VMI komentaras

12 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos

Mokesčiu neapmokestinamos šios Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ir (arba) gautos pajamos:

Komentaras

    Šiame straipsnyje išvardytos pelno mokesčiu neapmokestinamos Lietuvos vienetų ir užsienio vienetų per nuolatines buveines uždirbtos ir (arba) gautos pajamos. Be šiame straipsnyje išvardytų neapmokestinamųjų pajamų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, neapmokestinamosioms pajamoms taip pat priskiriamos PMĮ 58 str. 7 ir 15 dalyse nustatytą laikotarpį neapmokestinamos pajamos. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, neapmokestinamosios pajamos atimamos iš visų vieneto uždirbtų pajamų.

1) gauta parama Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

Komentaras

    Labdaros ir paramos įstatymas (toliau – LP įstatymas, Žin., 2000, Nr.  61 - 1818; 2001, Nr. 39 -1331 ) nustato labdaros ir paramos teikimo tvarką, jos teikimo ir gavimo tikslus, teikėjus ir gavėjus.

    Gauta parama priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, jei ji gaunama LP įstatyme nustatyta tvarka. Kokios įmonės gali būti paramos gavėjomis, paaiškinta PMĮ  28 straipsnio komentare.

2) gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės; sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamų šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo išmokos dalis, viršijanti iš pajamų šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas;

Komentaras

    1. Pagal PMĮ 58 str. 7 dalies nuostatas iš draudimo įmonių (draudikų) gautos draudimo išmokos neapmokestinamos, kai jos gaunamos pagal draudimo sutartis, sudarytas iki 2002 m. sausio 1 dienos. Vadinasi, bet kokios rūšies draudimo išmokos neapmokestinamos be papildomų sąlygų, jeigu jos išmokamos pagal sutartis, sudarytas iki 2002 m. sausio 1 dienos.

    2. Šiame punkte nustatoma gautų draudimo išmokų priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms tvarka, kai draudimo objektas yra vieneto - draudėjo turtiniai interesai. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 73-1742) 3 straipsnį draudimo objektu gali būti tokie turtiniai interesai:

 1) susiję su asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvėmis, gimimu, kapitalo kaupimu;

 2) susiję su kūno sužalojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligomis;

 3) susiję su turto valdymu, naudojimu, disponavimu;

 4) susiję su draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat žala, padaryta juridiniam asmeniui.

    Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1996 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 12 ,,Dėl gyvybės draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo šakai priskiriamų draudimo grupių aprašymo patvirtinimo” (Žin., 1996, Nr. 121-2862; 2002 Nr. 1-44) reglamentuoja, kokiai draudimo šakai priskiriama konkreti draudimo grupė. Toks grupių aprašymas svarbus nustatant, ar draudiminių įvykių metu patiriami Lietuvos vienetų nuostoliai apskaitomi jų finansinėje atskaitomybėje, ar ne.

    3. Pagal šio punkto nuostatas draudimo išmoka neapmokestinama, jei ji yra ne didesnė už prarasto turto, patirtų nuostolių ar žalos vertę.

    Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsniu, draudimo išmokos apibrėžiamos kaip išmokos, numatytos atitinkamose draudimo rūšies taisyklėse, kurias draudimo įmonė, remdamasi šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais, privalo mokėti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui, tretiesiems asmenims įvykus draudimo sutartyje nustatytam draudiminiam įvykiui. O draudimo suma apibrėžiama kaip draudimo sutartyje nustatyta suma, kuria draudžiami turtiniai interesai. Civilinio kodekso 6.997 straipsnis nustato apribojimą, kad ne gyvybės draudimo atveju, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės). Kadangi didžiausia draudimo išmoka yra lygi draudimo sumai, o pastaroji bendruoju atveju negali viršyti draudžiamojo turto tikrosios turto vertės, vadinasi, draudimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato, jog draudimo išmoka neturėtų viršyti prarasto turto, patirtų nuostolių ar žalos tikrosios vertės.

    Nustatant neapmokestinamų draudimo išmokų dydį, t. y. apskaičiuojant vieneto prarasto turto, patirtų nuostolių ar žalos tikrąjį dydį, būtina analizuoti ne tik vienetų finansinėje atskaitomybėje fiksuojamus nuostolius, bet ir draudimo sutarčių nuostatas.

    4. Turto draudimo atvejais (ne gyvybės draudimo grupės, nurodytos Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1996 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 12 6-12 punktuose), pirmiausia draudimo įmonės kompensuoja nuostolius pagal pateiktus dokumentus (sąskaitas ar sutartis), pagrindžiančius patirtas turto atstatymo išlaidas. Tokiu atveju, patirta tikroji žala lygi vienetų finansinėje apskaitoje fiksuojamiems nuostoliams, todėl, kai draudimo įmonės išmokama draudimo išmoka ne didesnė, negu pateiktuose dokumentuose (sąskaitose ar sutartyse) nurodyta suma, visa draudimo išmoka nepamokestinama. Jeigu draudimo įmonės nesilaiko draudimo sutartyse nustatytos tvarkos ir draudimo išmokos viršija sumas, nurodytas turto atstatymo išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose (sąskaitose ar sutartyse), tai viršijanti dalis priskiriama apmokestinamoms pajamoms.

Pavyzdys

UAB X 2002 m. vasario mėnesį įsigijo 60 000 Lt kainavusį lengvąjį automobilį ir, apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų (avarijų), tą patį mėnesį jį pradėjo naudoti. 2002 m. liepos mėnesį šis automobilis avarijoje buvo apgadintas. UAB X po įvykio automobilį suremontavo ir už tai autoremonto įmonei pagal PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo 20 000 Lt, kuriuos draudimo įmonė kompensavo bendrovei.

Šiuo atveju UAB X neapmokestinamosioms pajamoms gali priskirti 20 000 Lt sumą. Jeigu draudimo įmonė būtų kompensavusi didesnę sumą negu 20 000 Lt, tai ši suma, viršijanti draudimo išmokos dalį, būtų priskiriama apmokestinamosioms pajamoms.

    Kai turto atstatymo darbai trunka ilgą laikotarpį arba turtui padaryta esminė žala ir jis nėra atstatinėjamas, draudimo įmonės išmokamos draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal draudimo sutartyje nustatytą tvarką, kuri reglamentuoja ir patirtos žalos dydį. Kadangi turtas gali būti apdraustas ne tik jo balansine verte, bet ir jo atstatomąja verte ar kitokia verte, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje numatyta tvarka, tai tokiais atvejais vienetų finansinėje atskaitomybėje fiksuojami nuostoliai gali neatitikti tikrosios žalos vertės. Kadangi PMĮ 12 str. 2 punkto nuostatos leidžia draudimo išmokų dalį, neviršijančią prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės, priskirti neapmokestinamosioms pajamoms, tai tokiais atvejais žalos dydis apskaičiuojamas draudimo sutartyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į draudimo sumą. Vadinasi, kai turto draudimo išmokos išmokamos ne pagal pateiktus turto atstatymo dokumentus, o pagal žalos įvertinimą, nustatytą vadovaujantis draudimo sutarties nuostatomis, tai neapmokestinama draudimo išmokos dalis, neviršijanti žalos, apskaičiuotos draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Pavyzdys

UAB Y 2002 m. kovo 1 d. apdraudė savo pastatą ir sutartyje nurodė, jog pastatas draudžiamas jo atstatomąja verte, kuri lygi 10 mln. Lt, o pastato likutinė vertė sudarė 8 mln. Lt. 2002 m. liepos mėnesį vėtros metu pastatas buvo apgriautas. Kadangi pastato atstatymo darbus UAB Y planavo atlikti po dviejų metų, draudimo įmonė pagal sudarytos sutarties nuostatas išmokėjo draudimo išmoką ne pagal pateiktus turto atstatymo dokumentus, o pagal suderintą žalos apskaičiavimą. Pagal sutartyje aptartą žalos nustatymo tvarką buvo apskaičiuota 6 mln. Lt žala, kurią kompensavo draudimo įmonė.

Pagal UAB Y apskaičiavimą dėl draudiminio įvykio finansinėje atskaitomybėje fiksuoti  nuostoliai sudarė 4 mln. litų. Kadangi turtas buvo apdraustas didesne verte, negu jo likutinė vertė, draudimo išmoka viršijo patirtus finansinėje atskaitomybėje fiksuotus nuostolius, tačiau tokia išmoka neapmokestinama, nes ji neviršija žalos, apskaičiuotos sutartyje nurodyta tvarka, atsižvelgiant į turto draudimo sumą. Jeigu draudimo įmonė būtų kompensavusi daugiau negu 6 mln. Lt, tai šią sumą viršijanti suma būtų priskiriama apmokestinamosioms pajamoms.

Pavyzdys

UAB X 2002 m. kovo 1 d. įsigijo 205 000 Lt kainavusį naują krovininį automobilį ir, apdraudusi jį nuo nelaimingų atsitikimų (avarijų), tą patį mėnesį pradėjo jį naudoti. 2002 m. rugsėjo mėnesį dėl įvykusios avarijos automobilis visai sudaužomas ir neremontuotinas. Pagal sutarties sąlygas draudimo įmonė UAB X išmokėjo 150 000 Lt žalos atlyginimą dėl automobilio praradimo įvykus draudiminiam įvykiui (avarijai).

Tarkim, kad automobilio likutinė vertė, apskaičiuota iš automobilio įsigijimo kainos atėmus leidžiamiems atskaitymams priskirtas nusidėvėjimo sumas, sudarė 102 500 Lt. UAB X dėl draudiminio įvykio finansinėje atskaitomybėje užfiksavo 102 500 Lt nuostolį (nurašė automobilio likutinę vertę). Nors draudimo išmoka viršijo finansinėje atskaitomybėje fiksuotus nuostolius, tačiau tokia išmoka neapmokestinama, nes ji neviršija žalos, apskaičiuotos draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad draudimo įmonė UAB X kompensavo dėl automobilio praradimo patirtus nuostolius, todėl automobilio nurašymo nuostoliai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriami neleidžiamiems atskaitymams.

