas kartu su dalyviu ir bendro ūkio tvarkymas. Atsižvelgiant į tai, dalyvio šeimos narys yra kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), jų vaikai, pilnamečių vaikų sutuoktiniai (sugyventiniai), tėvai, vaikaičiai, jei jie kartu gyvena ir turi bendrą ūkį.

Pavyzdys

J. Jonaičio individualios įmonės 2002 mokestinių metų rodikliai atitiko PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytus kriterijus, t. y. šios įmonės pajamos per mokestinį laikotarpį sudarė 320 tūkst. litų (nebuvo didesnės už 500 tūkst. litų), įmonės vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 5 darbuotojai. Tačiau J. Jonaičio pilnametė duktė A. Jonaitytė turi individualią įmonę, ji yra tos įmonės savininkė. Atsižvelgiant į tai, J. Jonaičio individuali įmonė, apmokestindama 2002 mokestinių metų apmokestinamąjį pelną, negali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifo, nes ji atitinka PMĮ 5 str. 3 d. 1 punkto nuostatas.

    4. PMĮ 2 str. 6 dalyje nustatyta vieneto dalyvio sąvoka. Vieneto dalyvis apibrėžiamas kaip asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

Pavyzdys

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius yra 6 žmonės, pajamos – 450 tūkst. litų. Tačiau UAB X akcininkas J. Jonaitis valdo paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitos UAB Y 60 procentų akcijų. Atsižvelgiant į tai, UAB X negali 2002 m. apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas. 

 

1. Pavyzdys

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius - 6 žmonės, pajamos – 450 tūkst. litų. Tačiau UAB X akcininkas J. Jonaitis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo 52 proc. UAB X  akcijų ir 60 proc. UAB Y akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB X akcininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y negali 2002 metų apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

2. Pavyzdys

2002 metais UAB X vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius nėra didesnis kaip 10 žmonių, šios UAB X metinės pajamos nėra didesnės kaip 500 tūkst. litų, tačiau du UAB X akcininkai J. Jonaitis ir P. Petraitis  paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo po 30 proc. UAB X  akcijų ir po 40 proc. UAB Y akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinę mokestinio laikotarpio dieną abu akcininkai kartu valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, UAB X ir UAB Y negali 2002 metų apmokestinamojo pelno apmokestinti 13 proc. pelno mokesčio tarifu. Tų metų apmokestinamajam pelnui turi būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(08-2-02)-R–747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01(08-2-02)-R–747Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.01.242002.01.01(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01

(18.9-08-2) –R-4813Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalių, 20 str. 4 dalies ir 58 str. 16 d. 1 punkto komentarų (paaiškinimų) pakeitimo ir papildymo2003.05.212002.01.01
Klausimas: Nr. 6552
IĮ pelnas – 100 000 Lt. IĮ savininkė išmoka sau dalį pelno. Šiuo pavyzdžiu gal galėtumėte pakomentuoti pajamų mokesčio situaciją?

Atsakymas:

Jei kalbama apie 2003 m. pelną, tai nuo jo reikės mokėti 15 proc. pelno mokestį ir išsiimant pinigus reikės sumokėti dar 15 proc. iki 2004 gegužės 1 d.

Nuoroda:

Pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675, 5 str.

Klausimas  Nr. 9284

 
UAB akcininkė valdo 100 procentų akcijų. Ji dirba kitoje įmonėje ir šios UAB veikloje nedalyvauja. Akcininkė susijusi giminystės ryšiais su įmonės vyr. buhaltere.
Ar tokie giminystės ryšiai draudžia įmonei taikyti 13 procentų pelno mokesčio tarifą? Įmonėje dirba 8 darbuotojai, pajamos per metus neviršija 500 000 Lt.

 

Atsakymas:

Kadangi šeimoje nėra dviejų įmonių, todėl UAB gali taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

Nuoroda:

Pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675, 5 str.

 

Klausimas VMI.001
[Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija]
Kokiu tarifu apmokestinti individualios įmonės pelną, kai įmonės darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. litų, tačiau įmonės savininkas turi uždarosios akcinės bendrovės akcijų (savininko šeimos nariai akcijų neturi)?

Atsakymas:

Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, 13 procentų pelno mokesčio tarifą galima būtų taikyti, jeigu individualiosios įmonės savininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdė ne daugiau kaip 50 procentų minėtos UAB akcijų. Jeigu individualiosios įmonės savininkas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdė 50,01 proc. akcijų arba daugiau, pelno mokesčio suma turi būti apskaičiuota, taikant 15 procentų tarifą. (LRĮ 2003-07-01 Nr. IX-1659; Žin., 2003, Nr. 74-3417).

Nuoroda:

Pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675, 5 str.

6 straipsnis. Mokestinis laikotarpis

   1. Mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita.

   2. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių. Toks mokestinis laikotarpis gali būti keičiamas tik dėl objektyvių priežasčių, gavus vietos mokesčio administratoriaus leidimą.