    5. Kadangi dėl draudiminio įvykio susidarę nuostoliai dengiami draudimo išmokomis, todėl, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, vieneto dėl draudiminio įvykio patirtos išlaidos (netektys), leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos. Todėl vieneto turto atstatymo ar gelbėjimo išlaidos, kai pagal jas patvirtinančius dokumentus (sąskaitas ar sutartis) išmokamos draudimo išmokos ir nėra keičiama (dėl draudiminio įvykio sumažinama) turto vertė, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Tokiems neleidžiamiems atskaitymams priskiriamos ir turto vertės sumažinimo (nurašymo) po draudiminių įvykių sumos, kai įmonė priima sprendimą finansinėje atskaitomybėje tokias netektis įvertinti. Jeigu po tokių sprendimų ilgalaikis turtas atstatomas (remontuojamas, kai remonto vertė viršija 50 proc. ilgalaikio turto įsigijimo kainos, arba rekonstruojamas) ar įsigyjamas naujas turtas iš įvairių lėšų, įskaitant ir draudimo išmokos lėšas, tai tokiais atvejais dėl remonto (rekonstravimo) nuo padidėjusios ilgalaikio turto vertės ar nuo įsigyto naujo ilgalaikio turto vertės skaičiuojamos nusidėvėjimo sumos arba naujų įsigytų ir parduotų prekių įsigijimo kaina priskiriama leidžiamiems atskaitymams taikant bendras PMĮ nuostatas neatsižvelgiant į tai, iš kokių lėšų tokios išlaidos buvo padarytos.

    Tačiau tuo atveju, kai dėl draudiminio įvykio finansinėje apskaitoje nesumažinama ilgalaikio turto vertė ir po draudiminio įvykio turtas remontuojamas arba atstatomas ir padidinama to turto įsigijimo kaina remonto (kai jo vertė 50 proc. viršija ilgalaikio turto įsigijimo kainos) arba rekonstravimo verte, tai nusidėvėjimas gali būti skaičiuojamas ne nuo visos dėl remonto (rekonstravimo) padidėjusios to turto vertės, bet tik nuo padidėjusios to turto vertės ir draudimo įmonės kompensuotų nuostolių sumos skirtumo.

Pavyzdys

Situacijos:

a) Bendrovė draudimo įmonėje 2002 metais apdraudė pastatą. Įvykus draudiminiam įvykiui, dalis pastato nukentėjo ir draudimo įmonė bendrovei išmokėjo 50 000 Lt nuostolio atlyginimą. Pastato įsigijimo kaina yra 110 000 Lt, jo likutinė vertė - 80 000 Lt. Bendrovė už 60 000 Lt atliko to pastato remontą (tai sudaro daugiau kaip 50 proc. pastato įsigijimo kainos) ir šia suma padidino pastato įsigijimo kainą. Vadinasi, bendrovė leidžiamiems atskaitymams gali priskirti tik tą nuo pastato padidintos dėl remonto vertės apskaičiuotą nusidėvėjimo sumą, kuri apskaičiuojama nuo atlikto remonto ir draudimo įmonės kompensuotų nuostolių sumos skirtumo, t.y. nuo 10 000 Lt (60000 Lt –50000 Lt).

b) Tarkime, bendrovė finansinėje apskaitoje dėl minėto draudiminio įvykio nusprendė pastato vertę sumažinti 50 000 Lt suma, lygia gautos draudimo išmokos sumai. Tokiu atveju pastato vertės sumažinimo suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams, nes pastato vertės sumažinimo nuostoliai dengiami draudimo išmoka. Pastato vertė po tokio turto įvertinimo yra 30 000 Lt (80 000 Lt – 50 000 Lt). Bendrovė atlikto remonto, kuris kainavo 60 000 Lt, verte, padidinusi pastato (30 000 Lt) vertę, gali priskirti leidžiamiems atskaitymams nusidėvėjimo sumas, apskaičiuotas nuo dėl remonto padidintos 90 000 Lt (30 000 Lt + 60 000 Lt) naujos pastato vertės. Jeigu pastato likutinė vertė būtų sumažinta mažesne negu gauta draudimo išmoka suma, pvz., būtų sumažinta  40 000 Lt suma, tai, bendrovė, dėl remonto padidinusi pastato vertę 60 000 Lt, gali priskirti leidžiamiems atskaitymams nusidėvėjimo sumas, apskaičiuotas tik nuo 90 000 Lt pastato vertės, nes 10 000 Lt (50 000 Lt – 40 000 Lt) suma ji nesumažino pastato vertės ir tokiu būdu bendrovė dalies draudimo įmonės kompensuotų nuostolių sumos nepriskyrė neleidžiamiems atskaitymams. Jeigu pastatas būtų parduotas, tai leidžiamiems atskaitymams bendrovė galėtų priskirti 90 000 Lt pastato įsigijimo kainą, atėmusi nuo šios sumos apskaičiuotą ribojamo dydžio leidžiamiems atskaitymams priskirtą nusidėvėjimo sumą.

    Analogiškos nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai draudimo objektas yra trumpalaikis turtas.

Pavyzdys

Bendrovės, užsiimančios sporto prekių didmenine ir mažmenine prekyba, sandėlyje liūties metu buvo užlietos ir apgadintos pagal 2002 metais sudarytą draudimo sutartį apdraustos prekės. Draudimo įmonė šį faktą pripažino draudiminiu įvykiu. Draudimo įmonės turto ekspertai nustatė, kad prekės yra apgadintos nevienodai: nuo 0,01 proc. iki 99,99 proc. prarasta prekių vertės ir bendra prekių vertė sumažėjo 65 proc. Draudimo įmonė bendrovei išmokėjo 65 proc. dydžio apgadintų prekių vertės (be PVM) draudimo išmoką. Kadangi draudimo išmoka neviršijo draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuoto žalos atlyginimo dydžio, tai gauta draudimo išmoka priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms.

Prekės dėl prarastos prekinės išvaizdos buvo parduotos tokiomis kainomis: pigiau už įsigijimo kainą, įsigijimo kaina arba su prekybiniu antkainiu.

Kadangi draudimo įmonė bendrovei kompensavo patirtus nuostolius (65 proc. apgadintų prekių vertės), todėl bendrovė, pardavusi minėtas prekes, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, leidžiamiems atskaitymams priskirtiną bendrą prekių įsigijimo kainą turi sumažinti iš draudimo įmonės gautos draudimo išmokos nuostoliams kompensuoti suma (bendrovės faktiškai patirtos parduotų prekių sąnaudos yra mažesnės, nes dalį nuostolių dėl prekių vertės sumažėjimo kompensavo draudimo įmonė).

Jei bendrovė po draudiminio įvykio būtų priėmusi sprendimą sumažinti turimų prekių vertę (nuvertinti) gautos draudimo išmokos nuostoliams kompensuoti suma, tai prekių vertės sumažinimo suma būtų priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Pardavusi minėtas prekes, bendrovė leidžiamiems atskaitymams turi priskirti tų prekių perkainotą (sumažintą) kainą.

    6. Kredito draudimo grupė (Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1996 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 12 17 punktas) apima tokias draudimo rūšis, kuriose draudimo įmonė įsipareigoja iš dalies ar visiškai kompensuoti kredito ar paskolos davėjo nuostolius, atsiradusius dėl bet kokios rūšies kredito ar paskolos negrąžinimo dėl kredito ar paskolos gavėjo nemokumo ar kitų priežasčių. Šios grupės draudimo rūšių draudimo objektas siejamas su kredito, paskolos negrąžinimu. Prie kredito draudimo rūšių objekto taip pat priskiriamas prievolės atsiskaityti už prekes ar paslaugas neįvykdymas. Sudarant tokias draudimo sutartis vieneto patiriamų nuostolių vertė įvykus draudiminiam įvykiui bendru atveju sutampa su įmonės finansinėje atskaitomybėje apskaitomais nuostoliais. Todėl tokio draudimo atveju draudimo išmoka neapmokestinama, kai ji neviršija draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotos žalos, kuri turėtų sutapti su vieneto finansinėje apskaitoje fiksuojamais nuostoliais.

Pavyzdys

UAB X 2002 m. balandžio mėnesį pardavė savo produkciją už 1 mln. Lt ir apsidraudė savo riziką, susijusią su pirkėjo neatsiskaitymu, sudarydama kredito draudimo sutartį. Draudimo sutartyje nurodoma draudimo suma yra lygi gautinai už produkciją sumai - 1 mln. Lt. 2002 m. gruodžio mėnesį paaiškėjo, jog produkcijos pirkėjas bankrutavo ir todėl draudimo įmonė išmokėjo draudimo išmoką, lygią 1 mln. Lt. Šiuo atveju UAB X finansinėje atskaitomybėje fiksuoti nuostoliai sutapo su nuostoliais, apskaičiuotais draudimo sutartyje nurodyta tvarka, ir buvo lygūs 1 mln. Lt, todėl visa draudimo išmoka gali būti laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis.

Jeigu draudimo įmonė būtų išmokėjusi draudimo išmoką didesnę negu 1 mln. Lt, tai viršijanti dalis būtų laikoma UAB X apmokestinamosiomis pajamomis.

    7. Civilinės atsakomybės draudimo grupei (Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1996 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 12 13-16 punktai) yra būdinga tai, jog paprastai draudimo išmoka išmokama tiesiogiai trečiam asmeniui – nukentėjusiam. Šiuo atveju teisės aktai nenustato privalomo žalą padariusio asmens informavimo apie patirtos žalos dydį ir draudimo įmonės tiesiogiai atsiskaito su nukentėjusiu. Todėl tokias draudimo išmokas vienetai – draudėjai nepriskiria pajamoms, t.y. neįtraukia į mokesčio bazę, apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną. Analogiškai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, į mokesčio bazę neįtraukiamos draudimo išmokos pagal vienetų darbuotojų draudimo ligos atveju (Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1996 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 12 5 punktas) sutartis, kai draudimo išmokas gauna tiesiogiai sveikatos priežiūros įstaigos už suteiktas paslaugas apdraustajam. Tačiau, tokiu atveju laikoma, kad darbuotojo draudimo ligos atveju sutartys yra sudarytos darbuotojo naudai, todėl draudimo įmonei mokamos draudimo įmokos laikomos neleidžiamais atskaitymais.

    Kai pagal sudarytas civilinės atsakomybės draudimo sutartis draudimo išmokos išmokamos vienetams – draudėjams, tai draudimo išmokos dalis, neviršijanti draudimo sutartyje nustatytos žalos, gali būti priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms.

Pavyzdys

UAB X 2002 m. balandžio mėnesį įsigytą automobilį apdraudė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Įvykus draudiminiam įvykiui (avarijai), nukentėjo trečiajam asmeniui - UAB Y priklausantis lengvasis automobilis. Kaip ir numatyta Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudimo įmonė arba transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuras draudimo išmoką tiesiogiai pervedė trečiajam asmeniui.

Tuo atveju, kai draudimo išmokos pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartis mokamos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui ir draudėjas jokių išlaidų nepatiria, tai, apskaičiuojant draudėjo apmokestinamąjį pelną, tokios draudimo išmokos į jo pajamas neįtraukiamos. Be to, jeigu nukentėjęs asmuo yra vienetas, mokantis pelno mokestį, tai jo tiesiogiai iš draudimo įmonės gaunamos lėšos laikomos žalos atlyginimu, kuris neapmokestinamas (plačiau apie tai - PMĮ 12 str. 12 punkto komentare).

    8. Kai kurioms draudimo grupėms yra būdinga tai, jog atsitikus draudiminiam įvykiui vienetų apskaitoje nefiksuojami jokie nuostoliai, tačiau vienetai juos patiria. Tokioms grupėms galima priskirti finansinių nuostolių draudimą (Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1996 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 12 19 punktas). Finansinių nuostolių draudimo atveju draudimo įmonė įsipareigoja iš dalies ar visiškai kompensuoti draudėjo finansinius nuostolius, susijusius su pajamų praradimu dėl blogo oro, apyvartinių lėšų trūkumu, pelno netekimu, nenumatytomis prekybos išlaidomis, rinkos vertės sumažėjimu, ar kitus finansinius nuostolius. Šiais ir analogiškais kitais atvejais, kai vienetas gauna draudimo išmoką, kuri neviršija žalos ar nuostolių, apskaičiuotų draudimo sutarties nustatyta tvarka, tokios draudimo išmokos laikomis neapmokestinamomis.

Pavyzdys

UAB X sudarė finansinių nuostolių draudimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad draudimo įmonė kompensuos nuostolius, susijusius su derliaus dėl sausros praradimu. Įvykus draudiminiam įvykiui buvo apskaičiuota žala, taikant draudimo sutartyje nustatytą metodiką. Draudimo išmokos suma buvo lygi žalos dydžiui ir sudarė 70 000 Lt. Pagal pateiktą pavyzdį UAB X neapmokestinamosioms pajamoms gali priskirti 70 000 Lt sumą, nes draudimo išmoka neviršijo sutartyje aptartu būdu apskaičiuotos žalos vertės.

    Analogišku draudimu galima laikyti ir vieneto darbuotojų nuo nelaimingų atsitikimų draudimo (Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1996 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 12 4 punktas), gyvybės draudimo grupės sutartis darbuotojo naudai (1- 3 punktai), kai įmokos pagal jas nepriskirtos leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 26 straipsnio nuostatas bei kitas gyvybės draudimo sutartis vieneto naudai. Dėl šių draudimo grupių specifikos patirti vieneto nuostoliai tokiais atvejais nėra siejami su vieneto finansinėje atskaitomybėje apskaitomais nuostoliais ar žala, todėl vieneto gaunamą draudimo išmoką, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, galima priskirti neapmokestinamosioms pajamoms.

Pavyzdys

Situacijos:

a) 2002 metų vasario mėnesį vienetas savo darbuotoją apdraudė gyvybės draudimu ir save paskyrė naudos gavėju. Draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo sutarties terminas yra 15 metų, kad mėnesinė draudimo įmoka yra 100 Lt ir kad draudimo suma darbuotojo mirties atveju yra pagal draudimo sutartį mokant įmokas sukauptas fondas, o jei apdraustojo mirtis bus nelaimingo atsitikimo pasekmė, tai draudimo išmoka bus dviguba sukaupto fondo vertė.

2005 metų gegužę apdraustasis mirė dėl ūmios ligos. Draudimo įmonė pagal draudimo sutartį apskaičiavo ir išmokėjo bendrovei 3 000 Lt sumą, kuri lygi fondui, sukauptam mokant draudimo įmokas. Visą gautą sumą vienetas gali pripažinti savo neapmokestinamosiomis pajamomis.

b) Vienetas 5 savo darbuotojus apdraudė draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir naudos gavėju paskyrė save. Draudimo sutartyse numatyta, kad draudimo suma kiekvieno darbuotojo mirties atveju yra 100 000 Lt, o draudimo suma traumų ar pakenkimo sveikatai atveju yra 50 000 Lt (bendra kiekvieno darbuotojo draudimo suma yra 150 000 Lt). Išmokos traumų ar pakenkimų sveikatai atvejais bus skaičiuojamos pagal draudimo sutartyje numatytą metodiką kaip tam tikras procentas (atsižvelgiant į traumos ar pakenkimo sveikatai sunkumą) nuo 50 000 Lt draudimo sumos.

Draudimo sutarties galiojimo metu vienas iš apdraustųjų susilaužė ranką. Draudimo įmonė apskaičiavo 5000 Lt dydžio draudimo išmoką ir išmokėjo ją vienetui, nes draudimo sutartyje buvo numatyta, kad žala rankos lūžimo atveju bus prilyginama 10-čiai procentų nuo 50 000 Lt draudimo sumos, numatytos traumų ir pakenkimo sveikatai atvejais. Gautą draudimo išmoką vienetas turi pripažinti savo neapmokestinamosiomis pajamomis.

Draudimo sutarties galiojimo metu tas pats apdraustasis žuvo įvykus nelaimingam atsitikimui. Draudimo įmonė vienetui išmokėjo 100 000 Lt draudimo išmoką, kurią vienetas gali pripažinti savo neapmokestinamosiomis pajamomis.

    Jeigu draudimo sutartys dėl nelaimingų atsitikimų sudaromos vieneto naudai, tai pagal tokią draudimo sutartį draudimo įmonei mokamos draudimo įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Tačiau, jei draudimo sutartys dėl nelaimingų atsitikimų sudaromos vieneto darbuotojų naudai, tai draudimo įmonei mokamos draudimo įmokos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. 

    9. Pagal šio punkto nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės, kai jos susijusios su draudiminiu įvykiu. Todėl, tuo atveju, kai vienetas gauna draudimo išmoką ne dėl draudiminio įvykio, bet pasibaigus jo naudai sudarytai gyvybės draudimo sutarčiai, tai visą gautą (gautiną) draudimo išmokos sumą vienetas turi priskirti apmokestinamosioms pajamoms.

    Jeigu vieneto naudai sudarytoje gyvybės draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo sutarties nutraukimo ar nutrūkimo (pvz., dėl įmokų nemokėjimo) atveju visos sumokėtos gyvybės draudimo įmokos ar jų dalis grąžinamos draudėjui - vienetui, tai sutarčiai pasibaigus, visa sugrąžintų gyvybės draudimo įmokų suma, bet ne mažesnė kaip anksčiau leidžiamiems atskaitymams priskirtų įmokų suma, priskiriama apmokestinamosioms pajamoms.

    9. 10. Pagal šio punkto nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamų PMĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo išmokos dalis, viršijanti iš pajamų PMĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas. Ši nuostata taikoma tik tada, kai sugrąžinamos draudimo įmokos ar gaunamos draudimo išmokos pagal vieneto – draudėjo sudarytas gyvybės draudimo sutartis jo darbuotojų naudai, ir kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų.

    Vadovaujantis PMĮ 26 straipsnio nuostatomis, darbuotojų naudai mokamos gyvybės draudimo įmokos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, laikomos leidžiamais atskaitymais. Jeigu draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo sutarties nutraukimo ar nutrūkimo (pvz., dėl įmokų nemokėjimo) atveju visos sumokėtos draudimo įmokos ar jų dalis grąžinamos draudėjui - vienetui, tai sutarčiai pasibaigus, gyvybės draudimo įmokos, kurios PMĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka buvo priskirtos leidžiamiems atskaitymams, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, o sugrąžintų draudimo įmokų sumos, viršijančios leidžiamiems atskaitymams priskirtas draudimo įmokų sumas, – priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Pavyzdys

Situacijos:

a) Vienetas darbuotojo naudai 12 metų mokėjo gyvybės draudimo įmokas ir iš viso leidžiamiems atskaitymams PMĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka buvo priskirta 28800 Lt. Vėliau vienetas nusprendė nutraukti draudimo sutartį. Pagal draudimo sutarties sąlygas draudimo įmonė apskaičiavo ir išmokėjo vienetui 30 000 Lt. Kadangi, mokėdamas draudimo įmokas, vienetas leidžiamiems atskaitymams priskyrė 28800 Lt, tai šią gautą sumą jis turi priskirti apmokestinamosioms pajamoms, o 1200 Lt – neapmokestinamosioms pajamoms.

b) Vienetas darbuotojo naudai 8 metus mokėjo gyvybės draudimo įmokas ir iš viso sumokėjo 9600 Lt, o pablogėjus finansinei būklei nustojo mokėti įmokas ir sutartis pasibaigė dėl įmokų nemokėjimo. Pagal draudimo sutarties sąlygas draudimo įmonė apskaičiavo ir išmokėjo vienetui 8000 Lt (šią sumą sudarė vieneto sumokėtos draudimo įmokos, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas). Šiuo atveju gyvybės draudimo sutarčiai pasibaigus dėl įmokų nemokėjimo, draudimo įmonės sugrąžintą 8000 Lt sumą vienetas turi priskirti apmokestinamosioms pajamoms.