   3. Pirmas mokestinis laikotarpis prasideda nuo Lietuvos vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios. Paskutinis Lietuvos vieneto mokestinis laikotarpis pasibaigia Lietuvos vienetui pasibaigus.

   4. Jeigu Lietuvos vienetas faktiškai vykdė veiklą trumpiau kaip 12 mėnesių, mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje, o jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios iki Lietuvos vieneto pabaigos dienos.

   5. Nuolatinės buveinės pirmas ir paskutinis mokestiniai laikotarpiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 

SU STRAIPSNIU SUSIJĘ DOKUMENTAI:

LRV nutarimas Nr. 321, 2002-03-05;

VMI įsakymas Nr. 28, 2002-01-31.

Auditoriaus A. Kapitanovo komentaras

Nuo 2002-01-01 įmonės, norėdamos nusistatyti kitą mokestinį laikotarpį, t. y. ne nuo sausio 1 d., bet nuo kitos datos, turi kreiptis į centrinį mokesčio administratorių su prašymu, kuriame nurodyti argumentai, kodėl būtinas kitoks mokestinis laikotarpis.

VMI komentaras

6 straipsnis. Mokestinis periodas

1. Mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita.

Komentaras

    Lietuvos vienetų mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, išskyrus PMĮ 6 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus. Jeigu Lietuvos vienetų mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, tokių vienetų mokestinis laikotarpis prasideda kalendorinių metų sausio 1 d., o baigiasi kalendorinių metų gruodžio 31 dieną.

2. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių. Toks mokestinis laikotarpis gali būti keičiamas tik dėl objektyvių priežasčių, gavus vietos mokesčio administratoriaus leidimą.

Komentaras

    Apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI), atsižvelgdamos į vieneto prašymą ir į jo veiklos ypatybes (veiklos sezoniškumą, didžiausių pajamų gavimo laikotarpį, mokestinio laikotarpio priklausomumą nuo pagrindinio (patronuojančio) vieneto finansinių (mokestinių) metų ir pan., VMI prie FM viršininko 2002 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 28 patvirtinta Mokestinio laikotarpio nustatymo, atsižvelgiant į mokestinių vienetų veiklos ypatybes, Tvarka (Žin., 2002, Nr. 13-506) vienetui gali nustatyti su kalendoriniais metais nesutampantį 12 mėnesių mokestinį laikotarpį.

    Vienetui nustatytas kitoks mokestinis laikotarpis turi būti lygus 12 mėnesių.

Pavyzdys

Vieneto mokestinis laikotarpis sutapo su kalendoriniais metais. 2002 metais vienetas kreipėsi į AVMI, kad jam būtų nustatytas kitoks mokestinis laikotarpis, nes kitoks mokestinis laikotarpis buvo nustatytas patronuojančiam vienetui. AVMI, atsižvelgdama į vieneto prašymą, jam nustatė mokestinį laikotarpį, kuris prasideda 2002 m. gegužės 1 d. ir baigiasi 2003 m. balandžio 30 dieną.

    Vienetai, kuriems AVMI viršininkas patvirtino kitokį, su ankstesniu mokestiniu laikotarpiu nesutampantį mokestinį laikotarpį, privalo AVMI teritoriniam skyriui pagal įregistravimo mokesčio mokėtoju vietą pereinamojo mokestinio laikotarpio (laikotarpio nuo kalendorinių metų pradžios (jei ankstesnis mokestinis laikotarpis buvo kalendoriniai metai) arba laikotarpio po ankstesnio mokestinio laikotarpio pabaigos iki naujo mokestinio laikotarpio pradžios) pelno mokesčio deklaracijas ir finansines atskaitomybes pateikti PMĮ X skyriuje nustatyta tvarka, t. y. ta pačia tvarka, kaip ir metines pelno mokesčio deklaracijas, taip pat sumokėti pelno mokestį.

Pavyzdys

Vienetui, kurio ankstesnis mokestinis laikotarpis buvo kalendoriniai metai, buvo nustatytas kitas mokestinis laikotarpis (nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. birželio 30 d.), todėl vienetas privalo iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio 1 dienos (šiuo atveju iki 2003 m. balandžio 1 d.) AVMI teritoriniam skyriui pagal įregistravimą mokesčio mokėtoju vietą pateikti pereinamojo mokestinio laikotarpio (2002 m. sausio 1 d. – 2002 m. birželio 30 d.) pelno mokesčio deklaraciją ir finansinę atskaitomybę, taip pat pagal pateiktą metinę pelno mokesčio deklaraciją sumokėti pelno mokestį.

3. Pirmas mokestinis laikotarpis prasideda nuo Lietuvos vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, - nuo veiklos vykdymo pradžios. Paskutinis Lietuvos vieneto mokestinis laikotarpis pasibaigia Lietuvos vienetui pasibaigus.