    10. 11. Tuo atveju, kai vienetas, savo darbuotojų naudai mokėjo gyvybės draudimo įmokas ir, atsižvelgdamas į PMĮ 26 str. 4 punkte nustatyto dydžio apribojimus, šių įmokų dalies nepriskyrė leidžiamiems atskaitymams, tai gavęs draudimo išmoką ar grąžintas draudimo įmokas, apmokestinamosioms pajamoms jis galės priskirti sumą, ne didesnę už PMĮ įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka leidžiamiems atskaitymams priskirtinų draudimo įmokų sumą.

Pavyzdys

Vienetas 3 metus mokėjo gyvybės draudimo įmokas ir iš viso sumokėjo 7200 Lt, o leidžiamiems atskaitymams (PMĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka) galėjo priskirti tik 5 000 Lt. Vėliau bendrovė nusprendė nutraukti draudimo sutartį. Pagal draudimo sutarties sąlygas draudimo įmonė apskaičiavo ir vienetui išmokėjo 6000 Lt. Kadangi vienetas, mokėdamas draudimo įmokas,  leidžiamiems atskaitymams (PMĮ 26 straipsnyje numatyta tvarka) priskyrė tik 5 000 Lt, tai gautą 5000 Lt draudimo išmokos dalį, jis turi priskirti apmokestinamosioms pajamoms, o likusią 1000 Lt išmokos dalį - neapmokestinamosioms pajamoms.

    11. 12. Tam tikrais atvejais pagal gyvybės draudimo sutartis, pagal kurias mokėtinos įmokos PMĮ 26 straipsnyje numatyta tvarka buvo priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, vienetas gali gauti draudimo išmokas (pvz., jei vienetas yra paskirtas naudos gavėju apdraustojo mirties atveju). Jei vienetas apdraustojo mirties atveju gauna draudimo išmoką, tai pagal tokias gyvybės draudimo sutartis gautų draudimo išmokų suma, kuri lygi draudimo įmonei sumokėtų ir PMĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka leidžiamiems atskaitymams priskirtinų gyvybės draudimo įmokų sumai, priskiriama apmokestinamosioms pajamoms. Gautos draudimo išmokos, kurios viršija draudimo įmonei sumokėtų ir PMĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka leidžiamiems atskaitymams priskirtų gyvybės draudimo įmokų sumą, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms.

    Pagal draudimo sutarties sąlygas numatytos priemokos prie draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos ar draudimo išmokos padidinimo sumos laikomos draudimo išmokos dalimi.

Pavyzdys

2002 metų vasario mėnesį vienetas darbuotojo naudai sudarė gyvybės draudimo sutartį 40 000 Lt sumai, o naudos gavėju apdraustojo mirties atveju darbuotojas paskyrė vienetą. Draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo sutarties terminas yra 15 metų, mėnesinė draudimo įmoka yra 200 Lt:

a) Vienetas 10 metų mokėjo įmokas ir iš viso sumokėjo 24000 Lt. Visos sumokėtos įmokos PMĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka buvo priskirtos leidžiamiems atskaitymams. Po 10 metų apdraustasis mirė. Pagal draudimo sutarties sąlygas draudimo įmonė išmokėjo vienetui 40000 Lt. Kadangi, mokėdamas draudimo įmokas, vienetas priskyrė jas leidžiamiems atskaitymams (PMĮ 26 straipsnyje numatyta tvarka), tai gautą 24000 Lt draudimo išmokos dalį jis turi priskirti apmokestinamosioms pajamoms, o likusią 16000 Lt (40000 – 24000) išmokos dalį - neapmokestinamosioms pajamoms.

b) Vienetas 8 metus mokėjo įmokas ir iš viso sumokėjo 19200 Lt. PMĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka, vienetas leidžiamiems atskaitymams priskyrė 18000 Lt. Po 8 metų apdraustasis mirė. Pagal draudimo sutarties sąlygas draudimo įmonė išmokėjo vienetui 40000 Lt. Kadangi, mokėdamas draudimo įmokas, vienetas leidžiamiems atskaitymams priskyrė 18000 Lt (PMĮ 26 straipsnyje numatyta tvarka), tai 18000 Lt draudimo išmokos dalį, jis turi priskirti apmokestinamosioms pajamoms, o likusią 22000 Lt (40000 – 18000) draudimo išmokos dalį - neapmokestinamosioms pajamoms.

c) Vienetas visus 15 metų mokėjo įmokas, iš viso sumokėjo ir leidžiamiems atskaitymams (PMĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka) priskyrė 18 000 Lt. Darbuotojui mirus, draudimo įmonė išmokėjo vienetui  43 000 Lt draudimo išmoką, kuri sudaryta iš 40 000 Lt draudimo sumos ir 3 000 Lt draudimo išmokos padidinimo sumos - investuojant draudimo įmokas sukauptų investicinių pajamų.

Kadangi vienetas, mokėdamas draudimo įmokas, leidžiamiems atskaitymams priskyrė 18000 Lt (PMĮ 26 straipsnyje numatyta tvarka), tai 22 000 Lt (40000 – 18000) draudimo išmokos dalį, viršijančią iš pajamų atskaitytas draudimo įmokas, vienetas turi priskirti neapmokestinamosioms pajamoms, o dalį gautos sumos, lygią leidžiamiems atskaitymams priskirtų draudimo įmokų sumai (18000 Lt), - apmokestinamosioms pajamoms. Be to, neapmokestinamosioms pajamoms jis gali priskirti 3000 Lt investicinių pajamų, gautų investuojant draudimo įmokas (šios investicinės pajamos laikomos draudimo išmokos dalimi).

3) bankrutavusio vieneto pajamos, gautos už parduotą turtą;

Komentaras

    Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (Žin., 2001, Nr. 31-1010, Nr. 37, Nr. 52). Pagal šio įstatymo nuostatas bankrutavusi įmonė – tai teismo (o kai bankroto procesas  vyksta ne teismo tvarka, - kreditorių susirinkimo) pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė. Bankrutavusių įmonių turtas parduodamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.

    Jeigu bankrutuojantis vienetas teismo sprendimu (neteisminio proceso atveju – kreditorių susirinkimo nutarimu) pripažįstamas bankrutavusiu, tai jo pajamos (po vieneto paskelbimo bankrutavusiu), gautos už parduotą turtą, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Bankrutuojantiems vienetams šio punkto nuostata netaikoma.

4) draudimo įmonės organizacinio fondo likutis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka;

Komentaras

    Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 73-1742; 2000, Nr. 29-803) 28 straipsnio nuostatas organizacinis fondas skiriamas draudimo įmonės steigimo bei pradinio etapo (nuo steigimo iki įregistravimo) išlaidoms padengti. Draudimo įmonei įsiregistravus, organizacinio fondo likutis turi būti priskirtas privalomajam rezervui. Organizacinio fondo likutis priskiriamas draudimo įmonės neapmokestinamosioms pajamoms.

5) pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymą, į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas gautos pensijų įmokos bei šių fondų investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, investicinių kintamo kapitalo bendrovių ir uždarųjų investicinių fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymą, investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, taip pat draudimo įmonių gautos pensinio draudimo įmokos, gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną;

5) investicinių kintamo kapitalo bendrovių, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, taip pat draudimo įmonių gautos pensinio draudimo įmokos, gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną;

Komentaras

    1. Vadovaujantis šio punkto nuostatomis, pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymą (Žin.,1999, Nr.55-1765), neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama:

- į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas gautos pensijų įmokos ir

- investicinės pajamos.

1.1. Į asmeninę pensijų programos dalyvio sąskaitą paties programos dalyvio, jo darbdavio ar trečiojo asmens sumokėtos pensijų įmokos, apskaičiuojant pensijų fondo apmokestinamąjį pelną, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

1.2. Pensijų programų lėšų ir pensijų fondo nuosavo kapitalo investavimo (reinvestavimo) tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymas. Pensijų programos lėšos investuojamos ar reinvestuojamos į diversifikuotą investicijų portfelį (diversifikuotas investicijų portfelis – investicijų portfelis, atitinkantis Lietuvos Respublikos pensijų fondo įstatymo 2 str. 9 dalyje nustatytus reikalavimus), kurį sudaro vertybiniai popieriai, nekilnojamasis turtas, komercinių bankų indėliai, bankų išleisti depozitų sertifikatai. Lietuvos Respublikos pensijų fondo įstatymo 35 straipsnyje nustatytos vertybinių popierių, į kuriuos gali būti investuojamos pensijų lėšos, rūšys, taip pat nustatyti pensijų lėšų investavimo apribojimai. Investuojamam pensijų fondo nuosavam kapitalui taikomi tie patys Lietuvos Respublikos pensijų fondo įstatymo 2 ir 35 straipsniuose nustatyti apribojimai.

    Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pensijų fondo įstatymo nuostatas, pensijų fondo pajamos (palūkanos ir/ar dividendai), gautos iš vertybinių popierių, komercinių bankų indėlių ir bankų išleistų depozitų sertifikatų, taip pat pajamos iš vertybinių popierių ir nekilnojamojo turto perleidimo, pelno mokesčiu neapmokestinamos, t. y. priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

    2. Investicinių kintamo kapitalo bendrovių ir uždarųjų investicinių fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymą, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos šių investicinių bendrovių investicinės pajamos.

    Investicinių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymas (toliau – Įstatymas, Žin., 1995, Nr. 63-1581; 1999, Nr. 98-2811), pagal kurį investicinė bendrovė yra laikoma investicine kintamojo kapitalo bendrove (toliau – IKKB), jei jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas, o išleistos ar išleidžiamos akcijos yra išperkamosios akcijos, kurių savininkai turi teisę bet kuriuo metu jas grąžinti bendrovei ir gauti už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų) aktyvų. IKKB gali verstis tik piniginių lėšų, kurios surenkamos viešai platinant išperkamąsias akcijas investavimu ir reinvestavimu į diversifikuotą investicijų portfelį. Investicinė bendrovė yra laikoma uždaruoju investiciniu fondu (toliau – UIF), jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų. Diversifikuotas investicijų portfelis – tai investicijų portfelis, kuris atitinka Įstatymo 2 str. 6 dalies reikalavimus. Įstatymo 9 straipsnyje nustatytos vertybinių popierių, į kuriuos gali būti investuojama, rūšys, taip pat nustatyti investavimo į vertybinius popierius apribojimai. Atsižvelgiant į Įstatymo reikalavimus dėl IKKB ir UIF lėšų investavimo, šių investicinių bendrovių neapmokestinamosioms investicinėms pajamoms priskiriamos palūkanos ir/ar dividendai už vertybinius popierius ir vertybinių popierių (įskaitant išperkamų) perleidimo pajamos. 

    3. Draudimo įmonių neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama:

- pensinio draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų;

- gyvybės draudimo įmokos jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir

- draudimo investicinės pajamos.

3.1. Draudimo įmonės uždirbtomis ataskaitinio laikotarpio pajamomis pripažįstama tik tam ataskaitiniam laikotarpiui tenkanti draudimo įmokos dalis. Pasirašyta draudimo įmoka uždirbama ir paskirstoma per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį. Visos draudimo įmonės pajamomis pripažintos įmokos pagal pensinio ir gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Jei galiojančios gyvybės draudimo sutarties terminas yra pakeičiamas iš 10 metų ar ilgesnio į trumpesnį nei 10 metų terminą, tai pagal tokią sutartį draudimo įmonės nuo draudimo sutarties sudarymo neapmokestinamosiomis pajamomis pripažintos įmokos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms (padidinama pelno mokesčio bazė) tą mokestinį laikotarpį, kurį draudimo sutartis buvo pakeista.

Tuo atveju, kai galiojančios gyvybės draudimo sutarties terminas yra pakeičiamas iš trumpesnio nei 10 metų į 10 metų ar ilgesnį terminą, tai pagal tokią sutartį draudimo įmonės nuo draudimo sutarties sudarymo apmokestinamosiomis pajamomis pripažintos draudimo įmokos, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms (sumažinama pelno mokesčio bazė) tą mokestinį laikotarpį, kurį draudimo sutartis buvo pakeista.

Pavyzdys

Situacijos:

a) 2002 metų vasario mėnesį su gyvybės draudimo įmone buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis. Draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo sutarties terminas yra 15 metų, kad mėnesinė draudimo įmoka yra 100 Lt. Įmokos 7 metus buvo mokamos laiku ir reguliariai, o gyvybės draudimo įmonė visą pajamomis pripažintų įmokų sumą (8400 Lt) priskyrė neapmokestinamosioms pajamoms. 2009 metų vasario mėnesį gyvybės draudimo įmonė, draudėjo prašymu, 15 metų gyvybės draudimo sutarties terminą pakeitė į 9 metų terminą, todėl nuo 2002 m. vasario mėnesio iki draudimo sutarties termino pakeitimo momento draudimo įmonė turi atitinkamų mokestinių laikotarpių neapmokestinamomis pajamomis pripažintas draudimo įmokas priskirti apmokestinamosioms pajamoms (t.y. 8400 Lt padidinti draudimo įmonės pajamas) tą mokestinį laikotarpį, kurį draudimo sutarties terminas buvo pakeistas (2009 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį);

b) 2002 metų vasario mėnesį su gyvybės draudimo įmone buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis. Draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo sutarties terminas yra 8 metai, kad mėnesinė draudimo įmoka yra 100 Lt. Įmokos 6 metus buvo mokamos laiku ir reguliariai, o gyvybės draudimo įmonė visą pajamomis pripažintų įmokų sumą (7200 Lt) priskyrė apmokestinamosioms pajamoms. 2008 metų vasario mėnesį gyvybės draudimo įmonė, draudėjo prašymu, 8 metų gyvybės draudimo sutarties terminą pakeitė į 12 metų terminą, todėl nuo 2002 m. vasario mėnesio iki draudimo sutarties termino pakeitimo momento draudimo įmonė turi atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamomis pajamomis pripažintas draudimo įmokas priskirti neapmokestinamosioms pajamoms tą mokestinį laikotarpį, kurį draudimo sutarties terminas buvo pakeistas, t. y. iš visų 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio draudimo įmonės pajamų turi būti atimamos ankstesniais mokestiniais laikotarpiais draudimo įmonės apmokestinamosiomis pajamomis pripažintos draudimo įmokos (7200 Lt).

3.2. Draudimo įmonių draudimo techninių atidėjimų lėšas leidžiama investuoti tik į Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 73-1742) 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus investavimo objektus. Draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo tvarka patvirtinta finansų ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 192 ,,Dėl Draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo tvarkos tvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 68-2790; iki šio įsakymo įsigaliojimo, t. y. iki  2002 m. liepos 4 dienos, draudimo įmonių įstatinio kapitalo ir techninių atidėjimų lėšų investavimo tvarka buvo reglamentuojama finansų ministro 2001 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 188 (Žin., 2001, Nr. 57-2068) patvirtinta Draudimo įmonių įstatinio kapitalo lėšų, užsienio valstybių, kurios yra Pasaulinės Prekybos Organizacijos visateisės narės, draudimo įmonių filialų mokumo ribos lėšų ir draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo tvarka).

Šiame įsakyme nustatyta tvarka draudimo techninių atidėjimų lėšos gali būti investuojamos į Vyriausybės ir savivaldybės vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą, žemės sklypus (išskyrus skirtus žemės ūkio ir miškų ūkio veiklai), ūkinės - komercinės paskirties pastatus, butus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius, terminuotus indėlius bankuose, hipotekines paskolas, akcijas ir obligacijas, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių vertybinius popierius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 7 d. nutarime Nr. 1350 ,,Dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės“ (Žin., 2000, Nr. 98-3097) nurodyta, jog investicinės veiklos pajamos nurodomos Pelno (nuostolio) ataskaitos pozicijose: I.2 ,,Pelnas iš investicijų, perkeltas iš netechninės dalies“, II.2 ,,Investicinės veiklos pajamos“, II.3 ,,Nerealizuotas pelnas iš investicijų“, II.12 ,,Pelnas iš investicijų, perkeltas į netechninę dalį“, III.3 ,,Investicinės veiklos pajamos“, III.4 ,,Pelnas iš investicijų, perkeltas iš gyvybės draudimo techninės dalies“, III.6 ,,Pelnas iš investicijų perkeltas į ne gyvybės draudimo techninę dalį“. Vadinasi, neapmokestinamosioms draudimo įmonių draudimo pajamoms priskiriamos iš minėtų investicijų gautos palūkanų ir dividendų pajamos bei vertybinių popierių (akcijų, obligacijų) ir nekilnojamojo turto perleidimo pajamos ir panašios pajamos, apskaitomos nurodytose pozicijose.

    1. Pagal šio punkto nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos:

1.1. Investicinių kintamojo kapitalo bendrovių (toliau - IKKB), veikiančių pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną.

1.1.1. iki 2003-07–25 investicinių bendrovių veiklą reglamentavo Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1581; 1999, Nr. 98-2811), o nuo 2003–07–25 šių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (Žin., 2003, Nr. 74-3424; toliau – Įstatymas). Pagal šio Įstatymo nuostatas IKKB bendrovėms, atitinkančioms Įstatymo reikalavimus, veiklos leidimai išduoti pagal Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymą iki 2003 m. gruodžio 31 d. pakeičiami Įstatyme nustatytomis licencijomis. IKKB, neatitinkančių minėto įstatymo reikalavimų, veiklos leidimai bus panaikinami nuo 2003 m. gruodžio 31 d. Todėl IKKB, kurių veiklos leidimai bus panaikinti, nuo 2003 m. gruodžio 31 d. gautas investicines pajamas turi priskirti apmokestinamoms pajamoms, o dividendus ir kitas paskirstyto pelno sumas apmokestinti PMĮ VII skyriuje nustatyta tvarka.

1.1.2. pagal Įstatymo nuostatas IKKB yra akcinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę bet kada pareikalauti išpirkti jų akcijas, o jos kapitalo dydis kinta priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Šio Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiama, kad investicinės priemonės yra vertybiniai popieriai ir investicinės priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 16-412; 2001, Nr. 112-4074 ) 3 str. 2 dalies 2 - 6 punktuose. Įstatymo 2 str. 28 dalyje nustatyta, kad vertybiniai popieriai – tai:

1) akcinių bendrovių akcijos, investiciniai vienetai ir depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų;

2) skolos vertybiniai popieriai;

3) kiti perleidžiami vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę pasirašymo ar keitimo būdu  įsigyti šios dalies 1 – 2 punktuose nurodytų vertybinių popierių.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 3 str. 2 dalies 2 - 6 punktuose nustatytos šios investicinės priemonės:

1) pinigų rinkos priemonės (priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje, - indėlio sertifikatai ir kitos);

2) finansiniai būsimieji sandoriai, įskaitant tuos, kurie, suteikia teisę tik gauti pinigus;

3) būsimieji palūkanų normos sandoriai;

4) palūkanų normos, valiutos, akcijų ar akcijų indeksų apsikeitimo sandoriai;

5) opcionai dėl vertybinių popierių ar investicinių priemonių pirkimo ar pardavimo, įskaitant priemones, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus, bei valiutos ir palūkanų normos opcionus.

IKKB investicines priemones gali investuoti tik pagal investavimo taisykles, nustatytas Įstatymo penktajame skirsnyje. Šio skirsnio 36 straipsnyje nustatyti investavimo objektai, į kuriuos gali investuoti IKKB, laikydamosi minėtame skirsnyje nustatytų taisyklių ir investavimo apribojimų. Pagal šio straipsnio nuostatas investavimo objektais gali būti:

- vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės (likvidžios skolos investicinės priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę galima tiksliai nustatyti bet kuriuo metu),

- kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai (vertybiniai popieriai, įrodantys investicinio fondo bendraturčio teisę į investicinio fondo turto dalį) ar akcijos,

- indėliai, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui,

- išvestinės finansinės priemonės.

IKKB gali įsigyti kilnojamąjį turtą ir nekilnojamąjį turtą, kuris būtinas tiesioginiai jos veiklai.

1.1.3. atsižvelgiant į Įstatymo reikalavimus dėl IKKB investicinių priemonių investavimo, šių investicinių bendrovių neapmokestinamosioms investicinėms pajamoms gali būti priskiriamos:

- palūkanos ir dividendai už vertybinius popierius,

- vertybinių popierių (įskaitant išperkamų investicinių vienetų) ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pajamos,

- pinigų rinkos priemonių perleidimo pajamos,

- palūkanos už indėlius.