Komentaras

    Lietuvos vieneto pirmas mokestinis laikotarpis prasideda nuo to vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje datos, nurodytos Lietuvos vieneto teisinio įregistravimo pažymėjime, arba nuo jo veiklos vykdymo pradžios, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka.

Pavyzdys

Lietuvos vienetas įregistruotas kalendorinių metų balandžio 1 dieną. Kadangi šio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, tai pirmas jo mokestinis laikotarpis bus nuo balandžio 1 dienos iki kalendorinių metų gruodžio 31 dienos.

    Jeigu naujam Lietuvos vienetui nustatomas mokestinis laikotarpis, kuris nesutampa su kalendoriniais metais, tai jo pirmas mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo įregistravimo datos iki jam nustatyto mokestinio laikotarpio pabaigos.

Pavyzdys

Lietuvos vienetas įregistruotas 2002 m. liepos 15 dieną. Vieneto prašymu jam nustatytas mokestinis laikotarpis, kuris prasideda kalendorinių metų birželio 1 dieną. Remiantis PMĮ 6 straipsnio nuostatomis, šio vieneto pirmas mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo 2002 m. liepos 15 d. iki 2003 m. gegužės 31 dienos.

    Paskutiniu mokestiniu laikotarpiu laikomas laikotarpis nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki vieneto pabaigos dienos. Vienetas pasibaigia po jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro.

4. Jeigu Lietuvos vienetas faktiškai vykdė veiklą trumpiau kaip 12 mėnesių, mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje, o jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, nuo veiklos vykdymo pradžios iki Lietuvos vieneto pabaigos dienos.

Komentaras

    Jeigu vienetas buvo įregistruotas Lietuvos Respublikoje ir veiklą vykdė trumpiau kaip        12 mėnesių, tai jo mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo vieneto įregistravimo (veiklos pradžios) datos iki jo veiklos pabaigos (išregistravimo iš juridinių asmenų registro datos).

Pavyzdys

Vienetas buvo įregistruotas kalendorinių metų kovo 10 dieną, o lapkričio 1 dieną buvo išregistruotas. Šio vieneto mokestinis laikotarpis bus nuo kovo 10 dienos iki lapkričio 1 dienos.

5. Nuolatinės buveinės pirmas ir paskutinis mokestiniai laikotarpiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Komentaras

    Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 321 „Dėl Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, nustatymo tvarkos ir Nuolatinės buveinės pirmo ir paskutinio mokestinių laikotarpių nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr.  26-931) patvirtino nuolatinės buveinės pirmo ir paskutinio mokestinių laikotarpių nustatymo tvarką.

    Nuolatinės buveinės veiklos pradžia yra pirmojo sandorio sudarymo diena. Nuolatinės buveinės veiklos pabaiga yra visų sandorių įvykdymo diena. Nuolatinės buveinės veiklos laikinas sustabdymas (dėl jos sezoniškumo, meteorologinių sąlygų pasikeitimo, darbo jėgos ar kapitalo stygiaus ir pan.) nėra laikomas tos nuolatinės buveinės veiklos pabaiga.

    Remiantis PMĮ 6 str. 1 dalimi, nuolatinės buveinės mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais metais. Užsienio vieneto prašymu ir atsižvelgdamas į jo nuolatinės buveinės veiklos ypatybes, vietos mokesčių administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, kaip tai numatyta PMĮ 6 str. 2 dalyje. Nuolatinės buveinės veiklos ypatybei priskiriama aplinkybė, kai užsienio vieneto, kurio nuolatinė buveinė ji yra, mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais.

    Nuolatinės buveinės pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais ji buvo arba turėjo būti įregistruota. Jeigu nuolatinės buveinės mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais, tai pirmas mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo kalendorinių metų, kuriais ji buvo arba turėjo būti įregistruota, sausio 1 dienos iki nustatyto mokestinio laikotarpio pradžios, neatsižvelgiant į tai, ar ji tuo metu vykdė veiklą, ar ne.

    Nuolatinės buveinės paskutinis mokestinis laikotarpis skaičiuojamas:

- nuo mokestinio laikotarpio, kurį nuolatinės buveinės veikla pasibaigia, pradžios iki jos veiklos pasibaigimo dienos arba

- nuo mokestinio laikotarpio, kai nuolatinė buveinė perleidžiama Lietuvos vienetui, pradžios iki jos perleidimo dienos, arba

- nuo mokestinio laikotarpio, kurį pasibaigia užsienio vienetas, kurio nuolatinė buveinė ji yra, pradžios iki to užsienio vieneto pasibaigimo dienos.

    Jeigu nuolatinė buveinė perleidžiama kitam užsienio vienetui ir to užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su nuolatinės buveinės mokestiniu laikotarpiu, tai tokios nuolatinės buveinės mokestinis laikotarpis gali būti nustatomas iš naujo, remiantis PMĮ 6 str. 2 dalimi.

:::... apskaitos menas ...:::