Tačiau IKKB gaunami dividendai ir kitos paskirstytojo pelno sumos neapmokestinami tik iki 2003 m. gruodžio 31 d. (arba iki 2003 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pabaigos, jei IKKB mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais). Nuo 2004 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio IKKB gaunami dividendai ir kitos paskirstytojo pelno sumos apmokestinamos PMĮ VII skyriuje nustatyta tvarka.

IKKB veiklai įsigyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto perleidimo pajamos ir kitos su jo naudojimu susijusios pajamos nelaikomos investicinėmis pajamomis ir neapmokestinamosioms pajamoms nepriskiriamos.

1.2. Draudimo įmonių:

- pensinio draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų;

- gyvybės draudimo įmokos jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir

- draudimo investicinės pajamos.

1.2.1. draudimo įmonės uždirbtomis ataskaitinio laikotarpio pajamomis pripažįstama tik tam ataskaitiniam laikotarpiui tenkanti draudimo įmokos dalis. Pasirašyta draudimo įmoka uždirbama ir paskirstoma per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį. Visos draudimo įmonės pajamomis pripažintos įmokos pagal pensinio ir gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Jei galiojančios gyvybės draudimo (ar pensinio draudimo) sutarties terminas yra pakeičiamas iš 10 metų ar ilgesnio į trumpesnį nei 10 metų terminą, tai pagal tokią sutartį draudimo įmonės nuo draudimo sutarties sudarymo neapmokestinamosiomis pajamomis pripažintos įmokos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms (padidinama pelno mokesčio bazė) tą mokestinį laikotarpį, kurį draudimo sutartis buvo pakeista.

Tuo atveju, kai galiojančios gyvybės draudimo (ar pensinio draudimo) sutarties terminas yra pakeičiamas iš trumpesnio nei 10 metų į 10 metų ar ilgesnį terminą, tai pagal tokią sutartį draudimo įmonės nuo draudimo sutarties sudarymo apmokestinamosiomis pajamomis pripažintos draudimo įmokos, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms (sumažinama pelno mokesčio bazė) tą mokestinį laikotarpį, kurį draudimo sutartis buvo pakeista.

Pavyzdys

Situacijos

a) 2002 metų vasario mėnesį su gyvybės draudimo įmone buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis. Draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo sutarties terminas yra 15 metų, kad mėnesinė draudimo įmoka yra 100 Lt. Įmokos 7 metus buvo mokamos laiku ir reguliariai, o gyvybės draudimo įmonė visą pajamomis pripažintų įmokų sumą (8400 Lt) priskyrė neapmokestinamosioms pajamoms. 2009 metų vasario mėnesį gyvybės draudimo įmonė, draudėjo prašymu, 15 metų gyvybės draudimo sutarties terminą pakeitė į 9 metų terminą, todėl nuo 2002 m. vasario mėnesio iki draudimo sutarties termino pakeitimo momento draudimo įmonė turi atitinkamų mokestinių laikotarpių neapmokestinamomis pajamomis pripažintas draudimo įmokas priskirti apmokestinamosioms pajamoms (t.y. 8400 Lt padidinti draudimo įmonės pajamas) tą mokestinį laikotarpį, kurį draudimo sutarties terminas buvo pakeistas (2009 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį);

b) 2002 metų vasario mėnesį su gyvybės draudimo įmone buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis. Draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo sutarties terminas yra 8 metai, kad mėnesinė draudimo įmoka yra 100 Lt. Įmokos 6 metus buvo mokamos laiku ir reguliariai, o gyvybės draudimo įmonė visą pajamomis pripažintų įmokų sumą (7200 Lt) priskyrė apmokestinamosioms pajamoms. 2008 metų vasario mėnesį gyvybės draudimo įmonė, draudėjo prašymu, 8 metų gyvybės draudimo sutarties terminą pakeitė į 12 metų terminą, todėl nuo 2002 m. vasario mėnesio iki draudimo sutarties termino pakeitimo momento draudimo įmonė turi atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamomis pajamomis pripažintas draudimo įmokas priskirti neapmokestinamosioms pajamoms tą mokestinį laikotarpį, kurį draudimo sutarties terminas buvo pakeistas, t. y. iš visų 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio draudimo įmonės pajamų turi būti atimamos ankstesniais mokestiniais laikotarpiais draudimo įmonės apmokestinamosiomis pajamomis pripažintos draudimo įmokos (7200 Lt).

1.2.2. draudimo įmonių draudimo techninių atidėjimų lėšas leidžiama investuoti tik į Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 73-1742) 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus investavimo objektus. Draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo tvarka patvirtinta finansų ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 192 ,,Dėl Draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo tvarkos tvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 68-2790; iki šio įsakymo įsigaliojimo, t. y. iki 2002 m. liepos 4 dienos, draudimo įmonių įstatinio kapitalo ir techninių atidėjimų lėšų investavimo tvarka buvo reglamentuojama finansų ministro 2001 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 188 (Žin., 2001, Nr. 57-2068) patvirtinta Draudimo įmonių įstatinio kapitalo lėšų, užsienio valstybių, kurios yra Pasaulinės Prekybos Organizacijos visateisės narės, draudimo įmonių filialų mokumo ribos lėšų ir draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo tvarka).

Šiame įsakyme nustatyta tvarka draudimo techninių atidėjimų lėšos gali būti investuojamos į Vyriausybės ir savivaldybės vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą, žemės sklypus (išskyrus skirtus žemės ūkio ir miškų ūkio veiklai), ūkinės - komercinės paskirties pastatus, butus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius, terminuotus indėlius bankuose, hipotekines paskolas, akcijas ir obligacijas, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių vertybinius popierius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 7 d. nutarime Nr. 1350 ,,Dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės“ (Žin., 2000, Nr. 98-3097) nurodyta, jog investicinės veiklos pajamos nurodomos Pelno (nuostolio) ataskaitos pozicijose: I.2 ,,Pelnas iš investicijų, perkeltas iš netechninės dalies“, II.2 ,,Investicinės veiklos pajamos“, II.3 ,,Nerealizuotas pelnas iš investicijų“, II.12 ,,Pelnas iš investicijų, perkeltas į netechninę dalį“, III.3 ,,Investicinės veiklos pajamos“, III.4 ,,Pelnas iš investicijų, perkeltas iš gyvybės draudimo techninės dalies“, III.6 ,,Pelnas iš investicijų perkeltas į ne gyvybės draudimo techninę dalį“.

Vadinasi, neapmokestinamosioms draudimo įmonių draudimo pajamoms priskiriamos iš minėtų investicijų gautos palūkanų ir dividendų pajamos bei vertybinių popierių (akcijų, obligacijų) ir nekilnojamojo turto perleidimo pajamos ir panašios pajamos, apskaitomos nurodytose pozicijose.

1.2.3. draudimo įmonių gaunami dividendai ir kitos paskirstytojo pelno sumos neapmokestinamos tik iki 2003 m. gruodžio 31 d. (arba iki 2003 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pabaigos jei draudimo įmonės mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais). Nuo 2004 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio draudimo įmonių gaunami dividendai ir kitos paskirstytojo pelno sumos apmokestinamos PMĮ VII skyriuje nustatyta tvarka.

5) investicinių kintamo kapitalo bendrovių, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, taip pat draudimo įmonių gautos gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną;

Komentaras

1. Pagal šio punkto nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos:

1.1. Investicinių kintamojo kapitalo bendrovių (toliau – IKKB), veikiančių pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – Įstatymas), investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną.

1.1.1. Pagal Įstatymo nuostatas IKKB yra akcinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę bet kada pareikalauti išpirkti jų akcijas, o jos kapitalo dydis kinta priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Šio Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiama, kad investicinės priemonės yra vertybiniai popieriai ir investicinės priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 16-412; 2001, Nr. 112-4074) 3 str. 2 dalies 2–6 punktuose. Įstatymo 2 str. 28 dalyje nustatyta, kad vertybiniai popieriai – tai:

1) akcinių bendrovių akcijos, investiciniai vienetai ir depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų;

2) skolos vertybiniai popieriai;

3) kiti perleidžiami vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę pasirašymo ar keitimo būdu įsigyti šios dalies 1–2 punktuose nurodytų vertybinių popierių.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 3 str. 2 dalies 2–6 punktuose nustatytos šios investicinės priemonės:

1) pinigų rinkos priemonės (priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje, – indėlio sertifikatai ir kitos);

2) finansiniai būsimieji sandoriai, įskaitant tuos, kurie, suteikia teisę tik gauti pinigus;

3) būsimieji palūkanų normos sandoriai;

4) palūkanų normos, valiutos, akcijų ar akcijų indeksų apsikeitimo sandoriai;

5) pasirinkimo sandoriai dėl vertybinių popierių ar investicinių priemonių pirkimo ar pardavimo, įskaitant priemones, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus, bei valiutos ir palūkanų normos pasirinkimo sandorius.

IKKB investicines priemones gali investuoti tik pagal investavimo taisykles, nustatytas Įstatymo penktajame skirsnyje. Šio skirsnio 36 straipsnyje nustatyti investavimo objektai, į kuriuos gali investuoti IKKB, laikydamosi minėtame skirsnyje nustatytų taisyklių ir investavimo apribojimų. Pagal šio straipsnio nuostatas investavimo objektais gali būti:

- vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės (likvidžios skolos investicinės priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę galima tiksliai nustatyti bet kuriuo metu);

- kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai (vertybiniai popieriai, įrodantys investicinio fondo bendraturčio teisę į investicinio fondo turto dalį) ar akcijos;

- indėliai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui;

- išvestinės finansinės priemonės.

IKKB gali įsigyti kilnojamąjį turtą ir nekilnojamąjį turtą, kuris būtinas tiesioginei jos veiklai.

1.1.3. Atsižvelgiant į Įstatymo reikalavimus dėl IKKB investicinių priemonių investavimo ir taikant PMĮ 12 str. 1 d. 5 punkto nuostatas, šių investicinių bendrovių neapmokestinamosioms investicinėms pajamoms gali būti priskiriamos:

- palūkanos už vertybinius popierius;

- vertybinių popierių (įskaitant išperkamų investicinių vienetų) ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pajamos;

- pinigų rinkos priemonių perleidimo pajamos;

- palūkanos už indėlius.

IKKB veiklai įsigyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto perleidimo pajamos ir kitos su jo naudojimu susijusios pajamos nelaikomos investicinėmis pajamomis ir neapmokestinamosioms pajamoms nepriskiriamos.

1.1.4. IKKB gaunami dividendai ir kitos paskirstytojo pelno sumos nuo 2004 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio neapmokestinamosioms pajamoms nepriskiriamos ir apmokestinamos PMĮ VII skyriuje nustatyta tvarka.

1.2. Draudimo įmonių gautos:

- gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, arba,

- gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, bei

- draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną.

1.2.1. Draudimo įmonės uždirbtomis mokestinio laikotarpio pajamomis pripažįstama tik tam mokestiniam laikotarpiui tenkanti draudimo įmokos dalis. Pasirašyta draudimo įmoka uždirbama ir paskirstoma per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.

1.2.2. Visos draudimo įmonės pajamomis pripažintos įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Jei galiojančios gyvybės draudimo sutarties terminas yra pakeičiamas iš 10 metų ar ilgesnio į trumpesnį nei 10 metų terminą, tai pagal tokią sutartį draudimo įmonės nuo draudimo sutarties sudarymo neapmokestinamosiomis pajamomis pripažintos įmokos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms (padidinama pelno mokesčio bazė) tą mokestinį laikotarpį, kurį draudimo sutartis buvo pakeista.

Tuo atveju, kai galiojančios gyvybės draudimo sutarties terminas yra pakeičiamas iš trumpesnio nei 10 metų į 10 metų ar ilgesnį terminą, tai pagal tokią sutartį draudimo įmonės nuo draudimo sutarties sudarymo apmokestinamosiomis pajamomis pripažintos draudimo įmokos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms (sumažinama pelno mokesčio bazė) tą mokestinį laikotarpį, kurį draudimo sutartis buvo pakeista.

Pavyzdys

Situacijos

a) 2004 metų vasario mėnesį su gyvybės draudimo įmone buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis. Draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo sutarties terminas yra 15 metų, kad mėnesinė draudimo įmoka yra 100 Lt. Įmokos 7 metus buvo mokamos laiku ir reguliariai, o gyvybės draudimo įmonė visą pajamomis pripažintų įmokų sumą (8 400 Lt) priskyrė neapmokestinamosioms pajamoms. 2011 metų vasario mėnesį gyvybės draudimo įmonė draudėjo prašymu 15 metų gyvybės draudimo sutarties terminą pakeitė į 9 metų terminą, todėl nuo 2004 m. vasario mėnesio iki draudimo sutarties termino pakeitimo momento draudimo įmonė turi atitinkamų mokestinių laikotarpių neapmokestinamomis pajamomis pripažintas draudimo įmokas priskirti apmokestinamosioms pajamoms (t. y. 8 400 Lt padidinti draudimo įmonės pajamas) tą mokestinį laikotarpį, kurį draudimo sutarties terminas buvo pakeistas (2011 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį); 

b) 2004 metų vasario mėnesį su gyvybės draudimo įmone buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis. Draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo sutarties terminas yra 8 metai, kad mėnesinė draudimo įmoka yra 100 Lt. Įmokos 6 metus buvo mokamos laiku ir reguliariai, o gyvybės draudimo įmonė visą pajamomis pripažintų įmokų sumą (7 200 Lt) priskyrė apmokestinamosioms pajamoms. 2010 metų vasario mėnesį gyvybės draudimo įmonė draudėjo prašymu 8 metų gyvybės draudimo sutarties terminą pakeitė į 12 metų terminą, todėl nuo 2004 m. vasario mėnesio iki draudimo sutarties termino pakeitimo momento draudimo įmonė turi atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamomis pajamomis pripažintas draudimo įmokas priskirti neapmokestinamosioms pajamoms tą mokestinį laikotarpį, kurį draudimo sutarties terminas buvo pakeistas, t. y. iš visų 2010 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio draudimo įmonės pajamų turi būti atimamos ankstesniais mokestiniais laikotarpiais draudimo įmonės apmokestinamosiomis pajamomis pripažintos draudimo įmokos (7 200 Lt).

1.2.3. Pagal šio punkto nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms taip pat priskiriamos draudimo įmonės gautos draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 55-1765; 2003, Nr. 75-3473) nuostatas, t. y. kai tokia sutartis sudaryta trumpesniam nei 10 metų draudimo laikotarpiui. Šios nuostatos taikomos ir iki 2004 04 30, ir po šios datos sudarytoms tokioms gyvybės draudimo sutartims. Pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 36 straipsnį pensinis amžius negali būti daugiau kaip 5 metus mažesnis už pensinį amžių, nustatytą valstybinei socialinei draudimo senatvės pensijai gauti.

1.2.4. Nuo 2004 01 01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin. 2003, Nr. 94-4246) 35 straipsnyje nustatyta, kokiu turtu gali būti padengti draudimo techniniai atidėjiniai. Draudimo įmonės draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. N-24 ,,Dėl Draudimo įmonės draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu patvirtinimo“, kuris įsigaliojo nuo 2004 04 01 (iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojo Draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo tvarka, patvirtinta finansų ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 192 ,,Dėl Draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo tvarkos tvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 68-2790)).

Vadovaujantis šių teisės aktų nuostatomis, draudimo techniniai atidėjiniai gali būti investuojami į Vyriausybės, centrinio banko ir savivaldybės vertybinius popierius, terminuotus indėlius bankuose, paskolas, užtikrintas nekilnojamuoju turtu, hipotekines obligacijas, akcijas, įtrauktas į oficialius ar juos atitinkančius reguliuojamųjų vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus (arba neįtrauktas į tokius sąrašus, gavus Priežiūros komisijos leidimą), įmonių obligacijas, įtrauktas į oficialius ar juos atitinkančius reguliuojamųjų vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus (arba neįtrauktas į tokius sąrašus, gavus Priežiūros komisijos leidimą), išvestines finansines priemones (gavus Priežiūros komisijos leidimą), investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijas ir investicinių fondų vienetus, nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus (išskyrus skirtus žemės ūkio ir miškų ūkio veiklai), ūkinės-komercinės paskirties pastatus, butus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius), į kitas investicijas (gavus Priežiūros komisijos leidimą).

1.2.5. Atsižvelgiant į minėtas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas ir taikant PMĮ 12 str. 1 d. 5 punktą, draudimo įmonių neapmokestinamosioms draudimo investicinėms pajamoms priskiriamos:

- iš draudimo techninių atidėjinių investicijų gautos palūkanos;

- vertybinių popierių perleidimo pajamos;

- nekilnojamojo turto, įsigyto kaip investicija, perleidimo pajamos.

Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nekilnojamojo turto nuomos ar kitos su jo naudojimu susijusios pajamos neapmokestinamosioms pajamoms nepriskiriamos.

1.2.6. Draudimo įmonių gaunami dividendai ir kitos paskirstytojo pelno sumos nuo 2004 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio neapmokestinamosioms pajamoms nepriskiriamos ir apmokestinamos PMĮ VII skyriuje nustatyta tvarka.

6) sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų;

Komentaras

    1. Sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo tvarką ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (1998 m. lapkričio 24 d. įstatymo  Nr. VIII-940 redakcija, Žin., 1998, Nr. 109-2995). Kokios paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, yra nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512). Kad už sveikatos priežiūros įstaigų suteiktas paslaugas būtų sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, šios įstaigos turi būti sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

    2. Sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jeigu sveikatos priežiūros įstaiga yra valstybės ar savivaldybės sveikatos priežiūros viešoji įstaiga (jei ji atitinka PMĮ 2 str. 5 dalyje nustatytus pelno nesiekiančių vienetų kriterijus), tai remiantis PMĮ 3 str. 2 dalies 3 punktu, ji pelno mokesčio visai nemoka. Tos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios neturi viešosios įstaigos statuso (pvz., veikia pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą), už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, uždirbtas pajamas, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, priskiria neapmokestinamosioms pajamoms.

7) pajamos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių popierių perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;

Komentaras

    Teisės aktų nustatyta tvarka vienetai turi teisę perkainoti ilgalaikį turtą ir vertybinius popierius. Šio turto įsigijimo kainos padidėjimo dėl atlikto jo perkainojimo pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

    Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (Žin., 1999, Nr. 52-1672) nustatyti turto ir verslo vertinimo principai, vertės nustatymo metodai bei jų taikymas konkrečioms turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertinimo būdai, turto ir verslo vertintojų veikos pagrindai, teisės pareigos bei atsakomybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 ,,Dėl turto vertinimo metodikos“ (Žin., 1996, Nr. 16-426) patvirtinta turto vertinimo metodika. Vadinasi, įmonės, nuo 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio perkainojusios ilgalaikį turtą minėtų teisės aktų nustatyta tvarka, pajamų, susidariusių dėl ilgalaikio turto perkainojimo, pelno mokesčiu neapmokestina: priskiria neapmokestinamosioms pajamoms.

    Pagal PMĮ 19 str. 3 dalį ilgalaikio turto perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami.

8) netesybos, išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų teritorijų gyventojų;

Komentaras

    Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo sprendimu nustatyta pinigų suma (bauda, delspinigiai), kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu neįvykdo arba netinkamai įvykdo prievolę. Netesybos yra viena iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Netesybos gali būti nustatomos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Susitarimas dėl netesybų nustatymo turi būti rašytinis.

    Gautos netesybos (baudos, delspinigiai) priskiriamos vieneto neapmokestinamosioms pajamoms, išskyrus tuos atvejus, kai netesybos gaunamos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 ,,Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 110-4021).

9) iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos apmokestintos pelno mokesčiu pagal šį Įstatymą arba analogišku mokesčiu pagal užsienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis, išskyrus šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus;

Komentaras

    1. Šio punkto nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei Lietuvos neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, iš kurių Lietuvos vienetas gauna pelną (ar jo dalį), yra pelno mokesčio mokėtojai pagal PMĮ ir jų pajamos yra apmokestintos pelno mokesčiu.

    Pasibaigus ūkiniams metams, ūkinės bendrijos sudaro buhalterinį balansą ir pajamas (pelną) paskirsto bendrijos nariams proporcingai jų įnašų dalims. Lietuvos vieneto iš ūkinės bendrijos gauto pelno dalis, proporcinga jo įnašui, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, jei to mokestinio laikotarpio jos nariams paskirstytas pelnas buvo PMĮ nustatyta tvarka apmokestintas pelno mokesčiu.

    Jei individualios (personalios) įmonės savininkas (steigėjas) yra juridinis asmuo, tai jo iš tos įmonės po apmokestinimo gautas pelnas taip pat priskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms.

    2. Jei Lietuvos vienetas yra užsienio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis, tai jis iš to asmens gautą pelną (ar jo dalį) gali priskirti neapmokestinamosioms pajamoms, jei turi užsienio valstybės, kurios rezidentas yra tas neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, mokesčių administratoriaus pažymą, kurioje turi būti nurodyta, kad tas asmuo yra pelno mokesčio (arba tapataus mokesčio) mokėtojas pagal rezidavimo šalies vidaus įstatymą, kiek tas asmuo gavo pajamų ir kiek nuo jų sumokėjo pelno (ar tapataus) mokesčio.

    3. Šio punkto nuostatos dėl iš užsienio neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų gauto pelno ar jo dalies neapmokestinimo netaikomos PMĮ 39 straipsnyje nustatytais atvejais.

10) jūrų, oro uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos;

Komentaras

    Įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos jūrų ir oro uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavų pajamos ir jūrų uosto žemės nuomos pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

11) praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;

Komentaras

    Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 18 str.  4 dalyje nustatyta, kad apskaitos registrų klaidos, pastebėtos po metinės finansinės atskaitomybės sudarymo, taisomos tik surašant atitinkamą buhalterinę pažymą. Po metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo pastebėtos klaidos, taisomos kitų metų apskaitos registruose bei finansinėje atskaitomybėje.

    Jeigu dėl įsivėlusios klaidos buvo sumažintos arba padidintos vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio pajamos ir/arba sumažinti arba padidinti leidžiami ir neleidžiami atskaitymai, ir vienetas, taisydamas klaidą, kitų metų finansinėje atskaitomybėje įregistravo praėjusio laikotarpio pajamas, tai tokios pajamos, pelno mokesčiu neapmokestinamos (apskaičiuojant kitų metų apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atimamos). Tačiau, jei dėl praėjusio mokestinio laikotarpio klaidų ir netikslumų vieneto pelno mokesčio deklaracijoje buvo pateikti netikslūs duomenys ir neteisingai apskaičiuotas pelno mokestis, tai praėjusio mokestinio laikotarpio netikslumus vienetas turi ištaisyti, pateikdamas patikslintą praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaraciją (arba atitinkamų praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokesčio deklaracijas, jei taisomos ne vieną mokestinį laikotarpį pastebėtos klaidos ar netikslumai), ir sumokėti pelno mokestį bei delspinigius, jei padidėjo apmokestinamasis pelnas.

12) vieneto gautas žalos atlyginimas, išskyrus šio straipsnio 2 punkte nustatytais atvejais.

Komentaras

    Pagal šio punkto nuostatas vieneto gautas žalos atlyginimas (išskyrus tuos atvejus, kai žala atlyginama draudimo išmokomis pagal šio straipsnio 2 punkto nuostatas) priskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms. Žala yra dėl vieneto turto netekimo ar pakenkimo jam (sugadinimo)  patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias vienetas būtų gavęs, jei nebūtų atlikti neteisėti veiksmai. Draudimo išmokos, jeigu jas gauna ne draudimo įmokas mokantis asmuo, o kitas asmuo, kurio naudai apdraudžiami turtiniai interesai, laikomos gautu žalos atlyginimu. Vieneto faktiškai patirti tiesioginiai nuostoliai, kurie kompensuojami žalos atlyginimo suma, leidžiamiems atskaitymams nepriskiriami.

    Pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio (kai abi šalys yra verslo subjektai – 6 proc. dydžio) metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal šį straipsnį palūkanos yra civilinės atsakomybės forma. Palūkanos šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Kompensacinės palūkanos yra skirtos negautoms pajamoms padengti. Pagal CK 6.261 straipsnį ,,Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę į jų atlyginimą“. Todėl, jei vienetas pareiškė reikalavimą kreditoriui dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, tai minėtos palūkanos bus laikomos žalos (nuostolių) atlyginimo dalimi ir priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

13) suma, kuria gamybinės įmonės pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas mažina mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumą.

(2003-07-01 įstatymo Nr. IX-1659 redakcija; Žin., 2003, Nr. 74-3417)

Komentaras

    Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 129 str. 10 punkto nuostatas gamybinės įmonės, kuriose dirba aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių, atliekančių gamybinę praktiką arba praktinį mokymą, III grupės invalidų, apskaičiuotą už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą sumažina per šį mokestinį laikotarpį nurodytiems asmenims apskaičiuota su darbo santykiais susijusių pajamų suma (tačiau neviršijant kiekvienam asmeniui vieno Lietuvos Respublikos ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kurį Lietuvos Respublikos statistikos departamentas skelbia ,,Valstybės žiniose“), o gamybinės įmonės, kuriose dirba I ir II grupių invalidų, apskaičiuotą už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą sumažina per šį mokestinį laikotarpį nurodytiems asmenims apskaičiuota su darbo santykiais susijusių pajamų suma (tačiau neviršijant kiekvienam asmeniui 1,5 Lietuvos Respublikos ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kurį Lietuvos Respublikos statistikos departamentas skelbia ,,Valstybės žiniose“) ir nuo tos su darbo santykiais susijusių pajamų sumos draudėjo apskaičiuotų ir sumokėtų privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų suma. Įmonių priskyrimo prie gamybinių įmonių kriterijų sąrašas ir tvarka, patvirtinta finansų ministro 2002 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 176 ,,Dėl Įmonių priskyrimo prie gamybinių įmonių kriterijų sąrašo ir tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 63-2556).

    Gamybinės įmonės, kurioms taikomos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 129 str. 10 punkte nustatytos apmokestinimo PVM taisyklės, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną,  šiame punkte nustatyta tvarka apskaičiuotas mokėtino į biudžetą PVM sumažinimo sumas, pradedant 2003 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu gali priskirti neapmokestinamosioms pajamoms.

2003.12.1512(18.9-08-2)-R-10812Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 punkto komentaro papildymo ir 12 straipsnio 5 bei 13 punktų komentarų (paaiškinimų)2003.12.012002.01.012003.12.1512(08-2-02)-R-1488Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.02.122002.01.01(18.9-08-2)-R-10812Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 punkto komentaro papildymo ir 12 straipsnio 5 bei 13 punktų komentarų (paaiškinimų)2003.12.012002.01.012003.12.1512(08-2-02)-R-1488Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.02.122002.01.01(18.9-08-2)-R-10812Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 punkto komentaro papildymo ir 12 straipsnio 5 bei 13 punktų komentarų (paaiškinimų)2003.12.012002.01.012003.12.1512(08-2-02)-R-1488Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.02.122002.01.01(18.9-08-2)-R-10812Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 punkto komentaro papildymo ir 12 straipsnio 5 bei 13 punktų komentarų (paaiškinimų)2003.12.012002.01.012003.12.1512(18.9-08-2)-R-10812Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 punkto komentaro papildymo ir 12 straipsnio 5 bei 13 punktų komentarų (paaiškinimų)2003.12.012002.01.012003.12.1512(18.9-08-2)-R-10812Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 punkto komentaro papildymo ir 12 straipsnio 5 bei 13 punktų komentarų (paaiškinimų)2003.12.012002.01.012003.12.1512(18.9-08-2)-R-10812Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 punkto komentaro papildymo ir 12 straipsnio 5 bei 13 punktų komentarų (paaiškinimų)2003.12.012002.01.012003.12.1512(18.9-08-2)-R-10812Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 punkto komentaro papildymo ir 12 straipsnio 5 bei 13 punktų komentarų (paaiškinimų)2003.12.012003.01.012003.12.1512IX-1659Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas2003.07.012003.07.252004.01.01IX-1713 Pelno mokesčio įstatymo 12 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas2003.07.042003.07.252004.01.012003.12.1512IX-1713Pelno mokesčio įstatymo 12 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas2003.07.042003.07.252004.01.012003.12.1512(08-2-02)-R-1488Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.02.122002.01.01(18.9-08-2)-R-10812Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 punkto komentaro papildymo ir 12 straipsnio 5 bei 13 punktų komentarų (paaiškinimų)2003.12.012004.01.012003.12.1512(18.9-08-2)-R-10812Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 punkto komentaro papildymo ir 12 straipsnio 5 bei 13 punktų komentarų (paaiškinimų)2003.12.012004.01.012004.10.1842 (55)IX-1713Pelno mokesčio įstatymo 12 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas2003.07.042003.07.252004.01.01 IX-2201Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 37(1) bei 37(2) straipsniais ir Įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymas2004.04.292004.05.012003.12.1512(08-2-02)-R-1488Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio komentaro (paaiškinimo)2003.02.122002.01.01(18.9-08-2)-R-10812Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 punkto komentaro papildymo ir 12 straipsnio 5 bei 13 punktų komentarų (paaiškinimų)2003.12.012004.01.012004.10.1842 (56)(18.9-08-2)-R-10812Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 punkto komentaro papildymo ir 12 straipsnio 5 bei 13 punktų komentarų (paaiškinimų)2003.12.012004.01.01(18.9-25-1)-R-9946Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12, 35 ir 36 straipsnių 2 punkto komentarų2004.10.082004.05.012004.10.1842 (56) IX-2201Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 37(1) bei 37(2) straipsniais ir Įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymas2004.04.292004.05.012004.10.1842 (56)(18.9-25-1)-R-9946Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12, 35 ir 36 straipsnių 2 punkto komentarų2004.10.082004.01.01